Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. S., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Virginijui Jankauskui,

I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, netekėjusios, turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bedarbės, registruotos Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu esančios vaiko priežiūros atostogose, administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2017-01-19 iki 2019-03-01 direktorė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad bendrovės medienos granulių gamybos ceche (duomenys neskelbtini) 2018-10-20 pjuvenų talpykloje būtų įrengtos techninės priemonės, mažinančios riziką gamybos procese, kurios būtų įgalinusios išvengti tą dieną įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo P. Š.. Tiriant mirtiną nelaimingą atsitikimą, nustatyta, kad nebuvo įvertinta profesinė rizika, pasireiškianti atliekant technologinių įrenginių remonto darbus, nenumatytos priemonės šiai rizikai išvengti: nesumontuotas įtaisas ant pjuvenų talpyklos durų, atjungiantis talpykloje sumontuotų įrenginių el. grandines, atidarius duris, neuždengtos apsauginėmis grotomis pjuvenų talpyklos grindyse esančios sraigtinių transporterių angos, nenumatytas pjuvenų talpyklos vidaus apšvietimas, vykdant jos valymo bei remonto darbus. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 ir 3 punktų bei darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2.8 ir 2.9 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su nurodytu nusižengimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog tuo metu įmonės filialas dar tik kūrėsi Mažeikių r. ir nebuvo tinkamai įrengti įrengimai bei įvertinta rizika. Prašė teismo skirti minimalią baudą.

Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas Virginijus Jankauskas teismo posėdžio metu prašė I. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 4 dalyje ir paskirti baudą sankcijos ribose.

Administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei I. S. kaltę, be jos pačios asmeniško prisipažinimo, padarius ANK 96 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

2019 m. birželio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1096-2019 (I t., b. l. 2); Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (I t., b. l. 6-16); nelaimingo atsitikimo darbe aktas (I t., b. l. 18-21); Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono Policijos komisariato reagavimo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokolas (I t., b. l. 28-29); foto lentelė Nr. 1, kurioje užfiksuota gamybinių patalpų, bunkerio vaizdas (I t., b. l. 30-34); lavono apžiūros protokolas (I t., b. l. 36-37); foto lentelė Nr. 1, kurioje užfiksuotas lavono vaizdas (I t., b. l. 38-42); liudytojo J. K. apklausos protokolas (I t., b. l. 45-46); liudytojo J. K. papildomas apklausos protokolas (I t., b. l. 47-49); liudytojo K. Š. apklausos protokolas (I t., b. l. 51-53); liudytojo R. V. apklausos protokolas (I t., b. l. 55-56); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada (I t., b. l. 60-65); UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymai į užklausimą dėl tyrimo Nr. 01-1-50578-18 (I t., b. l. 69-70); Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (II t., 71-73 b. l. ); liudytojos E. Š. apklausos protokolas (II t., 96-97 b. l.).

ANK 96 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtina norma yra blanketinė, todėl ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

Tam, kad asmenį butų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 4 dalį būtina nustatyti, kad dėl padaryto darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo, galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; aukštos ar žemos temperatūros darbo priemonių paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių). Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai, numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimu bei nustatytos rizikos priežasčių šalinimu. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priede „Minimalūs reikalavimai“ 2.8 punkte numatyta, kad darbo įrenginio judančios dalys privalo būti uždengtos apsaugomis arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą. To paties įstatymo 2.9 punkte numatyta, kad zonos ir vietos, skirtos darbui su įrenginiu ar jo priežiūrai, atsižvelgiant į atliekamą operaciją, turi būti reikiamai apšviestos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2.8 ir 2.9 punktų reikalavimus, kadangi nelaimingo atsitikimo darbe metu P. Š. patyrė traumą, dėl kurios mirė.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, jog byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, paskiriant pažeidėjai ANK 96 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje nurodytam baudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 635-637, 646, 675 straipsniais,

nutaria:

I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti I. S., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 19102468782 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.