Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,

sekretoriaujant Gintarei Jusčiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovams Enrikai (Bukčienei) S. ir V. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys teisme buvo priimtas 2015 m. spalio 14 d. Atsakovai įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovo prašymui, byloje 2015-12-01 buvo priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

2016-02-08 teismo nutartimi buvo tenkintas atsakovės prašymas, 2015-12-01 sprendimas už akių ir 2015-12-08 papildomas sprendimas panaikinti ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Į 2016-03-15 paskirtą teismo posėdį neatvyko nei atsakovai, nei atsakovės advokatas. Jokių prašymų ar papildymų iki teismo posėdžio iš atsakovų nebuvo gauta. Apie teismo posėdį atsakovai buvo informuoti tinkamai. Atsakovės E. S. atstovui advokatui A. D. apie bylos nagrinėjimą teisme buvo pranešta 2016 m. vasario 10 d. (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Atsakovui V. B. apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis). Po teismo posėdžio (2016-03-21) į bylą buvo pateiktas advokato A. D. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodyta, jog advokatas negalėjo dalyvauti posėdyje dėl objektyvių priežasčių (tuo pačiu metu dalyvavo teismo posėdyje Marijampolės rajono apylinkės teisme). Nurodė teikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau įkelti prašymo į elektroninę sistemą jam nepavykę.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog ieškovas ne kartą bendravo su atsakove. Atsakovei yra žinoma apie teismo paskirtą posėdžio datą ir laiką. Atsakovas V. B. minimame bute negyvena. Šiuo adresu gyvena atsakovė kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiu vaiku. Naudojimosi tvarka nenustatyta. Atsakovei ne kartą buvo siūlyta pateikti savo pasiūlymą, paaiškinta, jog nesusitarus geruoju, bus patirtos papildomos išlaidos. Atsižvelgiant į atsakovės prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus dėl kanalizacijos vamzdžių montavimo, ieškovas pateikė į bylą vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektą. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie sunkią savo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog ieškovui T. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 43-1,43-3,43-4 (1/2 iš 9,96 kv.m.) t.y. 4,98 kv.m, o atsakovams V. B. ir E. S. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio adresu Šeimyniškių g. 5-43B, Vilnius, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 43-1,43-3,43-4 (1/2 iš 9,96 kv.m.) t.y. 4,98 kv.m. Byloje pateiktas 2015 m. UAB „Statybos projektų valdymas“ parengtas bendro naudojimo patalpų atidalinimo projektas, pagal kurį patalpos būtų padalintos į dvi dalis: „2(1).2(2),2(3)“ ir „4“, nustatant, jog pažymėta dalis “4“ suformuojama kaip atskiras turtinis vienetas ir atidalijama T. G. naudai, o dalis „2(1).2(2),2(3)“ – E. S. ir V. B. naudai. Bendras butų plotas – 43,94 kv.m., pagalbinių patalpų plotas 9,96 kv.m., gyvenamieji kambariai – 21,56 kv. m. (ieškovo) ir 12,42 kv. m. (atsakovų). Iš patalpų eksplikacijos duomenų nustatyta, kad bendro naudojimo patalpų plotas po atidalinimo atitiks idealiąsias savininkų nuosavybėje turimas turto dalis. 2015-09-07 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovus su pasiūlymais dėl bendrosios dalinės nuosavybės (bendro naudojimo patalpų) atidalijimo bendru susitarimu, byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų pareiškę rašytinius prieštaravimus dėl pateikto pasiūlymo nėra. Ieškovas papildomai į bylą pateikė gyvenamosios paskirties patalpų Šeimyniškių g. 5-43A, su bendrojo naudojimo patalpomis (43-1, 43-3, 43-4 (1/2 ir 9,96 kv.m.)) atidalijimo į atskirus butus vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektą, parengtą UAB „Statybos projektų valdymas“. Projekte nurodyta, jog projektuojamas vandentiekis pagal prisijungimo sąlygas, išduotas 2015-08-07 UAB „Vilniaus vandenys“. Prisijungiama nuo vidaus vandentiekio tinklų, prie esamo vandentiekio tinklo prisijungiama nuo esamo stovo pagal vietą, prisijungimo vietose įrengiami buto apskaitos mazgai <...>. Vandentiekio tinklai klojami grindų konstrukcijoje. Esamose grindų konstrukcijose padaromos trąsos, kloti tinklams, esamas konstrukcijos aukštis pakankamas. Tinklai esamame bute klojami pagal sieną, atidalintame bute pagal naujai suprojektuoto sanitarinio mazgo sienas. Taigi, ieškovo papildomai pateiktas įrodymas - vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektas, leidžia daryti išvadą, jog atsakovės argumentai, kad dėl atidalijimo pablogės turto naudojimo charakteristikos, pavyzdžiui, atliekant kanalizacijos vamzdžių montavimą pagal ieškovo projektą, bus būtina atlikti grindų pakėlimo darbus, o tai sąlygos koridoriaus aukščio sumažėjimą, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 str.). Be to, ieškovo pateiktos į bylą nuotraukos patvirtina jo teiginius, jog bendrojo naudojimosi patalpomis atsakovai šiuo metu faktiškai naudojasi vienašališkai ir laiko jose savo turtą (šaldytuvą, skalbimo mašiną, viryklę, spintelę ir kt.). Pažymėtina, jog atsakovė teigė, jog jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau į bylą ji nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jos sunkią turtinę padėtį (turimą/neturimą turtą, gaunamas pajamas). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2015-11-02 sprendimą ji priskirtina II turto ir pajamų lygiui (II turto lygis sudaro 122 990,63 Eur). Be to, sutiktina su ieškovo atstovo teismo posėdyje išsakytu teiginiu, jog atidalinus bendrojo naudojimo patalpas, būtų suformuoti du atskiri butai, kuriais būtų patogiau naudotis tiek ieškovui, tiek atsakovei, be to, tai tik pakeltų abiejų butų vertę.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog vienu iš kriterijų atidalijant iš bendrosios nuosavybės yra susiklosčiusi naudojimosi tvarka. Ieškovo nurodymu, atsakovai faktiškai vienašališkai naudojasi patalpomis, ieškovas prašo padalinti patalpas tokiomis dalimis, kad nekeičiant jų paskirties, bendraturčiai galėtų naudotis atitinkamomis dalimis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo pateiktas projektas, kuriuo iš esmės visiškai atidalijamos šalims priklausančios bendrojo naudojimo patalpos ir pagal kurį bendro naudojimo patalpos (tualetas, dušas, kriauklė) ir komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija) po atidalijimo lieka atsakovų dalyje, atitinka CK 4.80 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, nes tokiu būdu išsprendžiami galimi šalių ginčai dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Teismo nuomone, ieškovo pateiktas bendro naudojimo patalpų atidalinimo planas nepažeis bendraturčių interesų bei nepaneigs nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią turto dalį, kadangi tiek ieškovui, tiek ir atsakovams nuosavybėje turimas bendro naudojimo patalpų plotas išliks nepakitęs.

