Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Simonai Mickutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirba pagal verslo liudijimą, administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi,

kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

ANK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą darbuotojui nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų, o ANK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-2/D1-34, 18.5 papunktyje numatyta, kad užtikrindamas darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėje, savarankiškai dirbantis asmuo, atlikdamas darbus, numatytus darbų atlikimo sutartyje, privalo vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose bei techniniuose dokumentuose nustatytus asmeninių apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus; 4 priedo 33.1 papunktyje numatyta, kad kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius. Jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas turi būti užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties; 36.1. papunktyje nustatyta, kad darbuotojai turi būti apsaugoti nuo krentančių daiktų kolektyvinėmis saugos priemonėmis, taip pat darbuotojams turi būti išduotos reikiamos asmeninės apsauginės priemonės; nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones; 37.2. papunktis numato, kad darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai; 38.1. papunktyje numatyta, kad visi pastoliai turi būti reikiamai suprojektuoti, sumontuoti, patikrinti ir prižiūrimi, kad nenuvirstų arba staiga nepasislinktų; 38.2. papunktyje numatyta, kad darbo platformos, pakylos ir pastolių kopėčios turi būti suprojektuotos ir sumontuotos tokio dydžio, laikomos ir naudojamos taip, kad patikimai saugotų darbuotojus nuo kritimo arba nuo krintančių daiktų; 46.1 papunktyje numatyta, kad jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo.

Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 7.2 papunktyje nustatyta, kad pavojingoms zonoms, su nuolat veikiančiais pavojingais ir/arba kenksmingais veiksniais, priskiriamos vietos neaptvertos esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas 1,3 m ir didesnis; 18 punkte numatyta, kad visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus; 21 punkto 4 pastraipoje numatyta, kad aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones; 27 punkte numatyta, kad priemonės darbo vietai paaukštinti (pastoliai, kopėčios ir kitos) ir jų naudojimas turi atitikti standartų reikalavimus. Pastoliai, klojiniai ir paklotas turi būti apskaičiuoti galimai didžiausiai apkrovai, atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį ir faktines apkrovas; 41 punkte numatyta, kad pristatomas kopėčias be darbo aikštelių leidžiama naudoti užlipimui tarp atskirų statomo statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas. Pristatomos kopėčios turi būti su įtaisais, neleidžiančiais joms pasislinkti ar virsti darbo metu; 46 punkte numatyta, kad priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo; 73 punkte nurodyta, kad atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1,3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 20⁰, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis.

L. L. kaltė be jo paties paaiškinimų, institucijos atstovės parodymų įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir prie jo esančia medžiaga: nelegalaus darbo tyrimo aktu, L. L. rašytiniu paaiškinimu, VSDFV informacinės sistemos duomenimis apie L. L., VMI informacinės sistemos duomenimis, VSDFV informacinės sistemos duomenimis apie A. J., VSDFV informacinės sistemos duomenimis apie R. M., CD laikmenoje esančia filmuota vaizdo medžiaga, Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus.

