Kauno apylinkės teismo nutartis

Bylos Nr. PK-1262-917/2015Proceso numeris: 1-69-3-00029-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.3; 2.9.7.1. (S)

2014 m.balandžio 20 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, susipažinusi su J. G. skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. G. skunde nurodo, kad 2015-01-18 ji dirbo (duomenys neskelbtini), kai apie 23.58 val., Kauno miesto Greitosios pagalbos automobiliu dėl galimo apsinuodijimo buvo atvežtas R. G.. Kilus įtarimams, kad jis gali būti vartojęs alkoholinių gėrimų, R. G. buvo atliktas alkotesterio testas alkoholio kiekiui nustatyti, kuris patvirtino, kad minėtas asmuo buvo neblaivus. R. G. visomis priemonėmis reikalavo anuliuoti alkotesterio testo parodymus ir sufalsifikuoti testo rezultatus, be kita ko, pasiūlė 20 eurų kyšį, spjovė pareiškėjai į veidą, pradėjo ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir ją įžeidinėjo. Paruošus pacientą skrandžio plovimo procedūrai ir bandant jam kišti į burną zondą, R. G. pašoko nuo kėdės ir kumščiu trenkė pareiškėjai į dešinį žastą, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto skundo matyti, kad fizinis smurtas prieš pareiškėją J. G. buvo panaudotas (duomenys neskelbtini) patalpose, kas laikytina vieša vieta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) praktikoje vieša vieta laikoma tokia viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, reikalaujanti veiksmų padarinių. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šiuo atveju, fizinis smurtas prieš pareiškėją J. G. galimai buvo panaudotas, kaip nurodo pati pareiškėja, (duomenys neskelbtini), kur, akivaizdu, be pareiškėjos ir viešąją rimtį bei tvarką galimai pažeidusio asmens, galėjo lankytis ir kiti asmenys. Be to, kaip matyti iš pateiktos 2015-01-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G164/15(02), pareiškėjai nustatyta kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Sužalojimas padarytas buku (-ais) daiktu (-ais), neprieštarauja pareiškėjos nurodytam įvykio laikui ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-472, 2K-447/2010 ir kt). Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, kurie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai. Tai rodo, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d.

Pareiškėja prie teismui pateikiamų dokumentų prideda ir Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos Ž. Č. 2015-01-19 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip matyti tiek iš šio dokumento, tiek iš teisme gauto pareiškimo, juose J. G. nurodo, jog R. G., norint patikrinti jo blaivumą alkotesteriu, pareiškėjai siūlė 20 eurų už tai, kad išvadoje būtų įrašyta 0,00 promilių. O J. G. atsisakius tai padaryti, spjovė jai į veidą, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Tačiau paminėtame policijos pareigūno priimtame procesiniame dokumente visiškai nebuvo nei tirtos, nei aiškintasi aplinkybės dėl galimo kyšio davimo (BK 227 str.) bei viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.), kas rodo, kad, nors šis nutarimas ir nebuvo apskųstas J. G., tačiau, neištyrus ir neišsiaiškinus paminėtųjų aplinkybių, galimai nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje išvardintos nusikalstamos veikos, dėl kurių pradedamas procesas privataus kaltinimo tvarka. Bylos procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str., BK 227 str., privataus kaltinimo tvarka negali būti pradėtas, kadangi tai yra bendro pobūdžio baudžiamosios bylos, kuriose ikiteisminį tyrimą atlieka ir valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras, todėl J. G. dėl tų pačių skunde išdėstytų galimai nusikalstamų veikų privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą (policiją ar prokuratūrą), o šios institucijos privalo išsamiai ištirti bei išsiaiškinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes, ir tik tuomet priimti pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) XXX skyrius. BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t.y. sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimas.

Teismui nustačius, kad tarp J. G. ir R. G. susiklostę teisiniai santykiai neįeina į privataus kaltinimo bylų ribas, daro išvadą, kad šiuo metu galimai R. G. nepadarė veikos, turinčios BK 140 str. 1 d. požymių, todėl privataus kaltinimo bylą atsisakytina pradėti (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą R. G. atžvilgiu. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės tesimą.