- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-560-479/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- P. S., Z. P.
- Trečiasis asmuo
- S. D. N., VĮ Registrų centro, notarei S
- Atsakovas
- V. G., E. L., V. P., J. P., V. V.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-560-479/2008
Teisėjas Savinijus Katauskas Procesinio sprendimo kategorija
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ž. Bertašiaus, kolegijos teisėjų A. Padvelskio, A. Pupeikienės, sekretoriaujant D. Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei P. S., ieškovės atstovui adv. L. Straukai, trečiojo asmens S. D. N. atstovei V. Šeikienei, trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovui A. P. Demeniui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių P. S. ir Z. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių P. S. ir Z. P. ieškinį atsakovams V. G., E. L., V. P., J. P. ir V. V., tretiesiems asmenims notarei S. D. N. ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sandorių nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos panaikinti 1999-03-03 sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad atsakovei J. Paulikienei priklauso ½ dalis rūsio 2I1ž, ieškovei Z. P. priklauso ½ dalis rūsio 2I1ž; panaikinti 1999-03-08 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-1039 dalį, pagal kurią atsakovė J. P. atsakovei E. L. pardavė ½ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 2I1ž; panaikinti 2004-04-27 dovanojimo sutarties Nr. 1455 B dalį, pagal kurią E. L. ½ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 2I1ž, padovanojo atsakovei V. V.; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę V. V. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra perduoti ieškovei Z. P. ½ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 2I1ž; taip pat priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 1999-03-03 namų valdos (duomenys neskelbtini) bendraturčiai V. P., J. P. ir Z. P. sudarė susitarimą dėl gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pasidalijimo. Pagal šią sutartį ieškovei Z. P. atiteko daržinė su rūsiu, pažymėta indeksu 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 151 kv. m ploto, o atsakovams V. P. ir J. P. šis ūkinis pastatas nebuvo skirtas. Tačiau sutartyje yra užfiksuota, kad atsakovei J. P. priklauso ½ dalis rūsio 2I1/ž, ieškovei Z. P. – ½ dalis rūsio 2I1/ž. Tokia sutartis neatitinka įstatymų reikalavimų, yra ydinga ir sukėlė civilinį ginčą. Rūsys yra pagrindinio daikto – šiuo atveju ūkinio pastato priklausinys, jo paskirtis yra tarnauti pagrindiniam daiktui, todėl bet kuriuo atveju priklausinio likimas yra susietas su pagrindiniu daiktu. Šiuo konkrečiu atveju notarė nustatė, kad ieškovei Z. P. priklauso visas pagrindinis daiktas – ūkinis pastatas, o šio pastato rūsys yra dalijamas tarp dviejų asmenų – ieškovės Z. P. ir atsakovės J. P. Dėl šių priežasčių Nekilnojamojo turto registro įstaiga ieškovei Z. P. įregistravo tik ½ dalį nuosavybės teisės į pagrindinį daiktą – ūkinį pastatą, o likusią ½ dalį šio ūkinio pastato įregistravo atsakovės J. P. vardu. 2002-12-11 sutartimi ieškovė Z. P. jai priklausančią gyvenamojo namo dalį su visais ūkiniais pastatais perleido ieškovei P. S. Ieškovė P. S. taip pat valdė ir naudojosi visu ūkiniu pastatu, kol tarp jos ir atsakovės V. V. kilo ginčas dėl šio ūkinio pastato nuosavybės teisės. Taigi ieškovė Z. P. prarado nuosavybės teisę į ½ ūkinio pastato dalį, kurią be jokio teisėto pagrindo įgijo atsakovė J. P. Jai ši ūkinio pastato dalis iš viso nepriklausė. Todėl ieškovės prašė panaikinti visus sandorius, kuriais atsakovė J. P. perleido nuosavybės teises į ½ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 2I1ž. Taip pat prašė taikyti restituciją, kad ieškovė Z. P. galėtų papildoma sutartimi šią ūkinio pastato dalį perleisti ieškovei P. S.
