Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai V. R., suinteresuoto asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovei V. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo įregistravimo; suinteresuotas asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. R. prašo įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti 2004-08-07 sudarytą santuoką tarp V. R. a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. U. a. k. (duomenys neskelbtini) Ruklos įgulos koplyčioje, į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą nuo jos sudarymo datos, t. y. 2004-08-07. Savo pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad 2017-09-05 mirė jos sutuoktinis B. U.. Su B. U. susituokė 2004-08-07 Ruklos įgulos koplyčioje. Ji kreipėsi į Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ir VSDFV Jonavos skyrių, dėl našlės pensijos gavimo. Tačiau iš jos buvo pareikalautas Santuokos liudijimas, išduotas Civilinės metrikacijos skyriuje. Kai dėl minėto santuokos liudijimo išdavimo kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, buvo atsisakyta patenkinti jos prašymą įtraukti į apskaitą santuoką, sudarytą 2004-08-07 Ruklos įgulos koplyčioje. Apie tai, kad santuoką, sudarytą bažnyčioje, įstatymo nustatyta tvarka būtina buvo įtraukti į apskaitą Jonavos rajono CMS, ji iki šiol nežinojo. Po santuokos įregistravimo Ruklos įgulos koplyčioje jų niekas neinformavo, kad turi nuvykti į Jonavos rajono CMS dešimties dienų laikotarpyje ir įregistruoti santuoką. Mano, kad minėtas 10 dienų terminas buvo praleistas ne dėl jų kaltės ar aplaidumo, o dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, nes pranešimą apie santuokos sudarymą Jonavos rajono administracijos CMS turėjo pateikti bažnyčios palaiminusios santuoką įgaliotas asmuo. Todėl santuoka turėtų būti įtraukta į oficialią apskaitą civilinės metrikacijos įskaitoje nuo santuokos sudarymo, t. y. 2004-08-07 dienos. Ji su savo sutuoktiniu B. U. pragyveno kartu trylika metų. Paskutiniais metais B. U. sunkiai sirgo onkologine liga ir pareiškėja jį slaugė bei jam mirus jį palaidojo. Šiuo metu norėtų po savo vyro mirties, kaip pirmos eilės įstatyminė paveldėtoja, paveldėti jo AB „Swedbank" banko sąskaitoje sukauptas pensijų lėšas ir ateityje gauti našlės pensiją.

Suinteresuotas asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.304 straipsnyje teigiama, kad per 10 dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka atitinkamos religinės organizacijos įgaliotas asmuo privalo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos pranešimą. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Vyskupų Konferencija 2001 m. liepos 11 d. priėmė laikiną susitarimą dėl Katalikų Bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų įtraukimo į valstybinę apskaitą, kuriame perduoti pranešimą santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įgalioja pačius sutuoktinius. Buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 124 „Dėl pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką formos ir pranešimo tvarkos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1R-375, kuriuo buvo patvirtinta „Pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką tvarkos aprašo" nauja redakcija. Šio aprašo 6 punkte pasakyta, kad lotynų apeigų katalikų bendruomenėje susituokę asmenys per 10 dienų po santuokos sudarymo pateikia santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Vyskupų Konferencijos 1999 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintos formos santuokos liudijimą". Tai, kad susituokę Ruklos įgulos koplyčioje B. U. ir V. R. žinojo, jog būtina kreiptis patiems į civilinės metrikacijos įstaigą dėl bažnytinės santuokos apskaitos, įrodo ir pateikti bažnyčios išduoti dokumentai: Santuokos sakramento pažymėjimas (asmeniniam naudojimui) ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos 1999 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintos formos santuokos liudijimas (A4 formato) kaip pranešimas civilinės metrikacijos įstaigai. Pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad kartu su pranešimu (santuokos liudijimu) pateikiami Civilinės metrikacijos taisyklėse nurodyti dokumentai (išsituokusiems - ištuokos liudijimai, našliams - mirties liudijimai), reikalingi bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytai santuokai įtraukti į apskaitą. B. U. ir V. R. buvo išsituokę, tačiau B. U. nebuvo išsiėmęs ištuokos liudijimo, jo išdavimui reikėjo pateikti teismo sprendimą ir sumokėti sprendime nurodytą pinigų sumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje pasakyta, kad „...iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus". B. U. santuokos nutraukimas įregistruotas 1996 m. rugsėjo 10 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje D. U. pareiškimu, įrašo Nr. 99. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. kovo 26 d. pasirašė įsakymą Nr. 1R-92 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. IR-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. birželio 1 d. Būtent nuo šios datos, remiantis Civilinės metrikacijos taisyklių 72 punktu, Religinės bendruomenės ar bendrijos įgaliotas (įpareigotas) asmuo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka privalo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos pranešimą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką (šių taisyklių priedas). Tokiu būdu, nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2012 m. birželio 1 d. ar valstybė sužinos apie bažnyčioje sudarytą santuoką, priklausė tik nuo pačių sutuoktinių valios.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas V. B. patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad sutuoktiniams galimai buvo išaiškinta kad būtina santuoką įregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje, o U. – kad visų pirma būtina gauti ištuokos liudijimą, o po to įregistruoti bažnytinę santuoką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja V. R. a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. U. a. k. (duomenys neskelbtini) 2004 m. rugpjūčio 7 d. sudarė bažnytinę santuoką Ruklos įgulos koplyčioje (Santuokos sakramento pažymėjimas Nr. 11 ir santuokos liudijimas; b. l. 4, 5). Ši santuoka įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota Civilinės metrikacijos įstaigoje. Medicininio mirties liudijimo Nr. 17-3639221 (b. l. 6) duomenimis nustatyta, kad B. U. mirė 2017 m. rugsėjo 5 d. Pareiškėja kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl minėtos bažnytinės santuokos įregistravimo, tačiau Civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. lapkričio 7 d. raštu (b. l. 11) atsisakė pareiškėjos ir B. U. sudarytą bažnytinę santuoką įtraukti į apskaitą motyvuodamas tuo, kad vienas iš sutuoktinių miręs ir pranešimas apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką civilinės metrikacijos įstaigai pateiktas praėjus dešimčiai dienų po santuokos sudarymo.

