Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. RV-25-89 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. O. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė 80 parų arešto bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirta 100 MGL dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta 100 MGL dydžio bauda pakeista į 50 parų arešto bausmę. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė – 18 metų laisvės atėmimo bausmė (pirmus 5 metus atliekant ją kalėjime, o likusius – pataisos namuose). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuspręsta pašalinti nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį, kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, kita nuosprendžio dalis nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi bausmė, paskirta 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, subendrinta su 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu (pakeistu 2014 m. balandžio 15 d.) paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė – 18 metu laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia: 2013 m. kovo 8 d. Bausmės pabaiga: 2031 m. kovo 8 d. 2/3 bausmės dalis bus atlikta 2025 m. kovo 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2025 m. sausio 8 d. – 6 metai 2 mėnesiai.

3. Komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. RV-25-89 vienbalsiai (5 balsai prieš) O. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomenduota vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo O. S. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. RV-25-89. Skunde nurodo, kad Komisijos sprendimas grindžiamas abstrakčiais, nekonkrečiais teiginiais, neatitinkančiais faktinės situacijos. Komisija neaiškiai nurodo kriterijus, kurių turėtų laikytis nuteistasis, sprendimas priimtas remiantis klaidingomis prielaidomis bei netiksliomis išvadomis, ignoruojant nuteistojo pažangą resocializacijos procese. Nenurodomos konkrečios neigiamos elgesio apraiškos, kaip jos pasireiškia, nepaaiškinami, kokie dinaminiai veiksniai išlieka aktualūs. Nuteistasis nurodo, kad individualios resocializacijos plane yra įvykdęs numatytas priemones ir rekomendacijas. Dabartinis planas (2023 m. kovo 23 d.) yra pasenęs, jame nėra pateikta aiškaus pagrindo. Pusiaukelės namai, kaip institucija neatlieka savo funkcijos – intensyviai ruošti nuteistuosius integracijai į visuomenę. Komisijos nariai ignoravo psichologo nuomonę apie nuteistojo poreikį lankyti kokias nors programas, numatytas resocializacijos plane. Nuteistasis pažymi, kad jis dalyvavo įvairiose edukacinėse, prevencinėse ir resocializacijos programose, skirtose asmeniniam tobulėjimui, socialinių įgūdžių stiprinimui ir atsakingo gyvenimo būdo formavimui bei visuose užsiėmimuose, organizuojamuose Pusiaukelės namuose. Pateikia pažymėjimus, padėkas ir diplomus, kurie liudija apie aktyvų jo dalyvavimą veiklose. Skunde nuteistasis pažymi, kad nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė prieš 12 metų, per šį laikotarpį jo gyvenimas reikšmingai pasikeitė. Nuo 2018 metų dirba legaliai, gauna stabilias pajamas, įsigijęs būstą, turi šeimą, su žmona augina 2 metų sūnų ir rūpinasi šeimos gerove. Tai yra objektyvūs faktai, kurie aiškiai parodo, kad gyvenimo būdas ir prioritetai yra pasikeitę, nuteistasis jau nebepriklauso rizikos grupei. Šiuo metu studijuoja pagal valstybės finansuojamą studijų programą, yra įgijęs keturias specialybes (kvalifikacijas). Nuo 2018 m. nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, nebuvo baustas. Jau ilgą laiką jokių incidentų, kurie galėtų patvirtinti agresyvumą ar impulsyvumą, nebuvo, taigi šie faktai aiškiai prieštarauja Komisijos prielaidoms apie agresyvumą ar impulsyvumą ateityje. Per bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis buvo 28 kartus skatintas už gerą elgesį ir tik 6 kartus baustas. Trejus metus gauna leidimus trumpalaikėms išvykoms ir jų metu nėra pažeidęs taisyklių, beveik dvejus metus dirba laisvėje, tai rodo, kad yra aktyviai įsitraukęs į visuomenės gyvenimą ir neturi jokio motyvo grįžti prie nusikalstamos veikos. Buvimo Pusiaukelės namuose laikotarpiu nuteistajam buvo suteikta teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis išvykstant į namus net tris kartus, kiekvieną kartą ne mažiau 10 dienų. Per šiuos laikotarpius nuteistasis nepadarė nė vieno pažeidimo, kas patvirtina gebėjimą laikytis nustatytų taisyklių ir visuomenės normų, rodo jo pasiryžimą tęsti gyvenimą pagal teisės ir moralės principus bei pasirengimą tolesnei integracijai į visuomenę. Komisijos svarstymas dėl lygtinio paleidimo jau vyko du kartus. Abu kartus Komisija tiksliai nenurodė, kokių konkrečių reikalavimų reikėtų laikytis, norint atitikti vertinimo kriterijus. Nenurodoma, kas konkrečiai trukdo taikyti lygtinį paleidimą ir kaip šias kliūtis pašalinti. Nuteistojo manymu, Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neatitinka teisės aktuose numatytų principų, todėl prašo skundą tenkinti ir nutarimą panaikinti.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teismas, susipažinęs su nuteistojo O. S. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad Komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. RV-25-89 buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

8. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo O. S. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad jis yra nuteistas galutine subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausme, 2/3 paskirtos bausmės jis bus atlikęs 2025 m. kovo 8 d., be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant O. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nors nuteistojo skunde teigiama, kad jo prašymą du kartus svarsčiusi Komisija tiksliai nenurodė, kokių konkrečių reikalavimų reikėtų laikytis, norint atitikti vertinimo kriterijus, kas konkrečiai trukdo taikyti lygtinį paleidimą ir kaip šias kliūtis pašalinti, dėl to Komisijos nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir neatitinka teisės aktuose numatytų principų, tačiau teismas įvertinęs Komisijos nutarimo turinį ir palyginęs su teismui pateiktos asmens bylos medžiaga, sprendžia, kad šie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju Komisija vertino daromos pažangos požymius, tačiau padarė išvadą, kad nėra pasiekta reikšminga pažanga valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, bausmės tikslai nepasiekti. Komisija objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį O. S. apibūdinančius duomenis. Komisijos nutarime nurodomos aplinkybės atitinka asmens bylos duomenis.

10. Komisija analizavo tiek statinius kriminogeninius veiksnius, tiek dinaminius, tiek ir apsauginius, bei savo išvadas grindė vertindama šių veiksnių tarpusavio santykį ir galimybes stiprinant apsauginius veiksnius mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių. Komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarime Nr. RV-25-89 nurodyta, kad O. S. iki sulaikymo stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėjo susikurti struktūros savo gyvenime. Nuteistajam buvo būdingas pasikartojantis įsitraukimas į nusikalstamas veikas (iš viso teistas 3 kartus). Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos ir švelnesnės baudžiamosios priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. Nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo teisės pažeidėjo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu būdu ganėtinai jauname amžiuje – pirmas susidūrimas su teisėsauga įvyko 17 metų amžiaus. Kartu Komisija vertino aplinkybę, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų. Pažymėjo, kad atlikdamas bausmę 6 kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2018 m. gruodžio 7 d., skatintas 28 kartus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 2023 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namus. Komisija vertino ir tai, kad pagrindinis nusikalstamos veikos įvykdymo motyvas buvo finansinis, o finansinio stabilumo trūkumas ateityje galėtų apsunkinti asmens integraciją į visuomenę. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Teismas pažymi, kad nuteistasis dirba ir tai yra apsauginis veiksnys, kita vertus, O. S. be darbų bausmės atlikimo vietoje, dirbtų atskirais laikotarpiais, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namai) dirba nuo 2023 m. spalio 10 d., tad šio kriminogeninio apsauginio veiksnio stiprinimas toliau tęsiant darbą, įgyjant ilgesnę darbinę patirtį gali būti reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymui ir pažangos reikšmingumui vertinti.

11. Komisijos nutarime remiantis Socialinio tyrimo išvada nurodoma, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, jų sprendimo įgūdžiai, impulsyvus, agresyvus elgesys, empatijos stoka, savo elgesio pasekmių neįvertinimas plačiąja prasme, savitvardos stoka. Kartu Komisija konstatavo, kad šiuo metu nuteistasis geba įvardinti bei analizuoja padaryto nusikaltimo pasekmes, analizuodamas nusikaltimą nesiekia išskirtinai rasti save pateisinančių aplinkybių, kaltę pripažįsta, nemenkina ir gailisi, prisipažįsta, jog buvo jaunas, vaikiškas, neapgalvodavo savo elgesio pasekmių. Nuteistasis ne visada sugebėjo laikytis visuomenės priimtų normų, tačiau šiuo metu jis išreiškia didelę motyvaciją siekti gyvenime tikslų teisėtasis būdais ir priemonėmis, jis dirba, mokosi, nedaro pažeidimų, sprendžia kriminogeniniais veiksniais susijusius klausimus, įžvelgia tame naudą, siekia rūpintis šeima. Nuteistasis geba nusakyti ateities planus ir jų siekimo būdus. Komisija nutarime konstatavo, kad nors nuteistojo vertybinės nuostatos asocialumu nepasižymi, tačiau tam tikros jo neigiamos elgesio apraiškos suponuoja prielaidas apie asmeniui buvusias būdingas tam nuostatas bei priimtinų taisyklių ignoravimą praeityje. Nors Komisija konkrečių elgesio apraiškų nenurodė, tačiau tokia jos nustatyta aplinkybė yra patvirtina ir Socialinio tyrimo išvados rezultatų, pagal kuriuos būtent tik pastaruoju metu stebimas labiau struktūruotas nuteistojo elgesys, tačiau rizikos faktoriai dėl tokio elgesio stabilumo išlieka.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant kriminogeninius veiksnius, turinčius įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, išskirti kriminogeniniai veiksniai: keturi statiniai (kriminalinė istorija, 2–3 teistumai; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas) ir aštuoni dinaminiai (lėšų tvarkymo įgūdžių stoka; savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių; išreikštos neigiamos nuostatos visuomenės/bendruomenės atžvilgiu) ir trys apsauginiai veiksniai (įgyta profesinė kvalifikacija; palaikantys santykiai su šeima; motyvacija užsiimti darbine veikla). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu.

