- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- 1-2158-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06632-19-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini)mokinys, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2019 m. vasario 16 d. apie 16.30 val. daugiabučio namo laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą A. B. atžvilgiu, t. y. tyčia, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje, rankos kumščiais sudavė smūgius jam į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. kraujosruvą bei nubrozdinimą kaktos dešinėje ties riba su smilkiniu, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairio smilkinio srityje, nubrozdinimą kairio antakio srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairio žando srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. K. kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. jis su broliu R. M. ir draugu stovėjo prie namo laiptinės. Jis su broliu buvo išgėrę. Jiems bekalbant atėjo kaimynas A. B. Jis apsipyko su juo, susimušė, sudavė smūgius A. B.. Sutinka dėl smūgių, kurie nurodyti byloje. Savo poelgį vertina blogai, jaučiasi kaltas, gailisi nusikaltęs, ateityje daugiau nesimuš. Su nukentėjusiuoju A. B. santykiai dabar draugiški, jie susitaikė, jis atsiprašė ir nukentėjusysis atleido jam. Su Sodros ieškiniu sutinka, pasižada jį atlyginti.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2019 m. vasario 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 16.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, daugiabučio namo laiptinėje, pirmame aukšte, sudrausmino du pažįstamus jaunuolius, kurie šiukšlino laiptinėje, po to buvo sužalotas. Prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 6–11).
Nukentėjusysis A. B. papildomos apklausos metu parodė, kad jam iš kairės pusės stovėjo A. K., o iš dešinės jo brolis R.. Įvykio metu jis užsipuolė R., sakydamas, kad jis nespjaudytų, tada A. B. jam svėrė už peties ir atrodo, kad jis A. B. sudavė smūgį į galvos sritį, kurią tiksliai vietą neprisimena, tada A. B. bandė jam suduoti smūgį į veidą, bet ar pataikė ar ne, neprisimena. Nuo pirmo smūgio ant žemės A. B. nenukrito, jam joks kraujas nebėgo. Antrą stiprų smūgį į galvos sritį kairėje pusėje jam sudavė A. K., ar jis ir daugiau jam sudavė smūgių, neprisimena, bet po jo smūgio jis nukrito ant žemės. Smulkiau įvykio aplinkybių neprisimena. Po šio įvykio gydėsi pas šeimos gydytoją, klinikoje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini) g., Kaune. Reikš civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos, kurį pateiks vėliau (b. l. 51, 52).
Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. po pietų, tikslaus laiko neprisimena, atėjo į namo (duomenys neskelbtini), Kaune, kiemą ir buvo priėjęs netoli to namo laiptinės. Pamatė prie tos laiptinės atėjusį savo draugą A. K., jo brolį R. ir tuo metu prie jų stovintį A. B.. Jį pažįsta, jo pravardė „T.“. Išgirdo, kad A. B. garsiai pasakė: „gausi“ ir pamatė, kad jis užsimojo R. suduoti smūgį ranka į veido sritį, bet R. atsitraukė ir smūgio išvengė. Tada pamatė, kad A. K. prišoko prie A. B. ir jam trenkė du kartus su ranka į galvos sritį. R. B. lyg pritūpė. Po to jis nuėjo nuo jų toliau, tiesiog nenorėjo kištis. Dėl ko įvyko tas konfliktas, negirdėjo, po to taip pat neklausė nei A., nei kitų. Daugiau įvykio aplinkybių nematė (b. l. 58)
Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 16.25 val. jis su savo broliu A. K. buvo atėjęs prie laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Su broliu rūkė prie tos laiptinės, nes ten padėta skardinė šiukšlių dėžė mesti nuorūkom. Su broliu buvo ką tik parūkę. Tame name gyvena A. B., būdamas prie laiptinės neblaiviame stovyje, jis net svirduliavo. Jis pradėjo prie jų kabinėtis, kad mėto nuorūkas, nors jų ant žemės numetę nebuvo nei vienos, o įmetę į tą šiukšlių dėžę. Tuomet A. B. pasakė: „eik eik“, tai jis būdamas priešais jį, jam kumščiu užsimojo suduoti smūgį į veido sritį, bet jis galvą atlenkė ir A. B. jam nepataikė. Atgal jam netrenkė. Trenkti būtų negalėjęs, nes jo dešinės rankos krumplis sužalotas prieš metus ir jam sulenkus ar kitaip pakreipus ranką labai skauda, apie tai jo brolis žinojo. Jo brolis A. K. pamatęs, kad jis nori jį mušti, gindamas jį, A. B. su ranka ar kumščiu, kuo nematė, sudavė ne daugiau kaip tris kartus į galvos sritį. A. B. atsisėdo ant žemės ir veidą užsidengė rankomis, o jis brolį priėjęs patraukė toliau nuo jo. Iš karto A. B. atsistojo, jam joks kraujas nebėgo ir rėkaudamas nuėjo į namus. Jie su broliu nuėjo prie namo esančių sūpynių, prie kurių buvo brolio draugas vardu J.. J. galėjo matyti kas ir kaip vyko. Nei jam, nei broliui joks kraujas nebėgo. Broliui jis smūgių nesudavė. Tvirtai teigia, kad jis A. B. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo. Po įvykio, vakare, kada sužinojo, kad A. B. iškvietė policiją, jam paskambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini)ir paklausė, kas atsitiko. Pasakė: „pats pradėjai“. Jis atsakė, kad kažkas jam akiai, bet nematė, kad jo akiai kas nors būtų buvę. Dar A. B. paklausė ką siūlo, suprato, kad nori pinigų, jam pasakė, kad pinigų neduos, tai jis nutrenkė telefono ragelį. Nei jis, nei jo brolis A. B. nėra skolingi, su juo buvo susitikęs prieš dvi savaites parduotuvėje, pasisveikino, gražiai pakalbėjo, jokių pykčių nebuvo (b. l. 133).
Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra A. K. brolis. Parodymų prieš savo brolį neduos. Daugiau papildymų neturi (b. l. 61–62).
2019 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, dviejų aukštų gyvenamajame name, laiptinėje ant grindų, prie durų, matomos raudonos spalvos skysčio dėmes, galimai kraujo. Užlipus laiptais vieną laiptų pakopą, laiptinės pirmojo aukšto aikštelėje ant grindų taip pat matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, galimai taip pat kraujo. Laiptinėje ir daugiabučio namo kieme vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 12–20).
2019 m. vasario 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G511/2019(02) nurodyta, jog A. B. nustatyta kraujosruva bei nubrozdinimas kaktos dešinėj ties riba su smilkiniu, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairio smilkinio srityje, nubrozdinimas kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairio žando srityje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnu judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis) (b. l. 32).
2019 m. balandžio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG511/2019(02) nurodyta, jog A. B. nustatyta kraujosruva bei nubrozdinimas kaktos dešinėj ties riba su smilkiniu, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairio smilkinio srityje, nubrozdinimas kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairio žando srityje. Sužalojimai laikom nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnu judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (b. l. 40).
Iš 2019 m. gegužės 6 d. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas nukentėjusiojo A. B. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis (b. l. 46–48).
Iš Kauno teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad A. K. 2019 m. balandžio 15 d. pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą - 15,26 Eur. Civilinio ieškinio dėl A. B. gydymo išlaidų atlyginimo nereikš (b. l. 90).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. K. nežymiu sveikatos sutrikdymu pasitvirtino. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. K. 2019 m. vasario 16 d. apie 16.30 val. daugiabučio namo laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą A. B. atžvilgiu, t. y. tyčia jam rankos kumščiais sudavė smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. kraujosruvą bei nubrozdinimą kaktos dešinėje ties riba su smilkiniu, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairio smilkinio srityje, nubrozdinimą kairio antakio srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairio žando srityje, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatytas aplinkybes ir veikos padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. ir nukentėjusysis A. B. nurodė, kad jie susitaikė, nukentėjusysis priima kaltinamojo atsiprašymą ir sutinka su juo taikytis, nurodo, kad žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia bei vadovaujantis BK 38 straipsniu prašo atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 38 straipsnio 1 dalies numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam jokių pretenzijų nereiškia ir sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė neprieštaravo, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, jis neteistas, baustas administracine tvarka, mokosi. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo – teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.
Šioje byloje kaltinamajam A. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Nukentėjusysis A. B. civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Iš Kauno teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad A. K. 2019 m. balandžio 15 d. pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą - 15,26 Eur. Civilinio ieškinio dėl A. B. gydymo išlaidų atlyginimo nereikš (b. l. 90).
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 300,16 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 67–73). Ieškinį sudaro nukentėjusiajam A. B. išmokėtos ligos išmokos suma. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, pasižadėjo jį atlyginti. Ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas civiliniam ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297–299 straipsniais, 301–303 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, A. K. susitaikius su nukentėjusiuoju A. B..
Baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 300,16 Eur (trijų šimtų eurų 16 ct) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti A. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.