Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties dalies, kuria teismas įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-723-372/2011 pagal V. T. ir A. T. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Knituva“, akcinei bendrovei Ūkio bankui ir Kauno miesto 23 biuro notarei Jolita Mažonavičienei dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai V. T. ir A. T. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Knituva“, AB Ūkio bankui ir Kauno miesto 23 biuro notarei Jolitai Mažonavičienei ir prašė pripažinti negaliojančiais 2009 m. birželio 26 d. ieškovo V. T. išduotą atsakovui AB Ūkio bankui 275 000 Lt vekselį, už kurį laidavo ieškovas A. T. ir atsakovas UAB „Knituva“, ir 2010 m. gruodžio 17 d. atsakovės Kauno miesto 23 biuro notarės Jolitos Mažonavičienės išduotą atsakovui AB Ūkio bankui vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 8711.

Teismas nutartyje nurodė, kad, ginčydami vekselio teisėtumą, ieškovai ginčija abstrakčią vekselio turėtojo turtinę teisę, todėl byloje keliamas turtinis ginčas, apmokestintinas žyminiu mokesčiu. Iš ieškinio matyti, kad ginčijama ir laidavimo sutartis, kuri besąlygiškai laikoma turtiniu ginču, todėl pasak teismo, ieškovai privalo sumokėti žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad A. T. turi sumokėti 6 500 Lt už turtinį reikalavimą, kuriuo ginčijamas laidavimas pagal paprastąjį vekselį. Teismo teigimu, iš laidavimo sutarties sampratos ir iš laidavimo sutarties turinio akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Nustačius, kad laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia yra turtinis reikalavimas, ieškovui atsiranda procesinė pareiga, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėti žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje kilo klausimas, ar ieškovas už ieškinį, pareikštą ir bankrutuojančiai įmonei, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atskirajame skunde apeliantas A. T. teigia, kad visi ieškiniai prieš bankrutuojančias įmones nuo žyminio mokesčio atleidžiami, tad teismas nepagrįstai įpareigojo jį sumokėti žyminį mokestį.

Pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (8 p.), ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose (9 p.).

Taigi, ieškovas, reiškiantis turtinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį nėra atleidžiamas, jis tokioje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik už paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikytinas, kai ieškovas kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi ne dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Knituva“, o dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, t.y. bankrutuojančiai įmonei pareiškė turtinį reikalavimą. Tad dėl šios priežasties jis negali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo nei pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nei pagal 9 punktą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė įpareigoti ieškovus už paduotą ieškinį sumokėti žyminį mokestį: V. T. – 6 635 Lt, o A. T. – 6 500 Lt.

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio reikalavimo (b.l. 1-2) - pripažinti negaliojančiu ieškovo V. T. išduotą AB Ūkio bankui 275 000 Lt vekselį, už kurį buvo laidavo ieškovas A. T. ir atsakovas UAB „Knituva“ – jis yra apmokestinamas 6 500 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Reikalavimas dėl vykdomojo įrašo, kuriuo iš V. T. , A. T. ir UAB „Knituva“ turi būti išieškota atitinkama suma, apmokestinamas 135 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį pareiškė du ieškovai, o bendra už paduotą ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 6 635 Lt, ieškovo A. T. už paduotą ieškinį mokėtinas žyminio mokesčio dydis sudaro 3 317,5 Lt (6 635 Lt : 2).

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičia, šia nutartimi nustatyto žyminio mokesčio, mokėtino už ieškovo A. T. paduotą ieškinį, dydį sumažinant iki 3 317,5 Lt, ir nustatant terminą ieškovui iki 2011 m. gegužės 31 d. sumokėti žyminį mokestį už paduotą ieškinį. Ieškovas iki minėtos datos turi pateikti pirmosios instancijos teismui dokumentus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria ieškovas A. T. įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, ir ją išdėstyti taip:

„Įpareigoti ieškovą A. T. sumokėti 3 317,5 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai septyniolika litų 50 cnt) dydžio žyminio mokesčio valstybei už pateiktą ieškinį iki 2011 m. gegužės 31 d.“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.