Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.D. skundą atsakovei valstybinei įmonei „Regitra” dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. gegužės 4 d. pareiškėjas į bylą pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Pareiškėjas kreipėsi į TOYOTA automobilių atstovą Lietuvoje UAB „Tokvila” ir užsakė oficialų gamintojo transporto priemonės atitikties sertifikatą (toliau – ir Sertifikatas). Sertifikato 49 punkte yra nustatyti CO₂ emisijos kiekiai iš kurių matyti, kad miesto sąlygomis (angl. urban conditions) Automobilio CO₂ emisija yra 194 g/km, užmiesčio sąlygomis (angl. extra urban conditions) – 130 g/km, o bendra (angl. combined) – 154 g/km.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VĮ „Regitra” 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 298529 „Dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo“ ir 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. (1.18)-S-12938 „Dėl motorinės transporto priemonės registracijos mokesčio apskaičiavimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. Sprendimu Nr. 1 registruojant Automobilio registravimo duomenis VĮ „Regitra“ pareiškėjui pritaikė 90 Eur registracijos mokestį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo 90 Eur mokestį.

2020 m. spalio 29 d. pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1 pateikė skundą VĮ „Regitra” generaliniam direktoriui.

2020 m. lapkričio 29 d. VĮ „Regitra” generalinis direktorius Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui nurodė, jog jam registracijos mokestis pritaikytas pagrįstai. Pateiktos kitos transporto priemonės duomenų negalima taikyti, nes jie nesutampa su Automobilio duomenimis (skiriasi ES tipo patvirtinimo numeris, variantas, versija).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atsakovės, kaip registro tvarkytojos, veikla registruojant transporto priemones yra viešasis administravimas. Todėl sprendžiant šį ginčą teismas vertins, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas Įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 260 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir Taisyklės) bei Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu „Dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V­452 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Aprašas).

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokesčio dydžiai, apskaičiuoti pagal mokesčio mokėtojo Kelių transporto priemonių registre registruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį ir degalų rūšį, nustatyti šio įstatymo 1 priede. Apskaičiuojant mokestį, mokestis dauginamas iš mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficiento.

Kadangi pareiškėjo Automobilis ankščiau nebuvo registruotas Lietuvos Respublikoje, jam yra taikoma Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kaip yra apskaičiuojamas neregistruotų Lietuvos Respublikoje automobilių išmetamas CO₂ kiekis, t. y. pagal motorinės transporto priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateiktą informaciją (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas); pagal Kelių transporto priemonių registre registruotos lygiavertės motorinės transporto priemonės, priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, išmetamą CO₂ kiekį (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas); pagal formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateikta naujausia informacija (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas); pagal formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis Kelių transporto priemonių registre registruotos lygiavertės transporto priemonės, priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenimis (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pareiškėjo teigimu, apskaičiuojant Automobilio registracijos mokestį turėjo būti taikomas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas, o ne Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kaip pritaikė atsakovė. Pareiškėjo nuomone, registracijos mokestis buvo apskaičiuotas nesivadovaujant lygiaverčių transporto priemonių, kurios yra priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenimis apie jų CO₂ emisijos kiekius.

Teismas nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija, kadangi, kaip teisingai nustatė VĮ „Regitra“, būtent šiuo atveju, negalėjo būti taikomas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Apskaičiuojant motorinės transporto priemonės registracijos mokestį Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas gali būti taikomas tik tokiu atveju, jei pateikta pavyzdinė motorinė transporto priemonė yra priskirta tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, pagal išmetamą CO₂ kiekį. Nagrinėjamu atveju iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo Automobilio Europos Sąjungos tipo patvirtinimo numeris – e11*2001/116*0350*11, tipas – AR2, variantas – ZGR20(WF), versija – ZGR20L-GWFEPW(4M), o pareiškėjo pateikto pavyzdinio automobilio Europos Sąjungos tipo patvirtinimo numeris – e11*2001/116*0350*09, tipas – AR2, variantas – ZGR21 (WC), versija – ZGR21L-GWXEPW(1K). Taigi darytina išvada, kad tik pavyzdinio automobilio ir pareiškėjo Automobilio tipas (AR2) yra toks pats, tačiau kiti likę duomenys yra skirtingi, todėl minėtus automobilius būtų klaidinga laikyti lygiaverčiais. Be to, teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog atsakovė neatliko savo turimų duomenų analizės ir nenurodė analogiškų automobilių emisijos duomenų. VĮ „Regitra“ pareiškėjui atsakant į 2020 m. lapkričio 30 d. paklausimą nurodė, kad Registre nebuvo registruotos nei vienos lygiavertės transporto priemonės, kuri būtų priskirta tam pačiam Europos Sąjungos tipui, variantui ir versijai. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės argumentais.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai pareiškėjas, kreipdamasis į VĮ „Regitra” dėl Automobilio registravimo, nepateikė duomenų apie Automobilį pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą (kilmės dokumentų). Tačiau nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas kreipėsi į TOYOTA automobilių atstovą Lietuvoje UAB „Tokvila” ir užsakė oficialų gamintojo transporto priemonės atitikties sertifikatą (toliau – ir Sertifikatas). Sertifikato 49 punkte yra nustatyti CO₂ emisijos kiekiai iš kurių matyti, kad miesto sąlygomis (angl. urban conditions) Automobilio CO₂ emisija yra 194 g/km, užmiesčio sąlygomis (angl. extra urban conditions) – 130 g/km, o bendra (angl. combined) – 154 g/km. Taigi pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė papildomus duomenis, kurie įrodo, kad Automobilio CO₂ emisijos kiekis yra 154 g/km. Pagal Įstatymo 1 priede įtvirtintą mokesčio dydžių pagal motorinės transporto priemonės naudojamų degalų rūšį paskaičiavimo lentelę esant CO₂ emisijai intervale nuo 151 iki 160 g/km, registracijos mokestis yra 45 Eur. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas sumokėjo 90 Eur.

Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė, kad Automobilio CO₂ emisijos kiekis yra 154 g/km, todėl jo registracijos mokestis apskaičiuotas netinkamai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2. Teismas tokią išvadą daro, nes pagal Įstatymo 3 straipsnį mokesčio objektas – M₁ klasei ar N₁ klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, kuriai valdytojas atlieka registraciją, duomenų šaltiniuose nurodytas išmetamas CO₂ dydis, išskyrus istorinės motorinės transporto priemonės, kuriai valdytojas atlieka registraciją, išmetamą CO₂ dydį. Taigi nustačius realų ir tikrąjį Automobilio išmetamą CO₂ dydį pagal jį ir turi būti skaičiuojami mokėtini mokesčiai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo suprastina, kad jis siekia atgauti per didelį sumokėtą mokestį už Automobilio registraciją, tačiau kaip skundo reikalavimus suformulavo prašymus panaikinti skundžiamus Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi, nusprendžia įpareigoti atsakovę VĮ „Regitra“ iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną Automobilio registracijos sumą. Pažymėtina, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), todėl dėl mokėtino mokesčio paveda spręsti kompetentingam subjektui – VĮ „Regitra“.

Teismas pabrėžia, kad dėl susiklosčiusios situacijos nėra jokios VĮ „Regitra“ kaltės. VĮ „Regitra“ registruoja automobilius pagal tuos duomenis, kokius jai pateikia asmenys, siekiantys įregistruoti transporto priemones. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju, kreipdamasis į VĮ „Regitra“, nepateikė Automobilio kilmės dokumentų, todėl VĮ „Regitra“ pagrįstai apskaičiavo mokestį pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vėliau pareiškėjui į teismą pateikus kilmės dokumentus (už kurių gavimą, kaip nurodo pareiškėjas, jis sumokėjo 181,50 Eur), teismas panaikino Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 (nes mokestis turi būti mokamas už realų dokumentuose nurodytą to Automobilio išmetamą CO₂ dydį), įpareigojo atsakovą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui Automobilio registracijos mokestį pagal visus naujausius duomenis. Taigi Sertifikatą pateikti atsakovei buvo būtent pareiškėjo pareiga, tačiau pareiškėjas to nepadarė, todėl atsakovė pareiškėjo Automobiliui registracijos mokestį apskaičiavo remdamasi Įstatymo 6 straipsnio 3 punktu.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: 181,50 Eur už Sertifikato gavimą ir sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju, nors sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, tačiau teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, netenkina pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pareiškėjas Sertifikatą pateikė tik teismui, o VĮ „Regitra“ jo nebuvo pateikęs, todėl bylinėjimosi išlaidos (mokestis už Sertifikato išdavimą ir žyminis mokestis) susidarė tik dėl pareiškėjo veiksmų, o ne dėl atsakovės.

Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto atitikimo Konstitucijai. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai; 2 dalyje – jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012; kt.). Teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes (tarp šalių kilo ginčas, kokio dydžio mokestį reikia mokėti už registruojamą Automobilį) ir šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį (aiškus, neprieštaringas), nagrinėjamos bylos baigtį (bylai teisingai išspręsti kreiptis į Lietuvos respublikos Konstitucinį Teismą poreikio nėra, byla išspręsta taikant aiškias įstatymo nuostatas), konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nekyla jokių abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, 80 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S.D. skundą patenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 298529 „Dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo“

Panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (1.18)-S-12938 „Dėl motorinės transporto priemonės registracijos mokesčio apskaičiavimo“.

Įpareigoti valstybės įmonę „Regitra“ iš naujo spręsti pareiškėjo automobilio „Toyota Verso“ (pirmosios registracijos data 2017 m. gegužės 17 d., degalų tipas – benzinas, variklio darbinis tūris 1598 cm³, didžiausia naudingoji galia – 97 kW) registracijos mokesčio klausimą.

Netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.