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų (ratifikuota 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1883) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.24 straipsnyje. Tam, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sukeltų teisines pasekmes, būtina įvykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. santuoka turi būti sudaryta nepažeidžiant valstybės nustatytų materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų, įtvirtintų CK 3.12-3.17 straipsniuose; santuoka turi būti sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą; santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

Bažnytinės santuokos sudarymo momentu galiojusio CK 3.304 straipsnio 1 dalis nustatė, kad atitinkamos religinės organizacijos įgaliotas asmuo privalo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Teisingumo ministerijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo savo atsiliepime, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Vyskupų Konferencija 2001 m. liepos 11 d. priėmė laikiną susitarimą dėl Katalikų Bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų įtraukimo į valstybinę apskaitą, kuriame perduoti pranešimą santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įgalioja pačius sutuoktinius.

Santuokos sudarymo momentu galiojusio Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 124 patvirtinto Pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką tvarkos aprašo 6 punktas nustatė, kad Lotynų apeigų katalikų bendruomenėje susituokę asmenys per dešimt dienų po santuokos sudarymo pateikia santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Vyskupų Konferencijos 1999 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintos formos santuokos liudijimą. Tuo metu galiojusių Civilinės metrikacijos taisyklių (patvirtintų Teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129) 54 punktas taip pat nustatė, kad apskaitant bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančių Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 88 punkte.

Nagrinėjamu atveju teisinių normų nustatytas dešimties dienų terminas, per kurį turėjo būti pateiktas pranešimas, yra praleistas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bažnytinė santuoka buvo sudaryta 2004 m. rugpjūčio 7 d., tačiau nei pareiškėja, nei Ruklos įgulos kapelionas, parengęs pranešimą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, prašymo įtraukti santuoką, sudarytą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, į apskaitą nepateikė. Praleidus teisės aktų nustatytą terminą, asmenys sudarę bažnytinę santuoką nepraranda teisės įtraukti ją į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tokiu atveju santuoka yra laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Vienam iš sutuoktinių mirus, akivaizdu, kad tokia situacija tampa negalima, nes santuoka negali būti laikoma sudaryta po vieno iš sutuoktinio mirties. Be to minėti teisės aktai bei šiuo metu galiojančios Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (88 p.) taip pat nustatė, jog jei vienas iš sutuoktinių, sudariusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką po 2001 m. liepos 1 d., yra miręs, ir pranešimas apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas praėjus dešimčiai dienų po santuokos sudarymo, santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudariusiems santuoką sutuoktiniams praleidus įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą dešimties dienų terminą pateikti civilinės metrikacijos įstaigai atitinkamą pranešimą ir vienam iš sutuoktinių mirus, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti 2004 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą bažnytinę santuoką į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. R. pareiškimą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų nuo jo priėmimo Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.