Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. G. (toliau - ir suinteresuotas asmuo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. G.. Palikėja A. G. 2020 01 16 testamentu po savo mirties jai priklausančią buto, adr. (duomenys neskelbtini), dalį paliko Pareiškėjui. Be to, po palikėjos A. G. mirties liko ir testamentu nepaskirstyto turto, įeinančio į palikimo sudėtį: dalis žemės sklypo ir sodo namelio, adr. (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini) mirė Pareiškėjo tėvas J. G.. Palikėjas J. G. 2020 01 16 testamentu po savo mirties jam priklausančią buto, adr. (duomenys neskelbtini), dalį paliko Pareiškėjui. Be to, po palikėjo J. G. mirties liko ir testamentu nepaskirstyto turto, įeinančio į palikimo sudėtį: dalis žemės sklypo ir sodo namelio, adr(duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos, esančios palikėjo J. G. banko sąskaitoje, esančioje AB Swedbank, AB.

Pareiškėjas yra testamentinis ir įstatyminis palikėjų A. G. ir J. G. įpėdinis, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra, tačiau yra asmuo, galintis paveldėti atstovavimo teise - palikėjų vaikaitė (jų mirusio sūnaus K. G. dukra) Suinteresuotasis asmuo A. G., kuri jau yra priėmusi palikimus.

Pareiškėjas LR CK 5.50 str. 3 dalyje nustatytu terminu nepateikė notarui pareiškimo apie palikėjų A. G. ir J. G. palikimų priėmimą dėl objektyvių žemiau nurodomų priežasčių:

Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, jo gyvenamoji ir darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Po palikėjos A. G. mirties, Pareiškėjas 2020 07 29 išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, o kartu išsivežė ir prastos sveikatos savo tėvą palikėją J. G., kad galėtų jį slaugyti ir rūpintis juo. Tėvo sveikatos būklė buvo sudėtinga, todėl Pareiškėjas, kaip vienintelis J. G. sūnus, slaugė ir prižiūrėjo jį ir neturėjo objektyvios galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką, pateikti pareiškimo notarui apie palikėjos A. G. palikimo priėmimą. Be to, kliūtimi atvykti į Lietuvos Respubliką buvo pasaulinė COVID-19 pandemija ir griežtos karantino sąlygos.

(duomenys neskelbtini) mirė Pareiškėjo tėvas palikėjas J. G., tačiau pasaulinė COVID-19 pandemija nesibaigė, o švelnėjant karantino sąlygoms Pareiškėjui atsirado kitos kliūtys Pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką - politinė situacija, susidariusi dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų pradėti taikyti asmenų išvykimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos ribojimai. Pareiškėjui išvykti iš (duomenys neskelbtini) buvo leista tik jam raštu kreipusis į (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinės sienos komitetą ir šiai institucijai 2021 06 17 išdavus vienkartinį leidimą išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos. Atvykęs į Lietuvos Respubliką, Pareiškėjas šeimos kape Šiaulių Ginkūnų kapinėse palaidojo palikėjo J. G. palaikus ir kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo bei advokatą su prašymu parengti procesinius dokumentus teismui dėl terminų palikimui priimti atnaujinimo.

Manome, kad aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad Pareiškėjas terminus palikimams priimti po palikėjų A. G. ir J. G. mirčių yra praleidęs dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl jie turėtų būti atnaujinti.

Pareiškėjas šį prašymą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teikia Šiaulių apylinkės teismui pagal notarinių veiksmų atlikimo vietą - Šiaulių miesto 3 - ąjį notarų biurą, kur yra užvestas paveldėjimo bylos į palikėjų A. G. ir J. G. palikimus.

Todėl, remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 442, 443 ir 578 str. pareiškėjas teismo prašome:

Atnaujinti Pareiškėjui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), praleistus palikimui priimti terminus po palikėjų A. G., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., ir J. G., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)d., mirties.

Pareiškėjas savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais įrodymais.

Per visą Covid -19 pandemijos laikotarpį (duomenys neskelbtini) buvo priskirta pilkai zonai: keliautojai iš (duomenys neskelbtini) galėjo atvykti į Lietuvą su neigiamu Covid -19 tyrimu ir vykti į teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą be jokių apribojimų.

Išvykimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos ribojimai, kurie atsirado dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo (duomenys neskelbtini), pradėti taikyti po 2021 m. gegužės 25 d. Taigi manau, kad iki 2021 m. gegužės 25 d. pareiškėjas turėjo galimybę pateikti notarui pareiškimą arba susisiekti su notaru.

