Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., gimusi (duomenys neskelbtini) Šakių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2021-06-07, apie 19.14 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Vovo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto reikalavimus tuo, kad į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir sankryžoje susidūrė su automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. G., važiavusiu per sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui. Dėl susidūrimo įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiam E. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji J. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2021-06-07, apie 19 val., Kaune, vairavo „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) Ji važiavo antra eismo juosta, kuri sankryžoje buvo skirta važiuoti tiesiai arba sukti į kairę. Priekyje jos važiavo keli kiti automobiliai. Ji matydama, kad sankryža yra užimta, buvo sustojusi ties šviesoforu, kuris reguliavo jos važiavimo kryptį. Matė, kad pirma juosta, kurios kryptis buvo skirta sukti į dešinę, važiavusiems automobiliams degė žalias šviesoforo signalas ir keli automobiliai suko link (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu priekyje jos automobiliams nusukus į kairę, matydama, kad sankryža yra laisva, ji pradėjo važiuoti, įvažiavo į sankryžą ir ketino važiuoti tiesiai, į (duomenys neskelbtini) kertant (duomenys neskelbtini) Pravažiavusi beveik visą sankryžą, maždaug ties pirma (duomenys neskelbtini) eismo juosta netikėtai pajuto smūgį. Automobilis pradėjo suktis. Buvo stiprus trenksmas. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Tačiau net nespėjo pamatyti, iš kur ir kokia transporto priemonė atvažiavo. Automobiliui sustojus, akimirkai buvo šoko būsenos. Eismo įvykio vietoje pamatė, kad susidūrė su šviesios spalvos automobiliu „Volkswagen“. Matė, kad jo vairuotojas yra sužeistas. Kažkas iš kitų žmonių iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvykusi sužeistą vairuotoją išlaisvino iš automobilio ir išsivežė į gydymosi įstaigą. Supranta, kad eismo įvykį sukėlė ji, pažeisdama Kelių eismo taisykles. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir sukelto eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai.

Kaltinamajai J. R. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusio, liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga:

Iš nukentėjusio E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis vairavo techniškai tvarkingą automobilį „VW Touran“. Važiavo (duomenys neskelbtini) apie 40 km/h greičiu, pirma eismo juosta, kadangi ji visą laiką buvo tuščia. Privažiuojant šviesoforu reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) matė, kad pirmoje eismo juostoje automobilių nėra, antroje ir trečioje eismo juostose stovėjo po kelis automobilis. Ar ketvirtoje eismo juostoje stovėjo automobiliai, jis nematė, net nežiūrėjo. Privažiuojant sankryžą, likus maždaug 30 metrų iki jos, matė, kad jo važiavimo krypčiai dega žalias šviesoforo signalas leidžiantis važiuoti per sankryžą. Matė, kad antroje ir trečioje eismo juostose stovėję automobiliai buvo pradėję judėti pirmyn. Tik įvažiavus į sankryžą pamatė, kad jam iš kairės pusės nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuoja tamsios spalvos automobilis „Volvo S80“. Tik pamatęs tą automobilį ir supratęs, kad gali įvykti susidūrimas, jis stabdė ir sustojo sankryžoje. Manė, kad „Volvo“ automobilis taip pat sustos sankryžoje, tačiau tas automobilis nesustojo dėl to trenkėsi į jo automobilio kairės pusės priekinį ratą. Smūgis buvo gana stiprus, atrodė, kad tas automobilis trenkėsi nestabdydamas. Eismo įvykio metu stipriai susižalojo galvą. Jautė, kad skauda kaklą, skaudėjo pečius. Netrukus prie jo priėjo žmogus, kuris jam suteikė pagalbą, paskambino greitajai pagalbai. Atvykę medikai dėl patirtų sužalojimų jį nuvežė į Kauno klinikas. Atlikus tyrimus, buvo konstatuotas kaklo 6-to slankstelio lūžis, 5 slankstelio kompresiniai pakitimai. Eismo įvykio metu buvo sugadintas jo automobilis „VW Touran“, kuris buvo 2015 metų gamybos, pirko 2019-11-21. Už jį mokėjo apie 5900 eurų. Jį įgijęs remontavo ir remontas jam kainavo 3000 eurų. Iki įvykstant eismo įvykiui, juo pavažinėjo metus laiko. Įvykus eismo įvykiui draudimo bendrovė ERGO jam už sudaužytą automobilį bendrai atlygino 5900 eurų. Dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką gulėjo ligoninėje, buvo atlikta operacija ir dar neaišku ar jam nebus atliekamos operacijos ateityje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Turtinę ir neturtinę žalą vertina13 770 eurų (b. l. 67-68, 73).

