Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė– treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m gegužės 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas L. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 18 d. 18 21 val. iki 2015 m. gruodžio 20 d. 17.45 val. (dvi paros) ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista iš L. B. nukentėjusiajai K. S. 613 Eur (šeši šimtai trylika eurų) turtinės ir 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 27 d. apie 02.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, požeminėje perėjoje, esančioje ties (duomenys neskelbtini) , siekdamas užvaldyti svetimą turtą, užpuolė K. S., panaudodamas fizinį smurtą, t. y. ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu smogdamas nukentėjusiajai K. S. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, dalinį dantų nuskėlimą, apatiniame ir viršutiniame žandikauliuose, kairės akiduobės apatinės užpakalinės sieneles lūžimą, išsivysčiusį kairio paakinio nervo trauminę neuropatiją, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė ir užvaldė svetimą turtą: rankinę „Armani Jeans“, 150 eurų vertės, ir joje buvusius daiktus: mobilaus ryšio telefoną „SONY Z3 Compact“, 400 eurų vertės, piniginę „Mochito“, 30 eurų vertės, 30 eurų įvairiomis kupiūromis ir monetomis, USB jungtį, 8 eurų vertės, USB laidą su įkrovikliu, 12 eurų vertės, moterišką auskarą, 10 eurų vertės, odinę apyrankę „Diesel“, 30 eurų vertės, moteriškų „NIKE“ pirštinių porą, 15 eurų vertės, atminties kortelę „6000 Ram Adapter“, 2 eurų vertės, mašininį telefono pakrovėjo kištuką, 8 eurų vertės, užrašų knygutę, 5 eurų vertės, pirštinių porą, 10 eurų vertės, dėžutę su užrašu „PLAYBOY“ su ledinukais, vieno euro vertės, šlapių servetėlių pakuotę, 1,5 euro vertės, 3 vnt. pastilių, bendros 1,50 euro vertės, „Can Can“ picerijos nuolaidų kortelę, 3 eurų vertės, kosmetinę, 20 eurų vertės, blakstienų tušą „Loreal“, 15 eurų vertės, antakių tušą, 12 eurų vertės, tris akių pieštukus, bendros 25 eurų vertės, lūpų pieštuką, 5 eurų vertės, maskuojančią pudrą „Loreal“, 18 eurų vertės, kompaktinę pudrą „Egipto žemė“, 30 eurų vertės, skaistalus, 15 eurų vertės, makiažo fiksatorių, 15 eurų vertės, bespalvį lūpų blizgesį, 10 eurų vertės, pincetą, 20 eurų vertės, nagų dildę, 3 eurų vertės, pudros šepetėlį su užrašu „Egipto žemė“, 12 eurų vertės, plaukų šepetį, 5 eurų vertės, plaukų šukas, 2 eurų vertės, plaukų laką, 4 eurų vertės, rutulinį dezodorantą ”Avon“, 3 eurų vertės, kvepalus „Versace“, 50 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. S. 981 eurų turtinę žalą.Be to, jis nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. gruodžio 18 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – kirvį, juo sudavė A. A. vieną kartą į kairiąją galvos pusę, po ko A. A. siekiant apsiginti ir kairiąja ranka užsidengiant veidą, tris kartus sudavė kirviu į kairiąją ranką, pataikydamas į riešą, dilbį bei alkūnę, padarydamas žaizdą galvos kairėje ir kraujosruvą kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. A. priklausantį maišelį su kraujospūdžio matavimo aparatu „Microlife“, 18 Eur vertės, tuo padarydamas A. A. 18 eurų turtinę žalą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad L. B. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Parenkant bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. prašo apsvarstyti galimybę skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teigia, kad teismas įvertino ne visas svarbias aplinkybes.

3.1.Nurodo, kad teismas be pagrindo netaikė BK 64¹ straipsnio, nes jis prisipažino, gailėjosi, padėjo išaiškinti aplinkybes, byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, sutrumpintu įrodymų tyrimu.

3.2. Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, kurią įgyvendinti galimybę jis prarado dėl suėmimo, nes būdamas laisvėje teigia tikrai iš karto būtų nukentėjusiajai atlyginęs padarytą žalą. Be to, teigia, kad jo lengvinančia atsakomybę aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Taip pat prašo atsižvelgti ir į kitas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kad jis serga, reikalingi vaistai ir gydymas, ko suimtas negali gauti, kad jis izoliatoriuje gerai elgiasi, neturi nuobaudų, kad jo sugyventinė pagimdė kūdikį. Prašo atsižvelgti, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas nepadarė didelės žalos, o bausmę teismas paskyrė labai griežtą.

