Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai E. S., pareiškėjos atstovui advokatui Daliui Poviliui, suinteresuoto asmens E. S. atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, išvadą teikiančios institucijos atstovei L. Č.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo – E. S., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos sūnus E. S. negali pasirūpinti savimi, suprasti savo veiksmų reikšmės, yra visiškai priklausomas nuo motinos, todėl prašoma pripažinti sūnų neveiksniu, nustatyti jam globą ir paskirti pareiškėją jo globėja bei turto administratore.

4. Į bylą pateikta Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinio darbo skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. Išvada Nr. 130-300/22 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje nurodytos konkrečios asmeninių neturtinių ir turtinių santykių sritys, kur asmuo pripažintinas neveiksniu.

5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius pateikė 2023 m. kovo 2 d. Išvadą Nr. A51-38961/23(3.3.2.26E-SOP) „Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo“, kurioje rekomenduoja nustatyti E. S. globą bei globėju ir turto administratoriumi paskirti pareiškėją E. S..

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja E. S. ir jos atstovas advokatas Dalius Povilius pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos sūnaus E. S. sveikata paūmėjo nuo 15 metų. Sūnui reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa.

7. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens E. S. atstovas advokatas Eimantas Šriupša prašė pareiškimą tenkinti.

8. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė L. Č. nurodė palaikanti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dalyje dėl E. S. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse iš esmės tenkinamas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsniu fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

10. Nagrinėjamoje byloje, gavus pareiškimą dėl suinteresuoto asmens E. S. pripažinimo neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. 2023 m. kovo 31 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-128/2023 E. S. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, ryškus asmenybės defektas, dėl ko E. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

11. Į bylą gautoje Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinio darbo skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. išvadoje Nr. 130-300/22 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ buvo nurodytos konkrečios sritys, kur asmuo pripažintinas neveiksniu.

12. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, bylos dalyvių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadas, teismo psichiatrijos eksperto išvadą, darytina išvada, kad E. S. dėl psichinės sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų, pilnavertiškai dalyvauti be jį atstovaujančio asmens civiliniuose teisiniuose santykiuose. Nors Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinio darbo skyriaus išvadoje bei teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje yra pateiktas baigtinis sąrašas sričių, kuriose E. S. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, tačiau teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šio asmens prigimtiniam orumui, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti E. S. neveiksniu visose srityse, nurodytose Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinio darbo skyriaus išvadoje ir teismo psichiatrijos eksperto išvadoje.

13. CPK 468 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Teismo vertinimu, sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios sritys tam asmeniui, atsižvelgus į jo būklę, suvokimą, fizinius gebėjimus, t. y. mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, jos ir neturėtų būti ribojamos (pvz. asmens gebėjimo būti globėju, darbo teisinių santykių sritis ir kt.).

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad E. S. reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa. Įvertinus šias aplinkybes bei išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje yra ratio ultima priemonė, sritys, kuriose prašoma pripažinti E. S. neveiksniu yra tikslintinos, įvertinus jo galimybes lygiaverčiai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, suvokti bet kokių sandorių esmę ir reikšmę, pasirūpinti buitimi bei savo sveikata. Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje konstatuotas aplinkybes, kad E. S. šiuo metu dėl sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, teismo vertinimu, tiek Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinio darbo skyriaus išvadoje, tiek teismo eksperto išskirtos turtinių ir asmeninių neturtinių sritys – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, darbo teisinių santykių sritis, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, šalintinos, byloje nustačius, kad neveiksniu prašomas pripažinti E. S. neturi ir neplanuoja artimiausiu metu pradėti darbinę veiklą, verstis ūkine veikla, tapti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

15. Nurodytos aplinkybės pagal CK 2.10 straipsnio nuostatas sudaro pagrindą E. S. pripažinti neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), šeimos santykių srityje, pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė), asmens dokumento gavimo (aktualu gaunant/keičiant asmens dokumentus) srityje (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).

Pareiškimas dalyje dėl E. S. globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo tenkinamas.

16. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, įskaitant ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvados, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų žodinių bei rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad yra teisinis pagrindas neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam E. S. nustatyti nuolatinę globą bei paskirti jam globėją ir turto administratorių. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).

18. Teismas, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens E. S. globėjo paskyrimo, atsižvelgia į tai, kad suinteresuoto asmens E. S. motina (pareiškėja E. S.) organizuoja jo priežiūrą, gydymą. Į bylą pateikta gydymo įstaigos pažyma, kad E. S. sveikatos būklė yra tinkama tapti globėju. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėja E. S. buvo teista, traukta administracinėn atsakomybėn, tačiau, teismo vertinimu, pažeidimo pobūdis nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėja negali būti skiriama globėja (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 8 dalis). Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinio darbo skyriaus išvadoje nurodyta, jog E. S. globėju rekomenduojama skirti pareiškėją E. S..

19. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, E. S. nuosavybės teise priklauso 254/2313 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

20. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad neveiksnaus asmens vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, daro išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas E. S. nustatyti globą bei jo globėju ir turto administratoriumi paskirti pareiškėją E. S. (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).

21. CPK 508 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl E. S., kaip E. S. globėjai, teismas išaiškina, kad globėja turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu sandorius (CK 3.240 straipsnis); 3) privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo buveinės adreso pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) privalo neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė nei tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 8) neveiksnaus asmens globa apima ir jo turto globą.

22. Be to, E. S., kaip E. S. turto administratoriui, išaiškintina, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1-4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 468 straipsniu, 507-508 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo iš esmės tenkinti.

Pripažinti suinteresuotą asmenį E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu turtinių ir neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), šeimos santykių srityje, pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė), asmens dokumento gavimo srityje.

Nustatyti neveiksniam tam tikrose srityse pripažintam E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) globėju bei jo turto administratoriumi pareiškėją E. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.