Iš liudytojo R. R. parodymų matyti, kad 2021-06-07, apie 19.15val., Kaune, vairavo automobilį „Skoda Superb“. Važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) Privažiuojant šviesoforo reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) jo važiavimo krypčiai degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis sustojo ir laukė žalio šviesoforo signalo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pamatė, kad jam iš dešinės pusės, menamąja pirma eismo juosta pravažiavo sidabrinės spalvos automobilis. Tuo pačiu metu pamatė, kad sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja juodas automobilis. Jis važiavo tolygiu greičiu ir kai jį pamatė, jis buvo ties 3-4 priešingos krypties eismui skirta juosta. Iš karto suprato, kad jų trajektorijos kirsis ir įvyks susidūrimas. Taip pat, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, jis pats nebuvo pradėjęs važiuoti, priekyje jo stovėję automobiliai gal kažkiek ir buvo pasiruošę judėti, tačiau, mano, kad jie turėjo matyti tamsios spalvos automobilį, kertantį sankryžą ir leido jam pabaigti manevrą. Pravažiavus sidabriniam automobiliui, jam iš dešinės ir tamsios spalvos automobiliui nuo (duomenys neskelbtini) sankryžoje jie susidūrė. Paties susidūrimo nematė per priekyje jo stovėjusius automobilius, tačiau kai po susidūrimo automobiliai pradėjo suktis, juos galėjo matyti. Įvykus susidūrimui, pravažiavo sankryžą ir nedelsdamas sustojo. Nuskubėjęs į įvykio vietą matė, kad susidūrė juodos spalvos automobilis „Volvo“ ir sidabrinis automobilis „VW Touran“. Matė, kad „Volvo“ automobilį vairavo moteris (b. l. 61-63).

Iš tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad pradėtas tyrimas dėl to, kad 2021-06-07, apie 19.18 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. R., važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. G., važiavusių (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sužalotas E. G., kuris dėl patirtų sužalojimų GMP automobiliu buvo pristatytas į LSMUL KK Traumų ir skubios pagalbos skyrių. Gautuose LMSUL Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašuose diagnozuota, kad E. G. patyrė VI kaklo slankstelio lūžį ir yra stacionarizuotas Stuburo neurochirurgijos skyriuje (b. l. 1).

2021-06-07 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune, sankryža, užfiksuoti po eismo įvykio likę pėdsakai. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 14-24).

2021-06-07 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuojami automobilių sugadinimai atsiradę po eismo įvykio (b. l. 25-51).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1274/2021(02) matyti, kad E. G. dėl skeveldrinio kaklinio 6 slankstelio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 110-112).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021-07-16 rašto matyti, kad gauti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šviesoforų veikimo ciklo ir transporto priemonių srauto fiksuojamų kamerų duomenys, nurodyta, kad 2021-06-07 apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje šviesoforinis įrenginys nebuvo išjungtas, gedimų užregistruota nebuvo (b. l. 106-109).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl 2021-06-07 eismo įvykio Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kurio metu susidūrė automobilis „VW Touran“ ir „Volvo S80“, 2021-07-16 buvo gauti šviesoforo veikimo ciklai ir transporto priemonių srautą fiksuojančių vaizdo kamerų įrašai. Siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką, buvo analizuojami gauti duomenys. Pateiktame vaizdo įraše, kuriame fiksuojamas transporto priemonių eismas Taikos pr., kryptimi nuo Savanorių pr. matyti, kad stovintys automobiliai pradeda judėti laiku nuo 19:14:21. Laiku nuo 19:14:26 matoma kaip automobilis „VW Touran“, atvažiavęs nuo Savanorių pr., pravažiuoja šviesoforą. Prieita prie išvados, kad nuo momento, kuomet jo važiavimo krypčiai įsijungia leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas, iki kol automobilis įvažiuoja į sankryžą, praeina mažiausiai 5 sekundės. Stebint vaizdo įrašą, kuriame fiksuojamas transporto priemonių eismas (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Volvo S80“ šviesoforą kerta laiku 19:14:19. Sulyginus vaizdo įrašuose fiksuojamų automobilių įvažiavimo į sankryžą laiką ir pateikto sankryžos šviesoforo veikimo ciklo laiką nustatoma, kad automobilio „VW Touran“ važiavimo krypčiai leidžiamas šviesoforo signalas yra įsijungęs mažiausiai 5 sekundes. Prieš įsijungiant jo važiavimo krypčiai leidžiamam šviesoforo signalui, automobilio „Volvo S80“ važiavimo krypčiai 3 sekundes jau yra įsijungęs draudžiantis važiuoti (raudonas) signalas, o prieš tai dar 3 sekundes buvo įsijungęs draudžiantis važiuoti (geltonas) signalas. Susumavus šiuos laikus prieita prie išvados, kad iki automobiliui „VW Touran“ kertant šviesoforą degant leidžiamam važiuoti šviesoforo signalui, automobilio Volvo S80 važiavimo krypčiai mažiausiai 11 sekundžių buvo įjungtas draudžiantis važiuoti šviesoforo signalas (b. l. 108).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo J. R. pasitvirtino. Taigi, pagrįstai konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamoji J. R., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta E. G. sveikata.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji J. R. nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto reikalavimus tuo, kad į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir sankryžoje susidūrė su automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. G., važiavusiu per sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui. Dėl susidūrimo įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiam E. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta J. R. kaltė padarius KET 73.11 p. pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusio E. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis, tiek ir priežastinis ryšys tarp J. R. KET nurodyto punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. J. R. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. J. R. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo skyrimo

