Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui J. O.,

dalyvaujant E. K.,

išnagrinėjusi E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, santuokoje, užsiimančio individualia veikla-(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., versdamasi individualia veikla, nesudariusi darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, esant darbo sutarties požymiams, (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti nelegalų darbą T. L. (nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2014 m. vasario 26 d.) bei Ž. N. (nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. vasario 26 d.). Taip ji pažeidė Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 2 p. nuostatas,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu ir teisme E. K. nurodė, kad nežinojo, jog dirbant su verslo liudijimu negalima samdyti žmonių. Manė, kad nuomoja darbo vietą, net ir gautas pajamas įtraukė į žurnalą.. Jai priklausančioje (duomenys neskelbtini) dirbo T. L. ir Ž. N., kurios sumokėdavo jai 40 procentų nuo uždarbio. T. L. dirba nuo 2013-01-03, o Ž. N. – nuo 2013-04-03. Apie jų darbą niekam pranešusi nebuvo. Labai gailisi, kad taip atsitiko ir žada sumokėti visus už dirbusias kirpėjas priskaičiuotus mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Be E. K. prisipažinimo pažeidimas įrodytas: Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo paaiškinimu teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma, Ž. N. paaiškinimu, kad (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2013 balandžio mėn. Su (duomenys neskelbtini) savininke E. K. susitarė dirbti kirpėja jos kirpykloje trečiadieniais ir ketvirtadieniais ir kad atiduos jai 40 procentų nuo uždirbtų pajamų. Jai pačiai, kaip darbo užmokestis likdavo 60 procentų. Darbo įrankiais ir kosmetika aprūpindavo E. K., suteiktų paslaugų kiekį ir kainą užsirašydavo darbo žurnale, taip pat procentinį paskaičiavimą. Dirbo pagal E. K. užrašymus, taip pat su ateinančiais klientais; T. L. paaiškinimu, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kuri priklauso E. K.. Su savininke susitarė, kad nuo uždirbtų pajamų 60 procentų atiduos savininkei, o 40 procentų bus jos atlyginimas, už komunalines paslaugas sumokės E. K.. Su savininke susitarė, kad dirbti turės jos nurodytą dieną pora kartų per savaitę, darbo laikas priklausys nuo klientų užsirašymų. Atsiskaitymui su savininke buvo vedamas žurnalas, kur rašydavo per dieną suteiktų paslaugų kiekį ir kainą, už gautą atlyginimą niekur nepasirašinėjo. Darbo priemones pirko šeimininkė; darbo kalendoriaus išrašu; gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo išrašu; kurie patvirtina, kad 2014-03-14 operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog E. K. individualios veiklos vykdymo vietoje T. L. dirbo nuo 2013-01-03 iki 2014-02-26, Ž. N. dirbo nuo 2013-04-03 iki 2014-02-26, apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešta nebuvo, darbo sutartys su jomis sudarytos nebuvo.

ATPK 41³ str. 1 d. numato atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu laikomas darbas dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (DK 98 str. 1 d. 1 p.). Darbdaviui numatyta pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama realiai dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, o kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai įrodyta, kad esant darbo sutarties požymiams, T. L. ir Ž. N. realiai pradėjo darbą pas E. K., nors su jomis nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog patikrinimo metu E. K. turėjo jos veiklą pagrindžiantį galiojantį verslo liudijimą. Verslo liudijimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla <...> jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 22 d.). Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Tačiau nustačius darbo sutarties požymius, verslo liudijimo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje N575-2744/2011). Teismas pažymi, kad įstatymai nedraudžia asmeniui užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp E. K. ir T. L. bei Ž. N. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinus anksčiau minėtus neprieštaringus nuoseklius byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog E. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimą yra įrodyta.

E. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, į tai, kad nelegaliai dirbo du asmenys, į gana ilgą nelegalaus darbo laikotarpį bei tai, kad anksčiau dėl analogiškų pažeidimų E. K. bausta nebuvo, todėl esant vienai jos atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jai skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda, už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

E. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti po 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą už kiekvieną iš dviejų nelegaliai dirbusių asmenų, t.y. 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.