- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- I-5202-402/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00864-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau tekste – ir Marijampolės PN), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įstatymo numatytas procesines palūkanas.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-6) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019-02-25 Kybartų PN administracijai pateikė prašymą suremontuoti tualeto ir virtuvėlės plastikinius langus, nes šie langai neužsidaro, nėra rankenėlių. Esant stipresniam vėjui langai atsidaro, kyla skersvėjai. 2019-02-26 Kybartų PN administracija jo pateiktą prašymą perdavė nagrinėti turto valdymo skyriui. Pareiškėjas nurodė, kad 2019-03-22 žodžiu kreipėsi į Kybartų PN administracijos pareigūną prašydamas išsiaiškinti, kodėl likus vos kelioms dienoms iki įstatyme nustatytos administracinės procedūros termino pabaigos langai vis dar nėra sutvarkyti, dėl ko tualete, virtuvėlėje ir koridoriuose nuolat pučia skersvėjai, neišlaikomas privalomas (+18°C) temperatūrinis režimas, t. y. neužtikrinama saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pareigūnas paskambino telefonu į turto valdymo skyrių ir informavo mane, kad per likusias 3 kalendorines dienas iki administracinės procedūros termino pabaigos langai bus sutvarkyti. 2019-03-25 įstatyme nustatytas administracinės procedūros terminas pasibaigė, tačiau langai ir iki skundo pateikimo dienos vis dar nėra sutvarkyti. 2019-03-28 vykusios „bendrosios kratos“ metu pataisos namų pareigūnai susirinko ir išsinešė visas parankines priemones (tuščius plastikinius butelius, šluotkočius), kuriomis minėti langai buvo paramstyti saugant nuo sudužimo ir siekiant išvengti skersvėjų. Dėl to padėtis tualete ir virtuvėlėje tapo visiškai nebepakenčiama, patalpų koridoriuje taip pat nuolat pučia skersvėjai, privalomas (+18°C) temperatūrinis režimas neišlaikomas. Pareiškėjo manymu, pakankamu neturtinės žalos atlyginimu už pareiškėjo konstitucinių, žmogaus, bei specialiųjų teisių pažeidimą yra 6’000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-13) nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektorius pradėti eksploatuoti 2006-06-15, po to kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005-12-15 „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006-06-14 „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52. Kybartų sektoriuje esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 29-1384), ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (paskelbta TAR, 2015-08-14, Nr. 12321) reikalavimus, todėl konstatuotina, kad patalpos ir įrenginiai yra įrengti tinkamai. Kybartų sektorius užtikrina, jog gyvenamųjų patalpų langai būtų įrengti pagal visus galiojančius reikalavimus.
Kybartų sektoriuje remontai atliekami nuolat. Remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, ir pan. Visiškai suremontuotose gyvenamosiose patalpose neretai tenka daryti pakartotinį remontą, todėl ne visada pavyksta atlikti tiek remontų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų išlaidų. Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai, jog į jo prašymą pataisos įstaigos administraciją nereagavo yra nepagrįsti. Remontai Kybartų sektoriuje atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Todėl į nuteistųjų skundus bei prašymus dėl patalpų arba inventoriaus remonto yra reaguojama įtraukiant šiuos darbus į planą. Pažymėjo, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai yra ne kartą tikrinę pataisos namų gyvenamąsias patalpas ir pažeidimų susijusių su langų, durų nesandarumu ar pažeidimų susijusių su privalomos temperatūros režimo neišlaikymu, nenustatydavo. Atsakovės atstovo įsitikinimu, tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžė, jog pareiškėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Nesant atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius patirtos neturtinės žalos, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomos žalos atlyginimo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl atlyginimo 6 000 Eur neturtinės žalos, kurią kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas jo nurodomą neturtinę žalą sieja su tuo, jog nebuvo reaguota į jo 2019-02-25 Kybartų PN administracijai pateiktą prašymą suremontuoti tualeto ir virtuvėlės langus.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 62 ir 12 punktus, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kybartų sektorius užtikrina, jog gyvenamųjų patalpų langai būtų įrengti pagal visus galiojančius reikalavimus. Remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, ir pan. Visiškai suremontuotose gyvenamosiose patalpose neretai tenka daryti pakartotinį remontą, todėl ne visada pavyksta atlikti tiek remontų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų išlaidų.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019-02-25 prašymu kreipėsi į Kybartų PN administraciją, prašė suremontuoti būrio tualeto ir virtuvėlės langus (rankenėles ir lankstus), nes vėjas šiuos langus atidaro (b. l. 61).
Atsakovo atstovas 2019-09-10 rašte Nr. 9/07-12137 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ paaiškino, kad 2019-02-25 buvo užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. 5/30B2-313, ant minėto prašymo yra uždėta viza, su prierašu „atlikta“, tai įrodo, jog pareiškėjo prašymas buvo įgyvendintas. Nurodė, jog tuomet, kai nuteistųjų prašymai susiję su remonto darbais yra tenkinami, atskiras atsakymas nėra rašomas (b. l. 60).
Iš į bylą pateikto 2019-02-25 pareiškėjo prašymo Nr. 5130-B2-313, nustatyta, kad ant minėto prašymo yra Turto valdymo skyriaus specialisto V. S. 2019-03-07 uždėta viza, su prierašu „atlikta“, todėl teismas daro išvadą, kad į pareiškėjo prašymą buvo reaguota ir langai sutvarkyti.
Nors atsakovo atstovas ir nepateikė atsakymo į pareiškėjo 2019-02-25 prašymą, tačiau pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra pagrindo nustatyti atsakovės atstovo veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. jog nebuvo įvykdytas pareiškėjo 2019-02-25 prašymas dėl langų sutvarkymo esant rezoliucijai „Atlikta“, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių tai paneigiančių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas daugiau pretenzijų dėl langų sutvarkymo nereiškė, todėl nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas nesureagavo į pareiškėjo prašymą dėl langų sutvarkymo.
Teismas pažymi, kad vertinamuoju laikotarpiu dėl patalpų temperatūros neatitikimo Higienos normos reikalavimams pareiškėjas į Pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą nesikreipė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos patalpų temperatūros dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos patalpų temperatūros atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Šie pareiškėjo argumentai nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl yra atmestini.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.