Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2013-04-08 · Byla Nr. PK-1508-111/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-08
Bylos Nr.
PK-1508-111/2013
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00068-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Kategorijos
PK-1508-111/2013
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00068-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.1., 2.9.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas, susipažinęs su D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. balandžio 4 d. gautas D. P. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame pareiškėja nurodo, jog ją 2013 m. balandžio 1 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė buvęs draugas A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Atlikus medicininę ekspertizę jai buvo nustatytas smulkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo metu privalėjo imti nedarbingumą, nes dirba žmonių aplinkoje. Taip pat buvęs draugas jai yra grasinęs susidorojimu. Nori, kad jis būtų nubaustas pagal 138 str. ir 145 str. Taip pat norėtų, kad jai atlygintų neturtinę, moralinę ir fizinę žalą.

Pareiškėjo teismui pateiktas pareiškimas neatitinka pagrindinių Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnyje ir 412 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Pirma, Lietuvos Respublikos BPK 407 str. yra išvardintos veikos, priskiriamos prie privataus kaltinimo bylų. Iš šioje normoje išvardinto sąrašo matyti, kad veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnyje, nėra priskirta prie privataus kaltinimo bylų, kai kaltinimą palaiko privatus asmuo, bet ji yra priskiriama prie veikų, dėl kurių yra palaikomas valstybinis kaltinimas. Esant tokioms aplinkybėms, privataus kaltinimo procesas negalimas. Pareiškėja turi teisę dėl galimai padarytos veikos kreiptis į atitinkamą policijos įstaigą, reikalaudama atlikti ikiteisminį tyrimą.

Antra, Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. išvardyti reikalavimai, kurie keliami nukentėjusiojo privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo paduodamame pareiškime turi būti nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.

Iš teismui su skundu pateiktos specialisto išvados Nr. G 1058-13(01) matyti, jog D. P. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsakomybė už šią veiką numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o ne 138 str., kaip nurodo pareiškėja. Taigi pareiškėjos paduotame pareiškime netiksliai įvardijama nusikalstama veika, kuria kaltinamas asmuo. Be to, skunde nėra nurodomos galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, nėra nurodyta kitų duomenų, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes. Be to, nėra pateiktas skundo nuorašas.

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, kadangi teismas nutartimi turi perduoti nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šių proceso dalyvių suformuluotą kaltinimą. Tačiau D. P. pateiktame skunde nėra konkretaus kaltinimo, kadangi netinkamai nurodyta, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį kvalifikuojama asmens galimai padaryta nusikalstama veika, o tai trukdytų teismui nagrinėti bylą, nes neaiškios nagrinėjimo teisme ribos (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis). Be to, dėl to būtų pažeista asmens teisė į gynybą, nes pastarasis nesuprastų, kuo jis yra kaltinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 413 str. 1 d. nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, dėl ko konkrečiai prašoma jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir už tai nubausti.

Kviečiamiems proceso dalyviams nesutikus taikytis, teisėjas nutartimi perduoda gautą privataus kaltinimo skundą teisiamajam posėdžiui (Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 5 dalis). Šioje nutartyje teisėjas privalo nurodyti asmens, kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, galimai atliktus veiksmus, kuriuos asmuo, prašantis nubausti, vertina kaip nusikalstamus. Šioje nutartyje skundą padavęs asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, o asmuo, prieš kurį prašoma iškelti baudžiamąją bylą, kaltinamuoju su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Šioje nutartyje teismas, faktiškai vadovaudamasis skundu asmens, pripažinto nukentėjusiuoju, suformuluoja kaltinamajam konkretų kaltinimą. Pateiktame skunde prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str., tačiau ši veika nėra priskirtina prie privataus kaltinimo bylų, be to, iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad kaltinamojo galimai padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d., tačiau to pareiškėja nenurodo, o prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso, kaip minėta, kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama ir būtų nepažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė asmeniui žinoti, kuo yra kaltinamas.

Kaip minėta, skundą priėmus, jo nuorašą pagal baudžiamojo proceso įstatymą būtina išsiųsti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui, tačiau D. P. nepateikė skundo nuorašo. Be to, skunde nėra nurodomos galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, nėra nurodyta kitų duomenų, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes, kas taip pat neatitinka skundui keliamų reikalavimų.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. P. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnyje bei 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti D. P. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjai.

Išaiškinti pareiškėjai, jog ji turi teisę dėl galimai padarytos BK 145 str. numatytos veikos kreiptis į atitinkamą policijos įstaigą, reikalaudama atlikti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Ivanauskas