Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria tenkinus (duomenys neskelbtini) teikimą R. P. taikomas stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis pratęstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi R. P., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 1 dalyje, esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini).

3. Vėlesnėmis Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimis L. P. stebėjimas ir gydymas (duomenys neskelbtini) tomis pačiomis sąlygomis buvo tęsiamas ir skundžiama to paties teismo nutartimi tenkinus (duomenys neskelbtini)teikimą, L. P. stacionarinis stebėjimas ir gydymas (duomenys neskelbtini)ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taip pat buvo pratęstas.

4. Skundu Panevėžio apygardos teismui L. P. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

5. Prokurorė prašo skundą atmesti. Skundą padavęs asmuo, jo gynėjas, gydymo įstaigos atstovas ir suinteresuoti asmenys, kuriems apie skundo nagrinėjimo laiką pranešta, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

5.1 Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai R. P. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl tenkinti R. P. skundą nėra pagrindo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo R. P., atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi R. P. paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) pripažinus ją nepakaltinama dėl padarytos nusikalstamos veikos, tyrimo metu jai buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija.

10. Komisijos išvadoje nurodyta, kad stebimu laikotarpiu R. P. psichikos būklė nestabili, per stebimą laikotarpį buvo ligos paūmėjimas, pasireiškęs psichomotoriniu sujaudinimu, pykčiu, kliedesiais gydančios gydytojos ir personalo atžvilgiu, jos mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, rezonuojantis, ligonė nekritiška ligos, gydymo, elgesio ir įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu.

11. Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad R. P. psichinė būklė stebimu laikotarpiu nebuvo stabili, ligonė įsitikinusi, kad jai skiriami vaistai veikia negerai, iškreipė stuburą, sukėlė gumulą gerklėje, reikalauja pakeisti maistą. Atstovė teikimą palaikė ir siūlė R. P. taikomą stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

12. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

13. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad R. P. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, šiuo metu būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. R. P. psichikos būklė stebimu laikotarpiu nebuvo stabili, be to, nebuvimas kritikos savo ankstesniam elgesiui ir būklei, kas akcentuojama ir pačios R. P. skunde apygardos teismui, rodo, kad R. P. socialinis pavojingumas išlikęs. Būtent tai sąlygojo apylinkės teismo sprendimą tęsti jos stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, ne tik Komisijos išvadą, bet ir kitus duomenis, bei proceso dalyvių paaiškinimus, priėmė teisingą sprendimą, kad R. P. socialinis pavojingumas išlikęs, dėl ko tikslinga pratęsti jai taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.

14. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu R. P. būtinas pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jos elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo būklei, padarytai veikai. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. P. socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus R. P. stebėjimas bei gydymas.

15. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi R. P. pagrįstai pratęsė priverčiamųjų medicinos priemonių – stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl R. P. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.