Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant atsakovui K. R., nedalyvaujant atsakovui M. L., ieškovės UAB „Legal Balance“ atstovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovams K. R. ir M. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui M. L. procesiniai dokumentai 2017 m. gegužės 17 d. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. vasario 18 d. M. L. vairuojamas automobilis „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, todėl policijos buvo perduotas nuvežti į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko saugojimo aikštelę. Eismo įvykio metu, VĮ „Regitra“ duomenų bazėje automobilio „Ford Escort“ savininku buvo įrašytas atsakovas K. R.. Po eismo įvykio UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko suteikė 119,61 Eur vertės transporto priemonės „Ford Escort“ transportavimo ir 1 167,17 Eur vertės saugojimo paslaugas. 2008 m. gruodžio 28 d. atsakovai K. R. ir M. L. kartu atvyko į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko aikštelę, kurioje K. R. parašė prašymą dėl transporto priemonės utilizavimo bei sumokėjo 376,51 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidas. 2017 m. sausio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Legal Balance“ perėmė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko reikalavimo teisę reikalauti apmokėti skolą už automobilio „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo paslaugas bei 2017 m. sausio 23 d. atsakovams K. R. ir M. L. pateikė pretenzijas dėl skolos apmokėjimo.

Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – daiktą priimti ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 straipsnis). Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo-pardavimo sutarties objektą. Pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Tai reiškia, kad CK 4.253 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tik atitinkamų daiktų ir nereglamentuojamas juridinių faktų, tarp jų sandorių, registravimas viešame registre.

Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pažymėta, kad automobilio registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikšmę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė. Vis dėlto registro duomenys leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos. Nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo – pardavimo sutartį perėjimo momentas nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317 ir 6.318 straipsnių taisykles, o automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (žr. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1729-657/2015).

Teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų nustatyti, kad faktinis automobilio „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas eismo įvykio metu buvo ne K. R., bet M. L.. Atsakovas K. R. 2006 m. birželio mėn. savo automobilį pardavė R. K. už 300 Lt (86,89 Eur), kuris neilgai turkus tą patį automobilį pardavė kitiems asmenims, jo žiniomis – atsakovui M. L.. Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas R. K., teismo posėdžio metu nurodęs, kad automobilį pirko iš savo bendradarbio atsakovo K. R., tuo metu su juo visiškai atsiskaitė, perėmė automobilio registracijos bei kitus dokumentus. Transporto priemonės savo vardu neregistravo, nes tuo laikotarpiu daug kas taip darė. Automobilį eksploatavo neilgai – apie tris mėnesius, vėliau įdėjo skelbimą į laikraštį, kad parduoda. Kiek prisimena, į skelbimą atsiliepė jaunuoliai, tarp jų buvo ir atsakovas M. L. Jaunuoliai atvažiavo ir nupirko automobilį ardymui dalimis, jiems perdavė patį automobilį ir jo dokumentus, jokių registracijų taip pat neatliko.

Taigi, nustačius, jog automobilio faktinis savininkas eismo įvykio metu buvo ne K. R., bet M. L., ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas solidariai iš abiejų atsakovų laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad po eismo įvykio K. R. sumokėjo dalį automobilio saugojimo išlaidų ar, kad vėliau jis pats išregistravo automobilį, nedaro jo automobilio savininku CK prasme, todėl nesuteikia teisės ieškovei reikalauti solidariai padengti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas. Kaip nurodė atsakovas K. R., jis kartu su eismo įvykio kaltininku M. L. nuvyko į automobilio saugojimo aikštelę aiškintis susidariusios situacijos, tačiau UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko atstovų buvo suklaidintas, nes jam buvo pasakyta, kad pagal registraciją jis yra automobilio savininkas, todėl turi apmokėti dalį paslaugų išlaidų, tada nebus skaičiuojamos netesybos. Atsakovas K. R., siekdamas kuo greičiau išspręsti susidariusią situaciją, dalį sumos sumokėjo ir susitarė su M. L. ir bendrovės atstovais, kad likusias išlaidas padengs M. L., kuris vėliau dėl dalinės įmokos atsiskaitys ir su K. R. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo netikėti nei atsakovo K. R. paaiškinimais, nei liudytojo R. K. parodymais, kadangi jie yra logiški ir nuoseklūs, atitinka rašytinius įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo pozicija dėl skolos ir palūkanų priteisimo nėra aiški, taip pat į tai, kad atsakovo K. R. atžvilgiu pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl jo, kaip netinkamo atsakovo, pateiktas prašymas byloje taikyti ieškinio senatį nenagrinėtinas, spręstinas klausimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo M. L..

Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje (CK 6.380 straipsnis). Nustatyta, kad Kauno rajono policijos komisariatas ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2006 m. kovo 30 d. sudarė Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį, kuria UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Taigi UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko automobilį saugojo ne savo iniciatyva, o vykdydama sutartį dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kuri sudaryta siekiant užtikrinti tiek atsakovo M. L., tiek viešuosius saugaus eismo reikalavimus. Skolos faktą ir dydį pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai: transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas; transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas; transporto priemonių nuvežimo, pakrovimo, iškrovimo, saugojimo ir papildomų darbų įkainiai, kurie pateikti prie 2006 m. kovo 30 d. sutarties. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo M. L. priteistina 119,61 Eur skola už automobilio pakrovimą, iškrovimą ir transportavimą, bei 790,66 Eur skola už automobilio saugojimą.

Konstatavus, kad atsakovas nustatytais terminais nevykdė piniginės prievolės atsiskaityti su pradine kreditore (vėliau su ieškove) už pakrovimo, transportavimo ir saugojimo paslaugas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už skolą, kurią sumokėti praleistas terminas, tenkintinas ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimas priteisti iš atsakovo M. L. 227,57 Eur palūkanas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo M. L. ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo M. L. priteistinas 26,00 Eur žyminis mokestis ieškovei, taip pat 7,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 88, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 119,61 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 61 ct) skolą už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 790,66 Eur (septynių šimtų devyniasdešimties eurų 66 ct) skolą už transporto priemonės saugojimą, 227,57 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų 57 ct) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,00 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 7,31 Eur (septynių eurų 31 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Atsakovui M. L. apie priimtą sprendimą pranešti ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą: „Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-1446-736/2017 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo M. L., gim. (duomenys neskelbtini), 119,61 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 61 ct) skolą už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 790,66 Eur (septynių šimtų devyniasdešimties eurų 66 ct) skolą už transporto priemonės saugojimą, 227,57 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų 57 ct) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,00 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.