Esu pareiškėjo dukterėčia. Mano tėvas K. G., pareiškėjo jaunesnysis brolis, mirė (duomenys neskelbtini) m. Kadangi šiuo metu studijuoju Anglijoje, susitariau su savo močiute L. F., kad ji prižiūrėtų ir mokėtų už sodą. Pridedu kvitus, patvirtinančius mokėjimus už 2 motus.

Šiuo metu advokato neturiu ir teismo posėdyje nedalyvausiu. Prašau bylą nagrinėti teismo nuožiūrą.

Atskirai nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovė į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. G. pareiškimas tenkinamas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės.

Pagal mirties įrašus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė turto palikėja A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d. J. G. (J. G.) (duomenys neskelbtini) (8-9 b. l.). Abu palikėjai būdami santuokoje dar 2020-01-16 sudarė atskirus testamentus, kuriais jiems priklausančias nekilnojamojo daikto dalis paliko pareiškėjui (12-13 b. l.). Taip pat palikėjai iki vieno iš jų mirties, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir jame esanti pastatą (sodo namelį) (18-20 b. l.). Be to palikėjo vardu liko piniginės lėšos esančios Swedbank AB (21-22 b. l.). Šią aplinkybę patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro išrašo duomenys ir kredito įstaigos išduotas patvirtinimas.

(duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės pasienio komiteto atsakymas pareiškėjui (32 b. l.).

Suinteresuoto asmens iniciatyva Šiaulių m. 3 - ojo notaro biure yra pradėta paveldimo byla į velionių A. G. ir J. G. palikimą dėl paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą išdavimo į mirusių palikėjų palikimą. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, todėl jis turi teisę paveldėti mirusių tėvų palikimą, ne tik pagal testamentus, bet ir pagal įstatymą (1-2 b. l.).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, bendrąja prasme įpė­dinis praranda paveldėjimo teisę. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis, ir teismas gali atnaujinti įpėdinio praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau ne visais atvejais, o jeigu tik pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuomet termino pratęsimas (atnaujinimas) iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nesibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, ir tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti.

Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo; taip pat ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kita.

Visų pirma, taikant Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti:

- kada įpėdinis sužinojo apie palikimo atsiradimą, t. y. apie palikėjo mirties momentą;

- ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą;

- kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą įpėdinis negalėjo atlikti aktyvių veiksmų palikimui priimti - paduoti pareiškimo notarui ar pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, be kita ko turi:

- nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą;

- įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti;

- išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje formuojama praktika, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad šios kategorijos byloje kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens, t. y. konkretaus įpėdinio, kuris prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, elgesio standartai ir tik svarbiomis teismo pripažintos termino palikimui priimti priežastys yra legitimus pagrindas tokiam terminui pratęsti.

Nors vienas iš kriterijų sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo yra trukmė, kiek jis buvo praleistas, tačiau konkrečių laikotarpių kaip pateisinamų ar nebepateisinamų kasacinis teismas nėra įvardijęs. Termino praleidimo trukmė kiekvienu konkrečiu atveju taip pat turi būti vertinama individualiai kartu su priežastimis, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas, kada tokios priežastys išnyko ir pan.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 576 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas veiksmas, t. y. kur turi būti paduotas pareiškimas apie palikimo priėmimą. Kadangi šiuo atveju teisinę reikšmę turintis veiksmas - pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas, kuriam atlikti teismo prašoma atnaujinti praleistą terminą, turi būti atliktas ne teisme, o notaro biure. Nutartis dėl termino atnaujinimo įsiteisėja praėjus jos apskundimo terminui, t. y. po septynių dienų. Jei terminas palikimui priimti teismo nutartimi buvo atnaujintas ir ji nebuvo apskųsta atskiruoju skundu, jai įsiteisėjus įpėdinis gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Šiame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, būtina suvokti, per kiek laiko nuo tokios nutarties įsiteisėjimo dienos įpėdinis turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo nuomone, šiuo atveju turi būti taikomas tas pats trijų mėnesių terminas palikimui priimti, kaip ir atsiradus palikimui. Tačiau, kad ir kaip būtų, įpėdinis, kuris jau buvo praleidęs terminą ir kuriam jis yra atnaujintas, turėtų veikti nedelsdamas, nes paprastai į tokių bylų nagrinėjimą notaras nėra įtraukiamas ir apie tokį įpėdinio prašymą nežino ir tuo atveju, jei terminą prašantis atnaujinti įpėdinis nėra paprašęs ar teismas nėra pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nėra uždrausta notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kitiems įpėdiniams, kurie dėl palikimo priėmimo kreipėsi laiku, arba paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo, gali susidaryti teisiškai ir faktiškai ydinga situacija, kai teismo nutartimi įpėdiniui bus atnaujintas terminas palikimui priimti, o kitam įpėdiniui ar valstybei teisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (atitinkamai - palikimo perėjimo valstybei liudijimas).