2021 m. balandžio 30 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0997-0260 nurodyta, kad tiriant anoniminį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), stogą keičia nelegalūs darbuotojai, kurie atvažiuoja automobiliu „VW Transporter“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 2 d. apie 11.00 val. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, nuvykę atlikti patikrinimą, nustatė, kad stogo dangos keitimo darbai atliekami (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sankryža), rasti darbus atliekantys A. J., R. M. ir L. L.; patikrinimo metu A. J. rastas paduodantis lentas ant stogo dirbantiems R. M. ir L. L.; A. J. paaiškino, kad dirbo pirmą dieną, nes L. L. paprašė padėti dirbti vieną dieną, atlikti pagalbinius darbus. Kaip ką daryti, nurodė L. L., lentas pjovė su L. L. duotu pjūklu. Paaiškino, kad L. L. nežadėjo sumokėti, jis padedąs tik kaip draugui. Remiantis VSDFV informacija, nustatyta, kad apie A. J. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta; patikrinimo metu R. M. ant gyvenamojo namo stogo atliko pagalbinius stogo grebėstavimo darbus, paaiškino, kad dirba savaitę laiko, gal šiek tiek ilgiau. Nurodė, kad darbus atlieka su L. L. duotomis darbo priemonėmis, dėl konkretaus darbo užmokesčio dar nesitarė, bet minėjo, kad galbūt už mėnesį darbo gaus 1000 Eur. Dėl darbo sutarties sudarymo nesitarė, nes jam dabar bandomasis laikotarpis; paaiškino, kad visam darbui vadovauja L. L.; remiantis VSDFV informacija, nustatyta, kad apie R. M. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta; L. L. patikrinimo metu kartu su R. M. ant gyvenamojo namo stogo atlikto stogo grebėstavimo darbus; L. L. paaiškino, kad dėl darbų atlikimo tarėsi su gyvenamojo namo savininku L. M.. Nurodė, kad patikrinimo dieną dirbo kartu su R. M. ir A. J.; paaiškino, kad jis pasiūlęs A. J. darbą – padavinėti lentas, patikrinimo dieną buvo pirmoji A. J. darbo diena; už darbo dieną A. J. planavo mokėti 30-40 Eur; A. J. dirbo su L. L. paduotais darbo įrankiais; R. M. pasiūlė pagalbinio darbininko darbą, jis darbus pradėjo savaitės pradžioje, tikslios dienos neprisiminė; už darbą sutarė mokėti 30-40 Eur už dieną; paaiškino, kad jis organizuoja A. J. ir R. M. darbą, nurodo, kokius darbus dirbti; remiantis VSDFV ir VMI informacinių sistemų duomenimis nustatyta, kad L. L. 2021 m. balandžio 2 d. vykdė individualią veiklą – atliko stogo dangos keitimo darbus, siekiant gauti pajamų, tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, A. J. 2021 m. balandžio 2 d., R. M. 2021 m. kovo 29 d. – balandžio 2 d. faktiškai atliko statybos pagalbinių darbininkų pareigas esant darbo sutarties požymiams, t. y. dirbo nelegaliai, L. L. neužtikrino, kad jo ir darbuotojų darbas būtų organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais (b. l. 5-6).

CD laikmenoje esančioje filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuoti stogo dangą keičiantys L. L., A. J. ir R. M., asmenys prisistatė, L. L. nurodė, kad pats organizuoja stogo keitimo darbus, draugai padeda, pats pirko pastolius, turėjo verslo liudijimą, bet gali būti pasibaigęs. A. J. nurodė, kad atvažiavęs padėti pirmą dieną draugui, jo paprašė padėti kaip pagalbiniui, atvažiavę nuo 9 val., jis pjovė lentas su L. L. pjūklu, visi įrankiai L. L.. R. M. nurodė, kad čia dirba daugiau nei savaitę, jam pasiūlė pabandyti, jei patiks, galės išsiimti „patentą“. Nurodė, kad visi įrankiai, pastoliai yra L. L.. Dirba įvairiai, atlyginimo dar negavo, L. L. žadėjo 1000 Eur per mėnesį, dėl darbo sutarties dar nekalbėjo, sakė, kad jis galės išsiimti patentą ir dirbti. Abu patvirtino, kad visam darbui kaip vadovas yra L. L..

Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad L. L. pats dirbo neįsigijęs verslo liudijimo ir nepranešęs teritoriniam mokesčių administratoriui apie vykdomą individualią veiklą, leido dirbti A. J. ir R. M., su kuriais buvo sutarta dėl darbo vietos ir laiko, darbo funkcijų ir kad už darbą bus atlyginta, tačiau su jais nesudarė rašytinės darbo sutarties, ir VSDFV teritoriniam skyriui nepateikė pranešimų apie priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, todėl tarp jų buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, tačiau jie nebuvo oficialiai įforminti, bei L. L. neužtikrino, kad jo ir darbuotojų darbas būtų organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Dėl minėtų priežasčių L. L. veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino padaręs nusižengimus ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę –galiojančių administracinių nuobaudų neturi, visos baudos sumokėtos, tokio pobūdžio administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, bei padarytų pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad pažeidėjui už nusižengimus, numatytus ANK 150 straipsnio 1 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 1 ir 2 dalyse skirtinos numatytos nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas lygus sankcijose nurodytam baudos minimumui.

ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. L. L. galutinė nuobauda skirtina pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies straipsnio sankciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, 614, 635-637, 646, 664-665, 675 straipsniais,

nutarė:

pripažinti L. L. kaltu padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalį – 390,00 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt eurų) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 1 dalį – 30,00 Eur (trisdešimties eurų) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalį – 240,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti L. L. galutinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti L. L., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama lėšų gavėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK (21133028965) arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.