Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarties A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) 2008 m. gruodžio 23 d. nutarimu A. L. už tai, kad jis, 2008 m. gruodžio 3 d., apie 13.15 val., Klaipėdoje, Taikos prospekte, vairavo automobilį Peugeot 406, valstybinis numeris 7409WR22, prieš persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į trečiąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukliudė kitam eismo dalyviui ir privertė jį staigiai stabdyti, tai yra už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė administracinę nuobaudą – 400 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

A. L. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimą. Nurodė, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie paaiškino, kad persirikiuodamas iš pirmos juostos į trečią, privertė juos staigiai stabdyti, parodė filmuotą medžiagą, tačiau joje neįžvelgė jokios avarinės situacijos, jokio pažeidimo. Institucija bylą išnagrinėjo net nemačiusi filmuotos medžiagos.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nutartyje padaryta išvada, kad A. L. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Apeliantas neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, siekia, kad jo atžvilgiu administracinė nuobauda nebūtų taikoma, arba būtų sušvelninta. A. L. pripažįsta, kad persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į trečią eismo juostą nerodė posūkio, bei, kad antra eismo juosta už 7 metrų važiavo kitas automobilis. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog jis 2008 m. gruodžio 3 d., apie 13.15 val., Klaipėdoje, Taikos prospekte, vairuodamas automobilį Peugeot 406, valstybinis numeris 7409WR22, prieš persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į trečiąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukliudė kitam eismo dalyviui ir privertė jį staigiai stabdyti, imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti.

ATPK 124² straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. L. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 7), tarnybiniais pranešimais (b. l. 13, 14), liudytojų A. M. ir I. A. paaiškinimais, duotais teisme, kad pareiškėjas, prieš persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į trečiąją, sukliudė jiems ir privertė jų automobilį staigiai stabdyti, kitaip nebūtų išvengta susidūrimo.

Teismas teisingai vertino apelianto A. L. paaiškinimus, bei tą aplinkybę, kad pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis pažeidimą pripažino, nuoširdžiai dėl jo gailėjosi. Byloje yra nustatyta, kad apeliantas rikiavosi iš pirmos eismo juostos į trečią eismo juostą nerodydamas posūkio signalo, šią aplinkybę patvirtinai pats apeliantas. Tačiau ta aplinkybė, kad jis nesutrukdė antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui toliau judėti bei neprivertė jo staigiai stabdyti, vertintina kritiškai. Kolegija sutinka, kad antra eismo juosta važiavusiam automobiliui, priekyje be posūkio signalo persirikiuojantis automobilis iš pirmos eismo juostos į trečią eismo juostą, sudarė kliūtį saugiam važiavimui ir privertė staigiai stabdyti. Liudytojai davė nuoseklius, sutampančius, logiškus parodymus iš kurių seka, kad A. L., prieš persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į trečiąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukliudė kitam eismo dalyviui ir privertė jį staigiai stabdyti.

A. L. veika kvalifikuota tinkamai. Teismas esminių procesinių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į ATPK 27 straipsnį, reglamentuojantį specialios teisės atėmimo nuobaudos taikymo bendrąsias nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N062-1731/09 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes: pirma, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Antra, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Trečia, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Ketvirta, kitos apelianto nurodytos aplinkybės (reikia vežioti šeimos narius į darbą ir mokyklą) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Penkta, apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą siekiantužtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Institucija A. L. skyrė ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos minimumą. Toks administracinės nuobaudos individualizavimas yra laikytinas pagrįstu ir tinkamai įvertinančiu bylos aplinkybes, atsižvelgiant į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas lengvinančias aplinkybes bei ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgusi į tai, kas minėta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.