- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-596-544/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00442-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“
- Ieškovas
- UAB „Santeka“
- Advokatai
- Dainius Tamošiūnas
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-596-544/2011
Teisėja Violeta Petkevičienė Proceso Nr. 2-08-3-00442-2011-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunė Čeknienė (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui Gintui Juškevičiui, atsakovės atstovams direktoriui Gediminui Vilkauskui ir advokatui Dainiui Tamošiūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2327-811/2011 pagal ieškovės UAB „Santeka“ ieškinį atsakovei VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 42215,91 Lt skolą, 1519,77 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-31 ieškovė su atsakove pasirašė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė atliko akmens anglimi kūrenamos katilinės, esančios Ėriškių g. 8, Upytės kaime Panevėžio rajone, rekonstrukcijos į visiškai automatizuotą kvartalinę, kūrenamą biokuro granulėmis katilinę, darbus. Darbų atlikimo ir pridavimo užsakovui faktas patvirtintas abiejų šalių pasirašyta 2010-04-30 pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2010-04-30 atliktų darbų aktu ir šių dokumentų pagrindu abiejų šalių 2010-04-30 pasirašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. SAN1001585. Atsakovė pilnai neatsiskaitė ir yra skolinga 42 215,91 Lt. Vadovaudamasi Sutarties 6.1 p., senateis termino ribose priskaičiavo 1519,77 Lt delspinigių. Nesutinka su atsakovės pretenzijomis dėl vėlavimo užbaigti darbus. Atsakovės 2010-06-30 pateiktą delspinigių sąskaitą – paskaičiavimą yra atsakovei grąžinę, niekada jos nepripažino, šios sąskaitos nėra ieškovės buhalterinėje apskaitoje, laiko ją niekine. Sutartis su atsakove buvo pasirašyta laimėjus viešųjų pirkimų konkursą. Ieškovė darbus atliko laiku, tačiau atsakovė vėlavo sušaukti komisiją darbams priimti. Sutarties 6.7 punkte nurodytas įskaitymas turi būti atliekamas pagal CK 6.131 str., t. y. turi būti rašomas įskaitymo aktas, tačiau atsakovė tokio akto nesurašė, nepranešė apie įskaitymą, į teismą nesikreipė, priešieškinio nepateikė (b. l. 28-29).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-06-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 42215,91 Lt skolą, 1519,77 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovė su VšĮ „Ramygalos komunalinis ūkis“, kuri Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2009-11-05 sprendimu Nr. T-257 buvo prijungta prie VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“, 2009-07-31 sudarė Rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paruošti projektinę dokumentaciją ir rekonstruoti akmens anglimi kūrenamą katilinę, esančią Ėriškių g. 8, Upytės km., Panevėžio r. į visiškai automatizuotą kvartalinę, kūrenamą biokuro granulėmis katilinę pagal techninę užduotį ir iki 2009-10-04 perduoti atsakovui darbų rezultatą. Sutarties 6.1. p. šalys susitarė, kad, nepagrįstai uždelsus atsiskaityti už darbus nustatytu laiku, atsakovė moka ieškovei po 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovei nustatyta atsakomybė tuo atveju, jeigu ji ne dėl atsakovės kaltės uždelstų atlikti Sutarties 1.1 p. nurodytus darbus nustatytu laiku ir nesant sutarties pratęsimo, mokėti atsakovei 0,02 proc. sutarties objekto kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė neatliko darbų sutartyje nurodytu terminu. Atsakovė nevykdė įsipareigojimo sumokėti ieškovei už darbus, finansuojamus iš Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto, ne vėliau kaip iki 2010-03-31. Ieškovė atliko darbų už 946 050 Lt. Šalys 2010-04-08 pasirašė Atliktų darbų aktą. Atsakovė ieškovei 2010-05-27 ir 2010-07-02 sumokėjo 903 834,09 Lt, todėl liko nesumokėta 42 215,91 Lt, kurią mokėti atsakovė atsisakė, nurodydama, kad atliko 39 166,47 Lt delspinigių pagal sutartį ir 3049,44 Lt išlaidų už elektros energiją įkaitymą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė jokių įrodymų įkaitymo aplinkybei patvirtinti nepateikė, pareiškimo ieškovei apie šių sumų įskaitymą byloje nėra (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad sąskaitos apie priskaičiuotus delspinigius ir išlaidas už elektros energiją negali būti laikomos pranešimu ieškovei apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Kadangi atsakovė pažeidė sutarties įvykdymo terminą, teismas, vadovaudamasis CK 6.63 str. 1 d., 2 p., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., 6.260 str. 1 d., sutarties 6.1 p., CPK 6.210 str. 2 d., priteisė 1519,77 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (b. l. 63-67).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė pažeidė 2009-07-31 rangos sutartį. Ieškovė, 2009-07-31 pasirašydama sutartį, įsipareigojo iki 2009-10-04 rekonstruoti Upytės katilinę į visiškai automatizuotą katilinę. Ieškovė darbus atliko nekokybiškai, katilinė ir šiuo metu nefunkcionuoja kaip visiškai automatizuota katilinė, darbai buvo atlikti pavėluotai iki 2010-04-08, ką patvirtina darbų perdavimo - priėmimo aktas. Katilinės pripažinimo tinkama naudoti aktas pasirašytas tik 2010-04-30, todėl galima konstatuoti, kad numatyti darbai buvo atlikti tik 2010-04-30, o ne 2009-10-04, kaip buvo numatyta sutartyje. Ieškovei pažeidus sutarties sąlygas, kokybiškai ir laiku neatlikus sutartyje numatytų rekonstrukcijos darbų, buvo pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai, dėl ko ir susidarė ieškovės skola atsakovei (2010-06-30 sąskaita - paskaičiavimas Nr. 1, 2009-10-30 PVM sąskaita –faktūra).