Žemesnės instancijos teismas
2008-03-31 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu ieškinys atmestas bei iš ieškovių P. S. ir Z. P. priteista po 300 Lt atsakovei E. L. ir 150 Lt atsakovei V. V.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nurodo, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuriuo ginčas liko neišspręstas. Palikus galioti ydingą 1999-03-03 sutartį, kurios viena dalis prieštarauja kitai, ieškovėms išlieka didelės problemos, nes iš vienos pusės visas ūkinis pastatas su visu rūsiu nuosavybės teise priklauso ieškovei Z. P., iš kitos pusės – dalis priklausinio (½ dalis rūsio) nuosavybės teise priklauso atsakovei V. V. Tuo pažeisti CK 4.19 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes priklausinys (rūsys) atskirtas nuo pagrindinio daikto (ūkinio pastato) ir pagrindiniam daiktui – ūkiniam pastatui skirta tarnauti ½ dalis rūsio nuosavybės teise paskirta ne pagrindinio daikto savininkui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, atmesdamas ieškinį dėl 1999-03-03 sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia. Su šia apeliacinio skundo nuostata teismas sutikti negali. Byloje yra pateikta 1999-03-03 naudojimosi gyvenamuoju namu bei jo priklausiniais sutartis (b. l. 6, t. 1). Šioje sutartyje yra nuostata apie tai, kad ginčo pastatas – daržinė su rūsiu atitenka naudotis ieškovei Z. P. Tačiau ieškovė Z. P. pripažįsta ir tai, kad šioje sutartyje yra įrašas apie tai, kad ½ dalis po pastatu esančio rūsio atitenka atsakovei J. P. Ieškovė Z. P., pasirašydama šią sutartį, pripažino, kad atsakovė J. P. turi teisę naudotis ½ rūsio dalimi. Atsakovė J. P. ½ dalį ginčo rūsio įsigijo pagal 1972-12-28 pirkimo–pardavimo sutartį iš M. J. (b. l. 62, t. 1). Ši pirkimo–pardavimo sutartis buvo užregistruota Nekilnojamojo turto registro įstaigoje. Taigi J. P., būdama ½ rūsio dalies savininkė, pagrįstai reikalavo, kad jos nuosavybės teisės į rūsio dalį būtų patvirtintos 1999-03-03 naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartimi. Kadangi rūsys nėra atskiras nekilnojamojo turto objektas, 1999-03-03 sutarties šalys rūsio dalies bendrojoje nuosavybėje nenustatė, Nekilnojamojo turto registro įstaiga pagrįstai įregistravo šalims po ½ dalį nuosavybės į ginčo daržinę 2 I1ž (LR CK 4.73 str. 3 d.).
Atsižvelgtina ir į tai, kad vadovaujantis 1999-03-03 sutarties nuostatomis ieškovei Z. P. buvo įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo daržinės 2I1ž (b. l. 9, t. 1). Ieškovė Z. P. teisinės registracijos neginčijo ir 2002-12-11 sutartimi gyvenamojo namo dalį bei ieškovei priklausiusią ½ dalį ginčo daržinės pardavė ieškovei P. S. (b. l. 54, t. 1). Tai įrodo, kad ieškovė Z. P. patvirtino 1999-03-03 sutarties nuostatas (LR CK 1.79 str. 2 d. 4 p.), o sutartį patvirtinus prarado teisę ją nuginčyti (LR CK 1. 79 str. 1 d.). Tai įrodo, kad 1999-03-03 sutartis bei vėlesni sandoriai yra teisėti (LR CPK 178 str.).
Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai rūsį priskyrė pagrindiniam daiktui – daržinei. Su šia ieškovių nuostata taip pat sutikti negalima. Akivaizdu, kad M. J. 1974-12-27 pardavė A. V. kluoną (daržinę) ir ½ dalį rūsio (b. l. 63, t. 1). Ieškovė Z. P. įsigijo tai, ką buvo nusipirkusi A. V. – daržinę ir ½ dalį rūsio (b. l. 64, t. 1). Iki 1999-03-03 sutarties sudarymo dienos tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė Z. P. naudojasi daržine bei ½ dalimi rūsio, o atsakovė J. P. naudojasi ½ dalimi rūsio ir daržinės dalimi, kuri reikalinga atsakovei J. P. patekti į rūsio patalpą. Ginčas tarp ieškovės P. S. ir atsakovės V. V. iškilo tada, kai atsakovė V. V. pradėjo reikšti pretenzijas dėl naudojimosi ½ daržinės dalimi. Įvertinant 1972-12-28 dovanojimo sutarties nuostatas (b. l. 62, t. 1), galima padaryti išvadą, kad šia sutartimi ginčo daržinės savininkė M. J. padovanojo atsakovei J. P. ½ rūsio dalį bei daržinės dalį, kuri būtina patekti į rūsio patalpas (LR CK 6. 193 str. 1 d.). Būtent dėl tos priežasties 1974-12-27 pirkimo–pardavimo sutartimi M. J. A. V. pardavė ginčo daržinę su ½ dalimi rūsio (b. l. 63, t. 1). Kad atsakovė J. P. ir toliau naudosis ½ dalimi rūsio bei daržinės dalimi, užtikrinančia patekimą į rūsio patalpą, šalys patvirtino 1999-03-03 sutartimi (b. l 6, t. 1). Kadangi šalys 1999-03-03 sutartimi nenustatė, kokią nuosavybės dalį sudaro ½ dalis rūsio bei daržinės dalis, užtikrinanti patekimą į rūsio patalpą, Turto registro įstaiga šalims įregistravo lygias dalis į ginčo daržinę (LR CK 7.73 str. 3 d.). Taigi jeigu bendrosios nuosavybės dalyviai pripažįsta, kad jų nuosavybės dalys bendrojoje nuosavybėje nėra lygios, tačiau dėl nuosavybės dalių dydžio nesusitaria, jiems įregistruojamos lygios dalys į bendrąją dalinę nuosavybę. Jeigu tarp bendraturčių kyla ginčas dėl jų dalies bendrojoje nuosavybėje, jų faktiškai valdomos dalys neatitinka jų nuosavybės dalių, kilęs ginčas gali būti sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 4.73 str. 1 d., 4.75 str. 1 d.). Taigi negalima sutikti su apeliacinio skundo nuostata, kad teismas priklausinį – rūsį – priskyrė pagrindiniam daiktui – daržinei (LR CPK 178 str.).
Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, jis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimą palikti nepakeistą.