Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. B. ir E. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, PlusPlus Capital AS, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „ARN group“, uždaroji akcinė bendrovė „ITM Inkasso“, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, uždaroji akcinė bendrovė „Autrolis“, Kaišiadorių rajono policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų santuoka pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normose nustatyta tvarka. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka pareiškėjas E. B..

9. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie teismo procesą dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

10. CPK 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip. CPK 540 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas (dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu) teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. CPK 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

11. Iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. spalio 27 d. 13 val., nurodė, jog interneto tinklalapyje būtų paskelbtas atitinkamo turinio pranešimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2022 m. spalio 13 d. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, todėl teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių informavimą apie teismo posėdį, buvo laikomasi.

12. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo, o dokumentų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu jis nepasirašė.

13. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, jog joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y., ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys).

14. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas E. B. nurodo nepasirašęs prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali įsitikinti šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumu. Nepaisant to, pareiškėjo E. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jo nesutikimo nutraukti pareiškėjų santuoką, sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu neatitinka tikrosios pareiškėjo E. B. valios, pažeidžia jo interesus. Būtent išreikšta sutuoktinių valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl jos nutraukimo padarinių yra viena iš esminių CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Tokios sutuoktinių valios nesant, santuoka supaprastinto proceso tvarka negali būti nutraukiama. Aplinkybių, susijusių su pareiškėjų valios nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka tikrumu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nes byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nėra procesinės teisės normų pažeidimas, kadangi, kaip minėta, CPK numato teismui teisę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas šis prašymas, neatitinka tikrosios pareiškėjo E. B. valios, kurią patikrinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde nenurodo priežasčių, dėl kurių pasikeitė (jeigu pasikeitė) jo valia dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (nenori, kad būtų nutraukta pareiškėjų santuoka, ar jo netenkina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos), tačiau nustatyti šias priežastis turi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kadangi tik esant abiejų pareiškėjų suderintai valiai jų santuoka gali būti nutraukiama aptariamu pagrindu.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sudarant galimybę pareiškėjams pateikti papildomus paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų ir pirmosios instancijos teismui juos įvertinti, prieš priimant procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.