2. Teismas 2011-06-09 sprendime nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad buvo atliktas įskaitymas, numatytas LR CK 6.130 str. 1 ir 2 d. Nurodė, kad bylos šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, kylančios iš sutarties, jos yra viena kitos kreditorės pagal sutartį. Šalių reikalavimai laikytini vienarūšiais pagal prievolės objektą, todėl, nepriklausomai nuo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra. Šalių reikalavimai turėjo būti pripažinti priešpriešiniais ir dengiančiais vienas kitą. Šalims pasirašius darbų priėmimo - perdavimo aktus ne iki sutartyje nustatyto termino 2009-10-04, bet 2010-04-08, jų priešpriešiniai reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie prievolės pasibaigimą ją įskaičius, tačiau ieškovė neneigė susirašinėjimo faktų, daugkartinių susitikimų, kuriuose buvo žodžiu pareikšta apie įskaitymą bei aptartos aukščiau minėtos sąskaitos (2010-06-30 sąskaita-paskaičiavimas Nr. 1, 2009-10-30 PVM sąskaita-faktūra). Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.131 straipsnio nuostatas, nes jame nesukonkretinta pareiškimo ar pranešimo apie įskaitymą kitai šaliai forma ir būdas, pateikimo tvarka, o šio veiksmo esmė yra ta, kad prievolė pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama ir žinoti kita šalis. Taigi pareiškimas apie įskaitymą nebūtinai turi būti rašytinis dokumentas. Todėl mano, jog 2010-06-30 sąskaitą-paskaičiavimą Nr. 1 bei 2009-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą galima laikyti pareiškimais apie įskaitymą. Tai, kad ieškovė grąžino 2010-06-30 sąskaitą-paskaičiavimą Nr. 1, nes jos nepripažino, tik patvirtina įskaitymo faktą.
3.Nesutinka, kad privalėjo pateikti priešieškinį ir reikalauti taikyti įskaitymą, nes tiek atsiliepimo į ieškinį pateikimas, tiek priešieškinio pareiškimas yra atsakovės laisvai pasirenkami tinkami gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai. Todėl savarankiškus reikalavimus pareikšti galėjo ir pateikdama priešieškinį, ir pateikdamas atsiliepimą arba savo reikalavimus išdėstydama nagrinėjant bylą teisme. LAT praktikoje pasisakoma, kad teisėtu pagrindu atsirandančios teisės negali paneigti jos įforminimo sunkumai, todėl turi būti išnagrinėta, ar sandoris dėl įskaitymo yra galimas iš esmės, o ne tik įforminimo aspektu. Mano, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju įskaitymas yra galimas iš esmės.
4.Teismas, nepripažindamas pareiškimais apie įskaitymą ieškovei su lydraščiais siųstų sąskaitų apie priskaičiuotus delspinigius ir išlaidas už elektros energiją, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu (b. l. 69-74).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, nes atsakovės argumentai apie tai, kad darbų neatliko laiku, darbai nekokybiški, ne tik nepagrįsti, bet ir nenagrinėtini kaip su šia byla nesusiję, nes šios bylos dalykas yra reikalavimas atsiskaityti už faktiškai atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Atsakovė turėjo net keletą galimybių gintis dėl pareikšto ieškinio, bet jais nesinaudojo, neginčijo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ar pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys nepagrįstas. Atsiliepime išdėstytų priešpriešinių reikalavimų nagrinėti teismas neturėjo galimybės, kadangi atsakovė nustatyta tvarka nepateikė priešieškinio, nors teismas siūlė jai pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba ir bylos nagrinėjimą atidėjo. Atsakovės teiginys, kad ji atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Pareiškimo dėl įskaitymo byloje nėra. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sąskaitos apie priskaičiuotus delspinigius ir išlaidas bei raginimai apmokėti sąskaitas negali būti laikomos tokiu pranešimu ar įskaitymo aktu. Samprotavimai dėl žodinio įskaitymo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui ir jie prieštarauja CK 1.73 str. Įskaitymas yra išvestinė prievolė, kurios forma turi atitikti pagrindinės prievolės, kylančios iš rašytinės sutarties, formą (b. l. 96-97).
Apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovė su VŠĮ „Ramygalos komunalinis ūkis“, kuri prijungta prie VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“, 2009-07-31 sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paruošti projektinę dokumentaciją ir rekonstruoti akmens anglimi kūrenamą katilinę, esančią Ėriškių g. 8, Upytės km., Panevėžio r. į visiškai automatizuotą kvartalinę, kūrenamą biokuro granulėmis katilinę pagal techninę užduotį ir iki 2009-10-04 perduoti atsakovei darbų rezultatą (b. l. 6-13). Sutarties 6.1. p. šalys susitarė, kad nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už darbus sutartyje nustatytu laiku atsakovė moka ieškovei po 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Tuo pačiu nustatyta atsakomybė ieškovei tuo atveju, jeigu ji ne dėl atsakovo kaltės uždelstų atlikti sutarties 1.1 p. nurodytus darbus nustatytu laiku ir nesant sutarties pratęsimo, mokėti atsakovui 0,02 procento sutarties objekto kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Byloje nėra duomenų apie sutarties pakeitimus. Atsakovė nevykdė sutartinio įsipareigojimo sumokėti ieškovei už darbus, finansuojamus iš Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto, ne vėliau kaip iki 2010-03-31. Ieškovė atliko darbų už 946 050 Lt ir pridavė juos atsakovei 2010-04-08 atliktų darbų aktu (b. l. 14-16, 23). Atsakovė ieškovei 2010-05-27 ir 2010-07-02 pavedimais sumokėjo 903 834,09 Lt, todėl liko skolinga 42 215,91 Lt (b. l. 31). Dėl šių aplinkybių tarp šalių iš esmės ginčo nėra.
Ginčas yra kilęs dėl to, kad atsakovė nesutinka sumokėti ieškovei minėtos 42 215,91 Lt sumos ir teigia, jog ji įrodė, kad šią sumą įskaitė su priskaičiuotais ieškovei už sutarties termino pažeidimą delspinigiais 39166,47 Lt ir 3049,44 Lt išlaidų už elektros energiją (b. l. 24-25). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad minėtų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo faktas yra neįrodytas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Jeigu pareiškimo dėl įskaitymo kitai prievolės šaliai nepadaryta, t. y. neįrodyta, kad pareiškimas yra gautas, tai neatsiranda prievolės pasibaigimo įskaitymu (CK 6.131 str. 1, 2 dalys; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-361/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-540/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, kai yra tapačios faktinės bylos aplinkybės, nenukrypo.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, faktų, kad atsakovė kelis kartus siuntė ieškovei sąskaitas su priskaičiuotais delspinigiais ir mokesčius už elektros energiją, kurių ši nepripažino, ginčijo ir atsakovei grąžino, nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai išreikštos atsakovės valios apie atliekamą įskaitymą, nes šalių susirašinėjimo dokumentuose, o taip pat 2010-06-30 sąskaitoje-paskaičiavime Nr. 1, 2009-10-30 PVM sąskaitoje-faktūroje tinkamo, teisinius padarinius abiem šalims sukeliančio pareiškimo apie įskaitymą, nėra išdėstyta nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens vienasmenišku aktu ar dokumentu, arba tai gali būti išreikšta abiejų šalių pasirašytame dokumente, kuriuose turi būti aiškiai nurodoma, kokios sumos įskaitomos, aiškus šalies valios pareiškimas dėl prievolių įskaitymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2006). Pateiktuose byloje dokumentuose jokio pareiškimo apie minėtų sumų įskaitymą nėra, todėl negalima laikyti, kad jais buvo atliktas vienašalis tarpusavio skolų įskaitymas, o tuo pačiu patvirtintas prievolių pagal jas pasibaigimas įskaitymo būdu. Be to, atsakovės reikalavimas dėl delspinigių priskaitymo visada buvo ginčijamas ieškovės. Teismas, nustatęs, kad 2009-07-31 rangos sutartis, pagal kurią ieškovas atliko katilinės rekonstrukcijos darbus, nėra pakeista ar panaikinta, kad sutarties sąlygos aiškios ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o atsakovė pagal šią sutartį neįvykdė savo prievolės ir nesumokėjo 42 215,91 Lt skolos, atsakovei neginčijant darbų priėmimo-perdavimo akto ar pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas.
Šalies argumentai
Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teisė pasirinkti kaip gintis nuo pareikšto ieškinio priklauso atsakovei. Šioje byloje atsakovė nepareiškė ieškovei priešieškinio dėl delspinigių ir skolos priteisimo ir/ar vienarūšių reikalavimų įskaitymo, ir tai yra jos teisė. Tačiau, esant tokiai atsakovės valiai, teismas šioje byloje negalėjo spręsti ir vertinti klausimo dėl 42 215,91 Lt delspinigių ir skolos sumos teisėtumo ir pagrįstumo ir galimybės atlikti užskaitą (CPK 265 str. 2 d.), tačiau tai neužkerta kelio atsakovei savo priešpriešinius reikalavimus ieškovei pareikšti ateityje.
Byloje buvo 2,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b. l. 95), kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už minimalias priteistinas bylinėjimosi išlaidas ( 2011-11-07 LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakymas Nr. IR-261/IK-355, CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.