Laiduotojas A. R. prašo perduoti kaltinamąją J. R. jam pagal laidavimą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, jog yra kaltinamosios sūnus. Savo motiną apibūdina kaip sąžiningą, darbščią, nepasižyminčia agresyvumu ir nekonfliktišką asmenį. Jis pats gyvena su mama, vykdo individualią veiką, nėra baustas administracine tvarka, neteistas. Nurodo, jog jo asmeninės savybės, glaudus psichologinis ryšys su mama, tai, jog su ja pastoviai bendrauja, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką.

Kaltinamoji nusikalto neturėdama teistumo, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teigiamos A. R. charakterizuojamos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad dėl pozityvios laiduotojo įtakos bei jo paties asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kaltinamoji ateityje nenusikals. Dėl išvardintų aplinkybių sprendžiama, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjęs E. G. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamosios J. R. ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti jam 2900 eurų turtinės ir 10870 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidas (b. l. 74-75, 181-183).

Kaltinamoji su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka atlyginti atstovavimo išlaidas.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo nukentėjusio E. G. ieškinio netenkinti (b. l. 164-168).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Dėl turtinės žalos

Ieškinyje nukentėjęs nurodo, jog jo patirtą turtinę žalą sudaro eismo įvykio metu sugadinta jam priklausanti transporto priemonė, kurią jis pirko techniškai netvarkingą. Įsigijęs šį automobilį jis keitė jo variklį ir atliko kitus remonto darbus, todėl bendrą turinę žalą vertina 8800 eurų. Už sugadintą transporto priemonę draudimo bendrovė jam sumokėjo tik 5900 eurų, todėl iš civilinių atsakovų prašo priteisti remonto darbų išlaidas.

Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad šioje dalyje (dėl 2900 eurų turtinės žalos priteisimo) E. G. civilinis ieškinys netenkintinas, kadangi nukentėjęs nei draudimo bendrovei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos dydį. Nustatyta, kad „VW Touran“ rinkos vertė įvykio dienai buvo 5900 eurų, likutinė vertė – 2440 eurų, tai patvirtina, kad draudimo bendrovės priimtas sprendimas dėl išmokos dydžio yra pagrįstas tiek teisiniu reguliavimu, tiek pateiktais įrodymais.

Dėl neturtinės žalos

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Dėl šio įvykio sukeltų pasekmių nukentėjusio gydymas užtruko ilgą laiką, net ir teisiamajame posėdyje matosi traumos pasekmės. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjęs E. G. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų jam buvo apribotos darbo galimybės, nukentėjusio gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo, šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius.

Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, prieita prie išvados, kad pareikštas 10870 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus ir kitus nepatogumus, nustatytinas 4000 eurų dydžio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas byloje ERGO Insurance SE E. G. jau išmokėjo 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti, todėl jo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama iki 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų ir kiti klausimai

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamosios išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusio E. G. atstovas advokato padėjėjas Saulius Petronis teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamosios atstovavimo išlaidas. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, jog nukentėjęs advokato padėjėjui sumokėjo 600 eurų atstovavimo išlaidų (b. l. 182-183). Baudžiamoji byla nagrinėta keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, abiejuose dalyvavo nukentėjusio advokatas, kurio yra parengti ir teismui pateikti procesiniai dokumentai (civilinis ieškinys bei jį pagrindžiantys dokumentai). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusio išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos ir todėl priteistinos iš J. R..

Kaltinamoji J. R. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 500 eurų (penkis šimtus eurų), todėl šie pinigai pervestini į E. G. sąskaitą Nr. kaip nukentėjusiam atstovavusio advokato padėjėjo išlaidos.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant A. R. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusio E. G. civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti E. G. iš J. R. 600 (šešis šimtus) eurų advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

J. R. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestus 500 eurų (penkis šimtus eurų), pervesti nukentėjusiam E. G. į sąskaitą Nr. LT794010042500662743 AB Luminor banke, kaip advokato padėjėjo atstovimo išlaidas.

Daiktinį įrodymą, kompaktinę plokštelę, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.