- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-73-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- J. R., M. R.
- Ieškovas
- V. V., L. V.
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. R. ir M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. ir L. V. ieškinį atsakovams J. R. ir M. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. V. ir L. V. kreipėsi su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (b.l. 18-20, 50-52) į teismą prašydami priteisti iš atsakovų J. R. ir M. R. 5339 Lt 10 ct turtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad atsakovai, gyvendami bute (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris yra virš ieškovams priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2008 metų gegužės – birželio mėnesį yra užlieję butą. Buto užpylimo faktą patvirtina į bylą pateiktas UAB „Šnipiškių ūkis“ apžiūros aktas, taip pat liudytojų parodymai. Ieškovai dėl jų buto užliejimo padarytą žalą vertina 5339 Lt 10 ct, žalos faktą ir dydį grindžia į bylą pateikta sąmata, rašytiniais paaiškinimais. Atsakovai atsisakė gera valia pašalinti užpylimo padarinius, atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovai J. R. ir M. R. su ieškiniu nesutiko (b.l. 32-33) nurodydami, kad nėra žinoma kokios būklės butą ieškovai įsigijo, neįrodyta, kad tapetai atsiklijavo dėl įvykusio užliejimo. Dėl paties užpylimo fakto į UAB „Šnipiškių ūkis“ užfiksavimo buvo kreiptasi pavėluotai, tik po pusės metų. Dėl minėtos priežasties nėra galimybės objektyviai ir tinkamai nustatyti padarytos žalos dydį. Atsakovė neginčija paties jos bute, vonios kambaryje įvykusio buto užpylimo. Atsakovė nedelsiant kreipėsi į kaimynus, kurių butai galėjo būti užpilti, tačiau ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenusi jų giminaitė jokių pretenzijų nereiškė, žalos atlyginimo atsisakė. Atsakovė teigė, kad jos žiniomis jai priklausančiame bute trūkus žarnelei, užlietas buvo ir šio namo 4 butas, t.y. butas esantis po ieškovų butu. Šio buto savininkui buvo sumokėta 2400 Lt draudimo išmoka. Atsakovai mano, kad prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai neįrodo reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu (b.l. 87-90) ieškinį patenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų J. R. ir M. R. 5339 Lt 10 ct turtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovams L. V. ir V. V.. Priteisė iš atsakovų J. R. ir M. R. po 130 Lt 9 ct bylinėjimosi išlaidų ieškovams L. V. ir V. V..
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad atsakovai iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad trūkus jiems priklausančio buto vonios kambaryje esančiai žarnelei, buvo užlieti žemiau esantys 7-tas ir 4-tas butai, padarė išvadą, kad atsakovai pripažįsta patį užpylimo faktą ir kaltę dėl žemiau esančių butų užpylimo, taip pat, kad ieškovės buto užpylimo priežastis – virš ieškovų buto esančio buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, buto užpylimo metu gyvenusių ir šiuo metu gyvenančių atsakovų J. R. ir M. R. neteisėti veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog nesutinka, su atsakovų išsakyta nuomone, kad užliejimo metu ieškovų bute gyvenusi šeima atsisakė nuo žalos atlyginimo, kadangi teismui nepateikti šią aplinkybę galintis patvirtinti įrodymai, taip pat teismas nelaikė esmine aplinkybe, kad ieškovai kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui, kadangi teismo nuomone, ieškovai tikėjosi žalos atlyginimo klausimą išspręsti taikiai. Tuo tarpu į UAB „Šnipiškių ūkis“ kreipėsi tik rinkdami įrodymus teismo procesui pradėti. Teismas nurodė, jog taip pat svarbi aplinkybė, kad atsakovams buvo žinoma, jog užliejimo metu gyvenusi šeima nėra buto savininkai, tačiau nebuvo bandoma ieškoti tikrųjų savininkų (ieškovų), kuriems priklausė teisė į žalos (nuostolių) atlyginimą ar į atsisakymą nuo žalos atlyginimo.
Teismas laikė, kad prašoma priteisti 5339 Lt 10 ct suma žalai atlyginti yra pagrįsta, kadangi Mindaugo Širvio įmonės „Kąstytis“ sudarytoje sąmatoje nurodytos būsimo remonto, susijusio su užliejimu padarytų pažeidimų pašalinimu. Tuo tarpu atsakovai nepateikė įrodymų jų išdėstytiems atsikirtimams, kad tokia buto būklė buvo ir iki užpylimo, kad sąmata yra netiksli bei neteisinga, kad ieškovai siekia atsakovo lėšomis pasigerinti buto būklę ir pan., patvirtinti, nesiėmė priemonių nustatyti (patikslinti) žalos dydį, neprašė skirti ekspertizės, kuri galėtų patvirtinti atsakovų išsakytas abejones dėl žalos fakto, laiko ar dydžio.
Teismas laikė, kad atsakovų atsakomybė dėl žalos padarymo yra solidari, kadangi butas, atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 92-94) atsakovai J. R. ir M. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad nėra tiksliai nustatyta, dėl kokios priežasties ir kokiu mastu buvo užpiltas ieškovų butas. Nenustatyta, kada buvo užpiltas ieškovų butas, taip pat nėra nustatyta kaip atrodė ieškovų butas iki užpylimo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tikimybės pusiausvyros principu, o ne byloje ištirtais ir nustatytais faktais, kurie neįrodo atsakovo kaltų veiksmų. Ieškovai, žinodami apie užpylimą iš jų bute gyvenusių giminaičių nesiėmė priemonių laiku ir tinkamai ginti savo teisių, jeigu tuo metu laikė, kad jos yra pažeistos.