13. Teismas įvertina ir tai, kad nuo 2020 m. atliekant O. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus išlieka vidutinė rizika. Paskutinis vertinimas atliktas 2024 m. gruodžio 4 d. Vilniaus kalėjime nustatyta nepakitusi nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (sistema „OASys“). Teigiamai įvertintina tai, kad stebima O. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir prie to prisideda tiek darbinė veikla, iš kurios jis gauna legalias pajamas, studijų tęsimas Utenos kolegijoje, tačiau teismo vertinimu, dinaminių veiksnių visuma rodo, kad išlieka poreikis siekti situacijų ir savianalizės įgūdžių gerinimo. Nuteistasis skunde pažymi, kad palaiko ryšius su šeima, su žmona augina 2 metų sūnų, užsiima darbine veikla, gauna legalias pajamas ir studijuoja, yra įgijęs keturias specialybes, laisvu nuo darbo metu įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose užsiėmimuose, bei kituose renginiuose. Teismas teigiamai vertina pozityvius nuteistojo pokyčius, jo aktyvų įsitraukimą ir dalyvavimą įvairiose veiklose, tą patvirtina ir nuteistojo prie skundo pridėti pažymėjimai, tačiau pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti koreguotini tęsiant tiek dalyvavimą pozityvaus užimtumo užsiėmimuose bei renginiuose, tiek dirbant ir studijuojant. Šią aplinkybę vertino ir Komisija nutarime akcentuodama, kad nuteistasis tam tikru lygiu geba įvardinti problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, tačiau situacijos ir savianalizės įgūdžiai yra pakankamai paviršutiniški, dinaminių veiksnių valdymas reikalauja tolesnio dalyvavimo intervencinėse ar prevencinėse priemonėse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos priemonių plane numatytas priemones, tačiau vis dar išlieka daug dinaminių veiksnių, kurių valdymas reikalauja tolesnio dalyvavimo intervencinėse ar prevencinėse priemonėse. Visos šios aplinkybės buvo aptartos ir įvertintos skundžiamame nutarime, dėl to Komisija konstatavo, jog šiuo metu dar nėra pasiekta reikšminga pažanga, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, o bausmės tikslai dar nepasiekti. Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nemato pagrindo nesutikti su tokia Komisijos išvada. Teismo vertinimu, iš turimų duomenų negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis O. S. jau padarė tokią akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog jam gali būti taikoma išimtinė bausmės įgyvendinimo forma.

14. Nors nuteistasis skunde teigia, kad nebuvo pateiktos jokios rekomendacijos, tačiau priešingai skundo teiginiui, Komisijos nutarime rekomenduojama nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Be kita ko, ir pats O. S. nurodo, kad jis dalyvauja įvairiose programose, renginiuose, mokosi, dirba. Taigi priemonės, nukreiptos į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, yra žinomos bei realiai galimos tęsti. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu bei tęsdamas aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse. Skundo argumentai dėl pasenusio resocializacijos plano ar pusiaukelės namų negebėjimo ruošti nuteistuosius išėjimui į laisvę nesudaro pagrindo abejoti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo pagrįstumu ir teisingumu.

15. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Kaip jau minėta, O. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė, jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju, kai dar nėra stebima akivaizdi, abejonių nekelianti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius nusikaltimus, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu.

16. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nėra nurodyta tokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Komisijos priimto nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, Komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. RV-25-89 yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiškiai išdėstė aplinkybes, kurias patvirtina ir pateikta asmens bylos medžiaga, kodėl, jų vertinimu, nuteistojo atžvilgiu neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, o teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo O. S. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo O. S. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. RV-25-89.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.