- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- AN2-200-594/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. (toliau – V. Š.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. kovo 8 d. nutarties V. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. 2018 m. sausio 1 d. nutarimu V. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 8 dalį ir nubaustas 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2018 m. sausio 1 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo dviratį ir vengė pasitikrinti blaivumą. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. Š. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2018 m. kovo 8 d. nutartimi V. Š. skundo netenkino, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. 2018 m. sausio 1 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.Apeliaciniu skundu, sprendžiant iš jo turinio, V. Š. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – jo skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. 2018 m. sausio 1 d. nutarimo tenkinti, nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apelianto teigimu, komentuojamo įvykio dieną, prasilenkęs su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu, jis nulipo nuo dviračio ir išgėrė apie 50 g su savimi turėtos degtinės. Pareigūnai jį sulaikė, kai dviratį po išgertos degtinės jis vedėsi šalia. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl to, kad policijos pareigūnai, turėdami įtarimą, jog V. Š. dviratį vairavo neblaivus, jo nevežė į ligoninę blaivumo patikrinimui, nors to apeliantas jų prašė. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. G. pateikė atsiliepimą į V. Š. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Aukščiau aptartų duomenų visumoje patikrinus V. Š. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus apylinkės teismas vertino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Motyvuojant šią išvadą, jos kontekste analizuojant V. Š. apeliacinį skundą, matyti, kad nesutikdamas su jo veiksmų teisiniu vertinimu pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį apeliantas iš esmės teigia jog alkoholio, t. y. 50 g degtinės, jis išgėrė po to, kai nulipo nuo dviračio ir varėsi jį šalia, tokiu būdu iš esmės neigdamas, jog dviratį jis vairavo būdamas neblaivus. Tačiau, administracinė atsakomybė pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį asmeniui kyla ne tik už dviračio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (daugiau nei 1,5 promilės), bet ir už dviratį vairavusio asmens vengimą pasitikrinti blaivumą. Tuo tarpu, kaip matyti iš V. Š. atžvilgiu priimto Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. 2018 m. sausio 1 d. nutarimo, vertinamu atveju V. Š., vairavęs dviratį, buvo pripažintas kaltu būtent už vengimą pasitikrinti blaivumą. Tuo tarpu abejonių tuo, kad analizuojamo įvykio dieną V. Š. vairavo dviratį bei vengė pasitikrinti blaivumą, kas atitinka ANK 428 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Šių aplinkybių nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniu skundu neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme V. Š. parodė, kad įvykio dieną su „švogeriu“ jis išgėrė apie 50 g degtinės (kas iš esmės paneigia V. Š. apeliaciniame skunde iškeltą versiją, jog degtinės jis išgėrė tik prasilenkęs su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu), iš vakaro alkoholio nevartojo. Jį sustabdę policijos pareigūnai siūlė jam pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau tai padaryti jis atsisakė, patvirtindamas pareigūnams, jog tikrai „pripūs“. Nuo degtinės pavartojimo iki to laiko, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, buvo praėję ne daugiau kaip 15 minučių. Būtent dėl to jis ir atsisakė tikrintis blaivumą, kadangi praėjus tokiam mažam laiko tarpui nuo alkoholio pavartojimo momento, jis tikrai būtų „pripūtęs“, o kraujyje būtų nieko neradę, dėl to prašė pareigūnų jo blaivumo patikrinimui pristatyti jį į ligoninę. Esmines vertinamo įvykio aplinkybes, t. y. dviračio vairavimo faktą bei V. Š. atsisakymą tikrintis blaivumą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir policijos pareigūnas R. P.. Jo teigimu, analizuojamo įvykio dieną patruliuodami (duomenys neskelbtini), važiuodami (duomenys neskelbtini) sankryžoje, su kolega jie pastebėjo dviratininką. Kiek pavažiavę (nenorėdami trukdyti gale važiuojančios transporto priemonės judėjimui), apsisuko ir nuvažiavo paskui jį. Šis įvažiavo į mokyklos teritoriją ir joje stūmė dviratį. Nuo sustabdyto asmens sklido alkoholio kvapas, matėsi, kad jis neblaivus, todėl buvo pasiūlyta alkotesterio pagalba pasitikrinti blaivumą. Asmuo teigė, kad yra išgėręs, todėl „nepūs“. Apie 40 minučių įkalbinėjo jį tikrintis blaivumą, nurodydami ir galimas atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes. Asmuo prašė nuvežti jį į gydymo įstaigą, tačiau pareigūnai tai daryti atsisakė, nes to daryti jų neįpareigoja ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, nurodydami, kad tokiu atveju jam reikės mokėti pinigus (už patikrinimą). Iš esmės analogiškas vertinamo įvykio aplinkybes R. P. nurodė ir 2018 m. sausio 1 d. savo tarnybiniame pranešime, papildomai paaiškindamas, kad sustabdytas V. Š. neneigė vairavęs dviratį (kas vėlgi paneigia V. Š. apeliacinio skundo teiginius, jog alkoholio jis pavartojo tik prasilenkęs su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu) (b. l. 6). Šių duomenų visumoje, pačiam V. Š. neneigiant, jog analizuojamu atveju jis atsisakė tikrintis blaivumą, nurodant ir tokio atsisakymo priežastis – jo girtumas alkotesteriu būtų nustatytas, abejoti jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 428 straipsnio 8 dalies nuostatas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, jog pareigūnai blaivumo patikrinimui nepagrįstai nepristatė jo į gydymo įstaigą. Šiuo aspektu iš esmės pritartina policijos pareigūno R. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytiems teiginiams, jog to daryti Lietuvos Respublikos įstatymai pareigūnų neįpareigoja. Darant šią išvadą pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 29 punktą (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis (kas patvirtina ir pareigūnų teiginius, jog nuvežus V. Š. į gydymo įstaigą jo blaivumo patikrinimui, jis turėtų už tai susimokėti). Iš šios teisės normos seka, kad, atsisakęs tikrintis blaivumą alkotesteriu, V. Š. turėjo teisę kreiptis į gydymo įstaigą jo blaivumo nustatymui savarankiškai, tačiau vertinamu atveju to nepadaręs, teigdamas, jog tam neturėjo jokių galimybių, buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.