Atsakovės atstovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, kuris buvo pateiktas išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, laikytinas nesavalaikiu ir nepagrįstu jokiais įrodymais. Atsakovės atstovas neneigia, jog jam buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį. Nors advokatas nurodo, jog jam nepavyko išsiųsti prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo per elektroninę sistemą, tačiau įvertinus tai, kad atstovas nepasinaudojo ir jokiomis kitomis prieinamomis informavimo priemonėmis (ne žodžiu, nei raštu) nepranešė teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, todėl darytina išvada, jog šis prašymas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 185 str.).

Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas - 31 Eur žyminio mokesčio, 1200 Eur už advokato pagalbą (550 Eur už ieškinio, atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą, 650 Eur už atstovavimą teisme), 242 Eur už UAB „Statybos projektų valdymas“ parengtą patalpų atidalijimo planą, 180 Eur už UAB „Statybos projektų valdymas“ parengtą vandentiekio ir nuotekų šalinimo projekto dalį.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Įvertinus ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį nustatyta, kad išlaidos už atstovavimą viršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose ,,Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, nes šioje byloje buvo atstovauta tik viename teismo posėdyje, todėl įvertinus advokato atstovavimo teisme trukmę (trumpiau nei 1 val.), darytina išvada, jog 650 Eur išlaidos už atstovavimą mažintinos iki 70 Eur. Todėl darytina išvada, kad prašoma priteisti 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą yra mažintina iki 620 Eur ir iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 620 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 1073 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,45 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atidalyti ieškovui T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 4,98 kv.m. ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kartu su atsakovais E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Statybos projektų valdymas“ parengtą 2015 m. planą, pagal kurį patalpos padalintos į dvi dalis: „2(1).2(2),2(3)“ ir „4“, nustatant, jog pažymėta dalis “4“ suformuojama kaip atskiras turtinis vienetas ir atidalijama ieškovo T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, o dalis „2(1).2(2),2(3)“ – atsakovų E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Iš atsakovų E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis priteistina 1073 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.