3.3. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad vėlesniais – 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiais padarytos veikos buvo įvykdytos prieš 2016 m. vasario 23 d. nuosprendį. Taip pat nurodo, kad bendrinant bausmes, vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į šešis mėnesius laisvės atėmimo, kas tikrai yra per griežta bausmė. Prašo sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba taikant griežčiausias sąlygas taikyti BK 75 straipsnį. Teigia, kad būdamas laisvėje jis galėtų pradėti gydytis nuo priklausomybės, pradėti atlyginti padarytą žalą, auginti vaiką ir jį finansiškai remti, nes jam būnant kalėjime skolos už alimentus ir dėl ieškinio kaupsis ir kurių jis jau negalės atlyginti. Prašo suteikti šansą pasitaisyti, nes jis padarė klaidą, kurią pripažino ir dėl jos gailisi.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką.

6.1. Skundo argumentas dėl nepagrįstai netaikytų BK 64¹ straipsnio nuostatų prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Iš bylos medžiagos matyti kad L. B. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, dėl vienos jų kaltę pripažino pilnai, o dėl kitos tik iš dalies, neigdamas kai kurias veikos kvalifikavimą lemiančias aplinkybes, kurias teismas pripažino įrodytomis. Bylos nagrinėjimas vyko pagal bendrąsias proceso normas, buvo apklaustas ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji, liudytoja, aiškinamasi dėl parodymų prieštaravimo. Teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino ir galisi, pagrįstai pripažino tik dėl vienos iš nagrinėtų veikų, tačiau nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti apelianto atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir vienu trečdaliu mažinti jam paskirtą bausmę.

6.2. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į kiekvienos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes. Aplinkybės, kad L. B. anksčiau teistas už smurtines nusikalstamas veikas, taip pat svetimo turto grobimą, kad vieną iš nusikalstamų veikų padarė praėjus tik kelioms dienoms po 2016 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, rodo, kad jo padaryti nusikaltimai, priešingai nei teigia apeliantas, yra ne klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir jis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, kas apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai L. B. gali būti pasiekti paskyrus jam tik realios laisvės atėmimo bausmę. Taikant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nebus pasiekti bausmės tikslai.

6.3. Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (K. S. apiplėšimas) ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Apelianto skundo teiginiai, kad teismas dar jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti geranorišką žalos atlyginimą bei nusikaltimo padarymą dėl labai sunkios turtinės padėties yra visiškai nepagrįsti ir net prieštaraujantys vienas kitam. L. B. teigimu, jeigu jis nebūtų suimtas, tuoj pat geranoriškai būtų atlyginęs nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau tuo pačiu jis teigia, kad nusikaltimų padarymo metu, jo turtinė padėtis buvo labai sunki, kad reiškia, kad jokių realių galimybių tuoj pat geranoriškai atlyginti padarytą žalą nuteistasis neturėjo. Apeliantas yra jauno amžiaus, tačiau nedirba, jokių duomenų apie neįgalumą arba apie tai, kad dėl sveikatos būklės jis negalėtų dirbti, byloje pateikta nėra. Byloje yra duomenys, kad VšĮ Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centro žinioje yra nuo 2001 m. lapkričio 19 d., nustatyta diagnozė – hiperkinezinis elgesio sutrikimas, tačiau VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad dėl diagnozuotos ligos jokio gydymo L. B. nereikia. Nors skunde nurodo, kad serga, kad turi mažametį vaiką, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė nei pirmos instancijos teismui nei pateikdamas skundą apeliacinės instancijos teismui, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos. Taigi, apylinkės teismas įvertino tik tas aplinkybes, kurios buvo įrodytos arba patvirtintos pateiktais duomenimis. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

6.4. Nuteistasis prašo švelninti bausmę arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Visos jau aukščiau aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad L. B. padarė nusikaltimus ne atsitiktinai, kad yra linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo, ir bausmės tikslų jo atžvilgiu jo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo pasiekti nebus įmanoma.

6.5. Neteisingai skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė, kad 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. liepos 1 d. priimtais nuosprendžiais padarytos veikos buvo įvykdytos prieš 2016 m. vasario 23 d. nuosprendį. Teismas šią aplinkybę įvertino, nes būtent išskyrė vieną skundžiamame nuosprendyje nurodytą veiką, kuri buvo padaryta jau po 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo. Bendrindamas paskutiniu nuosprendžiu paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio taisykles, viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12d. baudžiamuoju įsakymu paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bendrinant ją su laisvės atėmimo bausme, buvo pakeista, kas atitinka 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimą (15 mėn. : 2 = 7,5 mėn.). Šią bausmę iš dalies, t. y. šešis mėnesius pridėjus prie trejų metų šešių mėnesių bausmės ir paskyrus ketverius metus, bausmių bendrinimo nuostatos pažeistos nebuvo. Tai, kad nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta, neduoda pagrindo ją mažinti.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Aptartos aplinkybės rodo, kad nors apeliantas ir pripažino savo kaltę (minėtas vienas nusikaltimas), gailisi dėl padaryto, tačiau švelnesnės bausmės skyrimas ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį L. B. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.