Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 13 metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 138 str. 1 d. ir 233 str. 3 d., ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 135 str. 1 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš M. D. priteista 3475,50 V. R. turtinei žalai atlyginti; 12067,50 Lt Valstybinei ligonių kasai; 19,25 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 23 d., tiksli valanda nenustatyta, savo bute, esančiame ( duomenys neskelbtini ), apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis, kojomis bei medine lazda sudavė ne mažiau 10 smūgių V. S. į abiejų akių sritis, smakrą, dešinį skruostą, kairį skruostą, galvos pakaušio sritį, kaktą, smilkinio sritį, viršutinės lūpos sritį, dešinę bei kairę blauzdą, kuo padarė nukentėjusiajai ne mažiau 17 sužalojimų - galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, smakre, dešiniame skruoste, muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje, kaktoje, smilkininėje pakaušinėje srityje, dešinės akies viršutiniame voke, abiejų viršutinių žandikaulių ir apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimais, abiejų skruostikaulių lūžimu, abiejų akiduobių šoninių sienelių lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje, poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu - ilgalaikiu mušimu bei daugybės sužalojimų padarymu sukelią nukentėjusiajai V. S. dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė V. S. , nes V. S. nuo galvos sumušimo, pasireiškusio žandikaulių lūžimais ir kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, bendriniu organizmo išsekimu ir plaučių židininiu uždegimu mirė VŠĮ Jonavos ligoninėje 2005 m. lapkričio 24 d., 8.20 val.

Nuteistasis M. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu. Mano, kad jam paskirta per griežta galutinė bausmė. Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis siekdamas išvengti sunkių neatitaisomų padarinių iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Be to, jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo M. D. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. M. D. pagrįstai pripažintas kaltu už itin žiaurų V. S. nužudymą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau jis nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Apelianto prašymas atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistajam yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta. Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Šis įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą. M. D. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Apelianto padarytas nužudymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – ypatingam žiaurumui. Iš charakterizuojančios medžiagos matyti, kad apeliantas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje už kitus nusikaltimus. Nors M. D. įkalinimo įstaigoje yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau teisme apklausti liudytojai jį charakterizuoja kaip girtavusį ir agresyvaus būdo asmenį. Taip pat teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad priešingai nei teigia savo skunde apeliantas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Apeliantas savo skunde teigia, kad jis siekdamas išvengti sunkių nepataisomų padarinių iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei gailisi nusikaltęs. Mano, kad šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę. Su tokiu apelianto teiginiu kolegija nesutinka.

BK 59 str. 1 d. 1 p. yra nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Nustatant šią aplinkybę būtina konstatuoti aktyvius kaltininko veiksmus, kad padarinių visai neatsirastų, arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nors apeliantas nurodo, kad jis siekdamas išvengti sunkių nepataisomų padarinių, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojamas ilgai, nukentėjusioji dejavo, tačiau jai po sužalojimo, kurį laiką nebuvo suteikta pagalba, ji sužalota gulėjo nuteistojo bute ir į gydymo įstaigą buvo išgabenta tik sekančią dieną po patirto smurto. Greitąją pagalbą, apelianto prašymu, iškvietė jo kaimynė R. D. ( t. 1, b. l. 31; 60 – 61 ). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad M. D. , siekdamas išvengti sunkesnių padarinių, suteikė nukentėjusiajai pagalbą ir nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ir BK 59 str. 1 d. 1 p. nuostatų.

Taip pat nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jo nuoširdaus gailėjimosi. Kolegija pažymi, kad vien tik nuoširdus kaltininko gailėjimasis negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., nes ji yra tik tada, kai kaltininkas ne tik nuoširdžiai gailisi, bet ir prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. M. D. kaltu prisipažino iš dalies. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis po nusikaltimo padarymo slėpė nusikaltimo pėdsakus, paslėpė kruviną kilimą, taip pat slėpė nusikaltimo įrankį – lazdą. Be to, nuteistasis duodamas parodymus teisme keitė anksčiau duotus savo parodymus, bandydamas susiaurinti ir sumažinti savo atliktų veiksmų apimtį apie panaudotą smurtą. Tuo jis siekė palengvinti sau padėtį. Toks apelianto elgesys prieštarauja jo teiginiui, kad dėl padarytų veiksmų jis nuoširdžiai gailisi.

Nuteistajam teisingai paskirta subendrinta galutinė bausmė. Teismas, subendrindamas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 9 d. numatyta bausmių subendrinimo taisykle. BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio taisykles, o į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Būtent tokia situacija yra šioje byloje.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė 2005 m. rugsėjo 23 d., o nuosprendis jo atžvilgiu pirmojoje byloje priimtas - 2006 m. sausio 25 d. ( Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis, t. 1, b.l. 108 – 110). Taigi, M. D. nusikaltimą, už kurio padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje. Todėl teismas, subendrindamas M. D. paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 9 d. numatyta taisykle ir tinkamai paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 6 d. nuostatomis. Šių nuostatų taikymą nuosprendyje teismas išsamiai motyvavo. Tačiau teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė techninę klaidą, nenurodydamas, kad nuteistajam paskirtos bausmės bendrinamos ir pagal BK 63 str. 6 d. taisyklę, nors šios nuostatos taikymą nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išsamiai aptarė ir ją taikė. Todėl ši klaida ištaisytina nekeičiant nuosprendžio.

Taip pat nekeičiant nuosprendžio, patikslinama skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl M. D. bausmės iš dalies atliktos pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-01-25 nuosprendį įskaitymo į bausmės laiką. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad M. D. į bausmės laiką yra įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei dalis bausmės atliktos pagal ankstesnį - Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-01-25 nuosprendį. Tačiau apygardos teismas, teisingai įskaitydamas į M. D. paskirtą bausmę minėtus laikotarpius, neteisingai nurodė, kad laikotarpis nuo 2006-01-25 iki 2006-11-27 yra M. D. suėmime išbūtas laikas. Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpis nuo 2006-01-25 iki 2006-11-27 yra ne M. D. laikas išbūtas suėmime, o iš dalies atlikta M. D. bausmė pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-01-25 nuosprendį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas nuosprendžio, patikslina apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį.

Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti techninę klaidą, nurodant, kad:

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 2 p., 6 d., 9 d., M. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-01-25 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 233 str. 3 d., ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 ( trylikai ) metų;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., 9 d., prie paskirtos subendrintos 13 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-01-25 nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 135 str. 1 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 ( penkiolikai ) metų.

į bausmės laiką M. D. įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-01-25 nuosprendį, t. y. laikotarpis nuo 2006-01-25 iki 2006-11-27.