Pripažįstama, kad „sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti galėtų turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų, laiku priėmusių palikimą, teisių ir pareigų apimčiai“, todėl į bylos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimą turi būti įtraukiami visi suinteresuoti asmenys: visų pirma, palikimą laiku priėmę įpėdiniai, antra, kiti įpėdiniai, jei jų yra, trečia, valstybė, jei palikimo niekas nepriėmė ir turtas pagal Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus pereina jai.

Praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nėra vien formalus veiksmas, kaip neretai gali pasirodyti, ir nebūtinai bus atnaujintas, jei jis praleistas dėl asmens nerūpestingumo, aplaidumo ar kitų nereikšmingų priežasčių. Terminai ir yra nustatomi tam, kad jų būtų laikomasi, t. y. siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia, kad praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą. Vis dėlto terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

Trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra atnaujinamasis ir dėl to klausimų nekyla. Atnaujinamojo termino sąvoką apibrėžia Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis: tai toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti. Nors Civilinio kodekso 5.57 straipsnio dalies antro sakinio normoje tiesiogiai neminimas termino atnaujinimas, leidimas atlikti veiksmą pasibaigus jo atlikimo terminui pagal savo esmę yra ne kas kita, kaip termino jam atlikti atnaujinimas.

Visų pirma, manytina, kad šiuo atveju ši teisė (nuspręsti, ar yra visos sąlygos leisti įpėdiniui priimti palikimą pasibaigus terminui, ir faktiškai atnaujinti praleistą terminą) paliekama notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, nors ir tai aiškiai iš šios teisės normos neišplaukia, o tik gali būti numanoma, kadangi jokio kito valstybės įgalioto asmens paveldėjimo teisiniuose santykiuose nėra.

Antra, lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, tokiu neteisminiu būdu terminą palikimui priimti praleidusiam įpėdiniui gali būti leidžiama priimti palikimą (faktiškai - atnaujintas terminas palikimui priimti) tik esant šioms sąlygoms: pirma, yra kitų įpėdinių ir, antra, jie priėmė palikimą ir, trečia, visi palikimą priėmę įpėdiniai sutinka, kad terminą praleidęs įpėdinis taip pat priimtų palikimą. Šių sąlygų nustatymas bei įgyvendinimas taip pat kelia tam tikrų abejonių.

Toks reglamentavimas visų pirma reiškia, kad apskritai nesant kitų įpėdinių ir vieninteliam įpėdiniui pagal įstatymą arba pagal testamentą praleidus terminą palikimui priimti, jis gali būti atnaujintas tik teismo keliu, nors realiai šiuo atveju ginčo dėl termino atnaujinimo tikimybė mažiausia. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad nesant nė vieno įpėdinio, kuris būtų priėmęs palikimą laiku, nėra subjekto, kuris galėtų duoti sutikimą, todėl turi būti kreipiamasi į teismą.

Kalbant apie kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimus, nėra aišku, kaip tie sutikimai turi būti gaunami, kas jų turi klausti ir kam jie turi būti pateikti; kaip užtikrinama, kad duodami tokį sutikimą kiti įpėdiniai suprato jo pasekmes, darė tai laisva valia ir pan. Iš tokio reglamentavimo, koks jis yra, panašu, kad pareiga visu tuo įsitikinti perkeliama notarui, o neišbaigto teisinio reglamentavimo spragas paliekama užpildyti remiantis notarine praktika ir tikintis, kad, kilus ginčui dėl tokio neteisminio termino atnaujinimo ir jam pasiekus teismą, Lietuvos teismų nuomonė ir praktika sutaps su notarine praktika šiuo klausimu.

Notarinėje praktikoje laikomasi nuomonės, kad palikimo priėmimo galimybė praleidus terminą, tačiau kitiems įpėdiniams sutikus, yra šalių laisvė apsispręsti, ir tokiu atveju, jei kiti palikimą priėmę įpėdiniai sutinka, kad praleidęs terminą įpėdinis priimtų palikimą, priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas, notaras neturėtų vertinti. Šiuo atveju notarui pakanka įsitikinti kitų įpėdinių valios tikrumu ir jis gali priimti pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokia praktika, be abejo, visų pirma patogi ir patiems įpėdiniams, neformalizuojant proceso ir nereikalaujant atlikti papildomų veiksmų, grįsti savo prašymų ir /ar sutikimų.