Šalies argumentai
Apeliantų teigimu, 2008-10-31 aktas –sąmata, kuris įvardintas padarytos žalos apžiūros aktu nėra tokiu dokumentu, nes niekas iš jo sudarytojų buto neapžiūrėjo, sąmatoje nurodomi grindų darbai, kurių net nebuvo. Sąmata yra sudaryta remiantis 2007 m. valstybiniais įkainiais, nors ieškovai nurodo, kad žalą kildina atsiradus 2008 metų vasarą jų buto užliejimui. Pagal šį aktą buto remonto darbai skaičiuojami tiek sienų, tiek lubų nuo 100 kv. m, nors visas butas tesudaro 64, 14 kv. m.
Apelianto nuomone, teismas negalėjo priteisti išlaidų, susijusių su šiukšlių išvežimu, nes šiukšlių išvežimas šioje sąmatoje yra paskaičiuotas, kad šiukšlės bus vežamos ne tik dėl sienų ir lubų darbų, bet ir dėl grindų pakeitimo darbų, kas sudarytų didesnę dalį piniginės sumos iš pateiktos sąmatoje. Byloje vertinant buto apžiūros aktą Nr. 62 aišku, kad tokio darbų kiekio, kuris nurodytas sąmatoje atlikti nereikės.
Teismui pateikta sąmata negali būti įrodymu šioje byloje, kadangi yra sudaryta asmens neturinčio teisės atlikti tokių darbų, jis neturi kompetenciją atlikti tokius darbus patvirtinančio dokumento.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad vandeniu, 2008 metu gegužės – birželio mėnesį (tiksli data bylos nagrinėjimo metu nenustatyta) atsakovams priklausančiame bute vonios kambaryje trūkus vandens žarnelei, buvo aplietas ieškovams L. V. ir V. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 4, 5, 25, 54-55). Dėl šio užliejimo ieškovei padaryta turtinė žala, kurią ieškovai įvertino 5339 Lt 10 ct suma pagal Mindaugo Širvio individualios įmonės „Kąstytis“ 2008-10-31 sudarytą aktą - sąmatą (b.l. 57).
Atsakovė J. R. teigė, kad to įvykio metu buvo apipilta: ieškovams priklausantis butas ir po ieškovams priklausančiu butu esantis butas (Nr. 4). Teismo apklausti liudytojai R. G., A. S., A. B. patvirtino, kad atsakovams priklausančiame bute buvo vandens nutekėjimo (avarijos) židinys.
2008-12-09 UAB „Šnipiškių ūkis“ akte Nr. 62 konstatuoti virtuvės ir kambario sienų ir lubų pažeidimai. Tuo tarpu iš 2009-11-06 Mindaugo Širvio įmonės „Kąstytis“ paaiškinimo, nustatyta, kad esant lubų ir sienų pažeidimui dalinis remontas neįmanomas, t.y. remontuotini ištisi pažeisti plotai (visos lubos ir visos sienos) (b.l. 58).
Atsakovai apeliaciniu skundu iš esmės ginčija padarytos žalos dydį.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 13 str.). Remiantis juo, teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti. Kadangi civilinis procesas turi vykti operatyviai (EŽTK 6 str.), o proceso šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis ir vykdyti pareigas sąžiningai (CPK 31 str. 3 d., 128 str. 6 d.), CPK nustato reikalavimą šalims pateikti visus turimus įrodymus ir įrodymus, kuriuos jos gali gauti, pagrindžiančius šalių reikalavimus ir atsikirtimus, pirmosios instancijos teismui.
Ieškovai atsakovų padarytos žalos faktui įrodyti ir dydžiui pagrįsti pirmos instancijos teismui pateikė UAB „Šnipiškių ūkis“ patalpų patikrinimo (po užliejimo) aktą, kuriame konstatuota, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo užlietas ir nustatyta, kad koridoriuje ir virtuvėje ant sienos yra atšokę tapetai, o kambaryje ant lubų atskirose vietose yra matomos užliejimo žymės, taip pat yra vietų su atšokusiais ir pakeltais dažais, taip pat atšokę tapetai.
Iš ieškovų pateikto buto inventorinės bylos nuorašo matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiame bute koridorius sudaro 6,08 kv. m., virtuvė – 6,80 kv.m. ir kambarys, esantis greta virtuvės ir koridoriaus – 18, 62 kv.m.
Ieškinyje ieškovai pateikė paskaičiavimus, kad dėl užlietu buto reikalinga remontuoti 110 kv.m. koridoriaus, virtuvės ir kambario sienų ir lubų, tapetuoti 80 kv.m. sienų bei išvežti šiukšles ir išvalyti patalpas po remonto.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovų nurodytas remontuotinas sienų ir lubų plotas yra nepagrįstas, nes butą tesudaro 64, 14 kv.m. Remontuotinų sienų plotas skaičiuojamas patalpos perimetro ilgį padauginus iš patalpos aukščio, kuris paprastai yra ne mažiau 2,5 – 2,6 m. Kolegijos nuomone, ieškovų ieškinyje paskaičiuotas remontuotinų plokštumų plotas nėra aiškiai nepagrįstas, apeliantai remonto darbų sąmatoje nurodytų remonto paslaugų įkainių neginčijo. Kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl šiukšlių išvežimo ir patalpų valymo poreikio, atlikus remontą. Ieškovų ieškinyje nurodyta pinigų suma – 151 Lt 95 ct už šias paslaugas nėra neprotingai didelė.
Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad atsakovai nepateikė pirmos instancijos teismui savo paskaičiavimų dėl remonto darbų kainos, nepaneigė ieškovų pateiktų paskaičiavimų racionalumo, todėl atsakovams neįrodžius, kad pašalinti žalą galima mažesnėmis sąnaudomis nei nurodė ieškovai, pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino pagrįstai.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.