- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- 1-431-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-239741-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- J. L.
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti J. K. IĮ darbininke, gyvenanti adresu - (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. 2024 m. birželio 21 d. apie 16 val. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ketvirtame aukšte, konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusiąją M. V., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai M. V. į veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos kairio antakio srityje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. L. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. birželio 21 d. pas ją svečiuose buvo jos mama R. D. ir jos nepilnametė sesuo A. B.. Apie 16 val. ji išėjo iš buto ir leidosi laiptais. Laiptinėje sutiko M. V., kuri jai pagriebė už plaukų ir vadino ją „sūka“. Gindamasi sudavė nukentėjusiajai į veidą. Po to išbėgo iš laiptinės ir išvyko į namus pas mamą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. V. paaiškino, kad 2024 m. birželio 21 d. jis buvo laiptinėje namo, esančio (duomenys neskelbtini). Lipdama ketvirtame aukšte sutiko kaltinamąją, kuri jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir kumščiu sudavė į veidą. Nuo suduoto smūgio jai buvo prakirstas kairys antakis ir sulaužyti akiniai. Po pavartoto smurto prieš ją, ji iškvietė medikus, o šie iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau ji buvo nugabenta į Kauno klinikas, kur jai buvo susiūtas prakirstas antakis ir padarytos penkios siūlės. Dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, baimę, nepatogumus bendraujant su kitais asmenimis, jai buvo susiūtas prakirstas antakis, buvo sulaužyti akiniai. Prašo priteisti iš kaltinamosios 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. D. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus apie tai, jog matė, kaip kilo konfliktas tarp jos dukros J. L. ir nukentėjusiosios M. V.. Nurodė, kad minėto konflikto nematė. Ką pasakoti apie įvykusį konfliktą jos paprašė papasakoti dukra M., kuri buvo atvykusi pas ją po įvykio į namus. Teisiamojo posėdžio metu duoda teisingus parodymus.
Apklausta teisiamojo metu liudytoja S. J. paaiškino, kad 2024 m. birželio mėnesio pabaigoje pas ją į namus buvo atėjusi M. V.. Po to išėjo ir ji laiptinėje išgirdo triukšmą. Išėjusi pamatė ant laiptų sėdinčią. M. V. buvo praskeltas antakis ir sulaužyti akiniai. Nukentėjusioji sakė, kad ją sumušė pusseserė J. L.. Vėliau buvo iškviesti medikai ir policija.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. paaiškino, kad pati nematė, kas ir kokiu būdu 2024 m. birželio 21 d. sužalojo jos dukrą M. V., tačiau iš karto po įvykio M. jai paskambino ir pasakė, kad daugiabučio namo, kuriame gyvena M. draugė, laiptinėje ją užpuolė pusseserė J. L., kuri praskėlė antakį ir sulaužė akinius.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad pareiškėja M. V. pareiškė, kad 2024-06-21 apie 16:00 val. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ketvirtame aukšte, J. L. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, sukeldama jai fizinį skausmą ir padarydama veido srities sužalojimus (t. 1, b. l. 23-29)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 1329/2024(02) matyti, kad M. V. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui, griuvimui ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku - 2024-06-21. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 102-103).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ketvirtame aukšte. Apžiūros metu objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta. Sudaryta įvykio vietos fotolentelė (t. 1, b. l. 6-11).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. V. pateikė išrašą iš portalo „esveikata.lt“. Iš išrašo matyti, kad 2024-06-21 16:27 val. į Skubios pagalbos skyrių kreipėsi pacientė M. V., kuriai nustatyta diagnozė: S01.88 Kitų galvos sričių žaizda. Pacientė nurodė, kad žaizda kairiojo antakio srityje atsirado po konflikto su pussesere. Taikytas gydymas: vietinėje nejautroje susiūta apie 4 cm žaizda pavienėmis mazginėmis netirpiomis nylon 5-0 siūlėmis, praplauta fiziologiniais tirpalais. Uždėtas sterilus tvarstis (t. 1, b. l. 91-97).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2024-07-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti M. V. akiniai. Apžiūros metu nustatyta, kad rėmelio viršutinėje dalyje (virš kairio lęšio) yra įtrūkimas, kuris yra suklijuotas klijais ir lipnia juosta. Sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 104-106, 107-112).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. Iš pokalbio stenogramos matyti, jog įraše užfiksuota kaip pranešėja M. V. praneša, kad laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), ją užpuolė pusseserė, praskėlė jai antakį (t. 1, b. l. 120-123).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas J. L. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus nukentėjusiosios M. V. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. Kaltinamoji J. L. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti.