Bet kuriuo atveju, net jei įpėdinis praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, tačiau per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė kiti įpėdiniai arba palikimas perėjo valstybei, o vėliau jis kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir šis terminas jam buvo atnaujintas arba jis priėmė palikimą, kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams sutikus, tokiu atveju įpėdiniui iš jam priklausančio turto perduodama tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančio turto dalį.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja, kad terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos išlaikant šio ir palikimą priėmusių įpėdinių pusiausvyrą. Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo. Teismas taip pat pabrėžia, kad termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių aspektu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Tuo atveju, jei turto, kurį pretenduoja paveldėti asmuo, prašantis atnaujinti jam praleistą terminą palikimui priimti, natūra nebeliko (pavyzdžiui, jis perleistas tretiesiems asmenims), termino palikimui priimti atnaujinimas nebesukeltų įpėdiniui jokių teisinių pasekmių, nes turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu, natūra yra valdomas trečiųjų sąžiningų asmenų, todėl toks prašymas atmestinas ir terminas neatnaujintinas. Lietuvos Aukš­čiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sisteminis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas pasekmių atžvilgiu nelaikytinas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, kai yra prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad įpėdiniams, pareiškusiems savo teisę į palikimą, praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, ir šią teisę pripažinus, kai palikimą jau yra priėmę kiti įpėdiniai, o palikimo priėmimui turint retroaktyvų veikimą (palikimas laikomas priimtu nuo palikimo atsiradimo dienos), kyla problemų. Retroaktyvus veikimas sukelia civilinių santykių nestabilumą ir yra susijęs su neigiamomis pasekmėmis palikimą jau priėmusiems įpėdiniams - palikimą priėmę įpėdiniai netenka teisių į palikimo dalį ar visą palikimą, ir palikimą sudaranti turto dalis ar visas turtas turi būti perduotas naujiems įpėdiniams, turi būti sprendžiamas atsiskaitymų (pajamos, gautos iš turto, pagerinimai, kt.) klausimas. Teismų praktikoje aptarta problema dažniausiai pasireiškia šiomis dviem formomis:

1. Palikėjai, nepriėmę palikimo per įstatymų nustatytą terminą, pareiškia savo teises į palikimą ir palikimas priimamas, kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams sutikus, arba kreipiamasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

2. Įpėdiniai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti.

Dėl pareiškėjo E. G. pareiškimo.

Po turto palikėjų A. G. ir J. G. mirties pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui E. G. galėjo būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą ir testamentą į velionių tėvų palikimą. Palikėjui mirus, įstatyminiam įpėdiniui atsiranda paveldėjimo teisė į palikimą pagal įstatymą (testamentą), o savo valią įpėdinis turi išreikšti per 3 mėnesius. Per šį terminą įstatyminis įpėdinis turi kreiptis į vietos notarą arba faktiniu valdymu priimti palikimą. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad įstatyminis (testamentinis) įpėdinis per nurodytą laikotarpį nespėjo laiku kreiptis vietos notarą dėl svarbių priežasčių.

Visos anksčiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo paveldėjimo teisės į palikėjų vardu atsiradusį palikimą negalėjo realizuoti per įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Nors suinteresuotas asmuo, kaip vienas iš įpėdinių ir atmeta pareiškėjo motyvus dėl termino praleidimo palikimui priimti, tačiau tai tėra tik subjektyvi vienos iš bylos dalyvės nuomonė, kurią teismas, nesant pakankamai duomenų atmeta kaip neįrodytą.

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėjas įgijo paveldėjimo teisę į velionių tėvui palikimą, kurios jis negalėjo laiku realizuoti dėl svarbių priežasčių. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas kaip įstatyminis įpėdinis įgijo subjektinę paveldėjimo teisę į velionių tėvų palikimą. Atskirai pažymėtina, kad įpėdinis paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu atnaujintinas pareiškėjui E. G. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), mirusių palikėjų A. G. ir J. G. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą ir testamentą gauti.

Bylinėjimosi išlaidos bylos dalyviams nepriteistinos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 47 str. 5 d., 139 str., 296 str. 1 d. 12 p., 259-270, 576-578 str.,

nutaria:

1. Atnaujinti pareiškėjui E. G. (E. G.) (gim. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą, kreiptis į vietos notaro biurą, atsiradusiam palikimui po palikėjų A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.

2. Pareiškėjui įstatymo nustatyti terminai atnaujinami paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą ir testamentą gauti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.