Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl papildomų auklėjamojo poveikio priemonių taikymo M. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 82-83 straipsniais ir 87 straipsniu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis arba dirbti. Bausmės pabaiga: 2020 m. gegužės 8 d.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl papildomų auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimo M. V.. Teikimas motyvuojamas tuo, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis nevykdo įpareigojimo būti namuose nustatytu metu, nes jis 3 kartus nerastas namuose, nedirba, nesimoko, taip pat padarė 11 administracinių nusižengimų.

Teismo posėdyje Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė visiškai palaikė savo teikimą, prašė jį tenkinti ir paskirti papildomai probuojamajam auklėjamojo poveikio priemonę – draudimą bendrauti su asmeniu E. K.

M. V. posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdį pranešta tinkamai. M. V. advokatas prašymui skirti papildomą auklėjamojo poveikio priemonę neprieštaravo.

Prokuroras sutiko su probacijos skyriaus pozicija ir prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo nutartimi M. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios buvo orientuotos į nepilnamečio asmens, padariusio neteisėtą veiką, perauklėjimą, t. y. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės yra valstybės reakcija į jo padarytą nusikalstamą veiką. Negali būti tokios situacijos, kad padaręs nusikaltimą, elgęsis prieš visuomenėje nustatytas taisykles ir jos nariams padaręs žalą asmuo galėtų nevykdyti jam paskirtos bausmės, šiuo atveju auklėjamojo poveikio priemonių. Tinkamai vykdyti auklėjamojo poveikio priemones yra atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens pareiga. Toks asmuo turi būti suinteresuotas tinkamu jam paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių vykdymu ir stengtis vykdyti teismo nustatytas sąlygas, o jei jis nevykdys jam nustatytų įpareigojimų, suprasti, jog padėtis gali sunkėti.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. V. probacijos metu auklėjamojo poveikio priemonės nustatytu metu būti namuose nevykdo, nuolatos yra fiksuojami pažeidimai. Probacijos tarnybai pateikti paaiškinimai neinformatyvūs, nurodo „buvau lauke“. M. V. nedirba ir nesimoko. Jis individualaus darbo metu prevenciškai įspėjamas, tačiau ir toliau auklėjamojo poveikio priemonių nevykdo, taip pat 11 kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus (smulkias vagystes iš parduotuvių, alkoholio vartojimą, melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje).

Šios aplinkybės rodo, kad M. V. atsainiai ir lengvabūdiškai žiūri į įstatymų laikymąsi, jo elgesys nėra nepriekaištingas, probacijos tikslas nėra pasiektas. M. V. padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra tyčiniai, todėl jis dėl savo paties neatsakingo ir nerūpestingo elgesio yra priverstas patirti negatyvių, nemalonių padarinių. M. V. bendrauja su E. K., kuris nepilnamečiui daro neigiamą įtaką. Teismo vertinimu, dėl išdėstytų aplinkybių M. V. turi būti taikomos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos teisinės pasekmės – jam tikslinga skirti BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – draudimą bendrauti su žmogumi, darančiu neigiamos įtakos, t. y. E. K.

Papildomai skirta auklėjamojo poveikio priemone yra siekiama, jog M. V. pasitaisytų, pakeistų savo netinkamą elgesį ir pradėtų gyventi pilietiškai atsakingą gyvenimą, permąstytų savo elgesį tam, kad su teisėsaugos institucijomis jam daugiau netektų susidurti. Pažymėtina, jog probacijos tikslas yra siekis, kad probuojamasis laikytųsi įstatymų ne tik probacijos laikotarpiu, bet ir pasibaigus probacijos laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą tenkinti.

Paskirti M. V. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi jam skirtos auklėjimo poveikio priemonės – elgesio apribojimo laikotarpiu papildomą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą draudimą – draudimą bendrauti su žmogumi, darančiu jam neigiamos įtakos – E. K.

Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.