- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 1-259-229/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00174-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00174-11 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: Panevėžio apylinkės teismo 2005-05-24 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 str. 1 d. - 3 MGL (375 Lt) bauda, pagal LR BK 178 str. 2 d. - 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda (bauda sumokėta, teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. vengė išlaikyti savo sūnus T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1291-488/2007, nesumokėjo priteisto išlaikymo kiekvienam vaikui: T. S. ir R. S. po 1000 Lt už laikotarpį nuo 2005-07-01 iki 2007-01-25 ir laikotarpyje nuo 2007-01-25 iki 2013-12-05, vengė pareigos mokėti kiekvienam vaikui - T. S. ir R. S. išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki pilnametystės savo sūnų T. S. ir R. S..
Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad santuokoje su As. S. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus T. S.. A. sūnus R. yra nuo kito vyro, tačiau gyvendamas su A. jis R. davė savo pavardę. Maždaug po 5 m. bendro gyvenimo, tiesiog dėl buitinių priežasčių jis su A. kartu nebegyveno. Jis gyveno pas močiutę G. Z., o A. su vaikais pas savo mamą R. P.. A. nedavė matytis su vaikais, todėl tarp jų santykiai ir ryšiai buvo visai nutrūkę. Neturėdamas iš ko gyventi, jis išvyko gyventi ir dirbti į Portugaliją. Apie santuokos nutraukimą jam parašė A.a elektroniniame laiške. Apie priteistus alimentus mokėti sūnums R. ir T. jis sužinojo iš pareigūno, kuris vykdė jo paiešką. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl alimentų nemokėjimo jis sužinojo iš tyrėjos I. B.. Jei gerai atsimena, tai 2010 m. buvo grįžęs į Lietuvą ir A. davė 3000 Lt (tris tūkstančius litų) vaikų išlaikymui, šį pinigų perdavimą jie įformino raštelyje, kurį turi pas save namuose Norvegijoje. Pastaruoju metu su A. bendrauja telefonu, žada atlyginti įsiskolinimą dėl vaikų išlaikymo. 2014 m. pavasarį planuoja į Lietuvą grįžti mėnesiui. 2014-02-21 papildomai nurodė, kad negalėjo susisiekti su As. S., todėl negalėjo susitarti – aptarti susitaikymo sąlygų ir pasirašyti susitaikymo, todėl sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti arešto bausmę (b.l. 171-172; 175-176).
Nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų vaikų – T. ir R. S. atstovė As. S. parodė, kad su A. S. susituokė 2003 m. rugpjūtį ir kartu gyveno jos senelių bute (duomenys neskelbtini). Susituokus, A. įsivaikino jos sūnų R., o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T.. Gyvenant kartu, A. visuomet dirbo, išlaikė šeimą. Po keleto metų A. pradėjo nebegrįžti namo, išgėrinėdavo, po to prarado darbą. Ji jam pasakė, kad nori normaliai gyventi arba išsiskirti. A. pasiėmė savo daiktus ir išėjo gyventi pas savo senelius. 2007-06-28 ji oficialiai išsiskyrė, nes jis nenorėjo rūpintis šeima ir gyventi normaliai. Teismo sprendimu priteistų alimentų A. nei karto nesumokėjo, nepervedė pinigų į jos sąskaitą (b.l. 33-34).
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikinai einančios direktorės pareigas I. S. 2011-02-14 prašymo matyti, kad 2008-01-24 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi A. S. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2008-04-14 buvo priimti sprendimai Nr. 1.35-4296 ir Nr. 1.35-4297 dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriais nuspręsta nuo 2008-01-24 T. S. ir R. S. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis šiuo prašymu (b.l. 13- 32).
Iš 2013-12-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusioji A. S. su vaikais T. ir R. S. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) (b.l. 45).
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1291-488/2007 matyti, kad priteista iš atsakovo A. S. išlaikymas vaikams R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt, nuo kreipimosi į teismą dienos - 2007-01-25 iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, ir išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 1000 Lt už laikotarpį nuo 2005-07-01 iki kreipimosi į teismą dienos- 2007-01-25; šias lėšas pavesti uzufrukto teise tvarkyti ir prižiūrėti motinai As. S. (b.l. 58, 59).
Iš antstolės V. Ž. 2014-01-16 rašto Nr. S-1004 matyti, kad A. S. išlaikymo skola 2014-01-01 sudaro- 50740 Lt (be vykdymo išlaidų) (b.l. 73).
Iš A. S. pateiktos 2014-02-20 tarpfilialinio kasos pajamų orderio Nr. 675352 kopijos matyti, kad mokėtojas A. S. 2014-02-20 pervedė gavėjui antstolei V. Ž. 1000 Lt (b.l. 177).
Iš A. S. ikiteisminiam tyrimui pateikto mėlynu rašikliu užpildyto sąsiuvinio puslapio matyti, kad jame rašoma, jog „As. S. buvęs vyras A. S. atidavė skolą 3000 lt. (tris tūkstančius litų). A. S. teismas yra priteisęs vaikų: R. S. gimusio (duomenys neskelbtini) ir T. S. gimusio (duomenys neskelbtini) metais išlaikymą. Dėl neaiškumų prašome kreiptis pas antstolį Balsevičių ( tel. nr. 462180 ). As. S. / parašas / (b.l. 179).
Motyvuojamoji dalis
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. S. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaikus, mokėti lėšas jiems išlaikyti.
Kaltinamasis A. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, tačiau prašo leisti bausmę atlikti jo atostogų metu (b.l. 188).
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta, nusikaltimo pavojingumą, motyvą, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs) (b.l. 107-108); baustas administracine tvarka (b.l. 121), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus įskaitoje neįrašytas, pas priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 106), dirbantis (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvių bausmių rūšių – areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį (LR BK 49 str., 164 str.).
Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 180), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam paskirti bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, skiriant A. S. galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje. Arešto bausmės laiką skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.