Nors kaltinamoji J. L. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios M. V., liudytojų S. J., I. M. duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. V. paaiškino, kad 2024 m. birželio 21 d. apie 16.00 val. jai būnant namo laiptinėje kaltinamoji J. L. jai sudavė kumščiu į veidą ir prakirto kairį antakį ir sulaužė dėvėtus akinius. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. J. paaiškino, jog 2024 m. birželio 21 d. ji išgirdo namo laiptinėje triukšmą ir atidariusi duris pamatė ant laiptų sėdinčią M. V., kuriai buvo praskeltas antakis ir sulaužyti akinai. M. sakė, kad ją laiptinėje sumušė J. L.. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. paaiškino, kad 2024 m. birželio 21 d. jai paskambino dukra M. ir pasakė, kad daugiabučio laiptinėje ją užpuolė pusseserė J., praskėlė antakį ir sulaužė akinius. Nenustatyta, kad nukentėjusioji M. V., liudytojai S. J. ir I. M. siektų apkalbėti kaltinamąją J. L. ar ją nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kad nukentėjusiąją M. V. galėjo sužaloti kas nors kitas ar kokiu nors kitu laiku.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad M. V. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. birželio 21 d. Todėl ši aplinkybė laikytina objektyvia ir neginčytina.
Kaltinamosios J. L. aiškinimas, kad jis 2024 m. birželio 21 d. apie 16.00 val. daugiabučio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini) sudavė smūgį nukentėjusiajai M. V. kumščiu į veidą po to, kai pastaroji ją tempė už plaukų ir tokiu būdu ji gynėsi nuo M. V. neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad J. L. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus M. V. sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji J. L. panaudodama prieš nukentėjusiąją M. V. fizinį smurtą – viena kartą suduodamas kumščiu nukentėjusiajai M. V. į veidą padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje ir taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą. Tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė sukėlė žodinio konflikto metu, smurtinis veiksmas pasireiškė kumščiu suduodant smūgį nukentėjusiajai į veiką, kas rodo, kad kaltinamoji tuo momentu buvo neigiamai nusistačiusi prieš nukentėjusiąją M. V. ir tai rodo, kad ji smurtaudama suvokė, kad jos elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nors kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodydama, jog ji gynėsi nuo nukentėjusiosios neteisėtų veiksmų, smūgį kumščiu nukentėjusiajai M. V. sudavė po to, kai pastaroji ją tempė už plaukų, tačiau ištirti įrodymai: nukentėjusiosios M. V., liudytojų S. J., I. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, protokolas-pareiškimas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamoji J. L. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. V.. Teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiosios M. V., liudytojų S. J., I. M. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami J. L. kaltei dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus M. V. sveikatos sutrikdymo pagrįsti.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamoji J. L. konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusiąją M. V., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai M. V. į veidą, taip smurtavo mušdama nukentėjusiąją M. V., padarydama muštinę žaizdą kairio antakio srityje.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios J. L. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai M. V. visiškai įrodyta ir kaltinamosios veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laikytina kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Skiriant bausmę kaltinamajai J. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).
Skiriant bausmę kaltinamajai J. L. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios J. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59, 60 straipsniai). Kaltinamoji J. L. anksčiau teismo neteista, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 162-163), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 1, b. l. 169), dirba, išlaiko mažametį vaiką. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pirmą kartą teisiamam kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laivės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. L. įpareigotina laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamajai J. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
2024 m. liepos 1 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. V. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 69).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios J. L. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji M. V. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiosios M. V. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje. Nukentėjusioji dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Dėl padaryto sužalojimo jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir taikomas tam tikras gydymas. Dėl to buvo sumažėjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus.
Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo skausmingas, įvertinus ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai turėtų būti priteistina prašoma 300 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes M. V. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Daiktas turintis reikšmės bylai tirti: CD diskas su BPC garso įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendžia:
J. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Išaiškinti J. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nukentėjusiosios M. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti. Priteisti J. L. nukentėjusiosios M. V. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai viekai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su BPC garso įrašu saugomą byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).