Civilinė byla Nr. e2A-580-425/2019 Proceso Nr. 2-68-3-47487-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.39.2.13. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stateta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5444-994/2017 pagal ieškovės UAB „Stateta“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Stateta“ pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 40 907,34 Eur draudimo išmoką, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad tarp šalių 2015-12-24 buvo sudaryta Verslo turto draudimo sutartis (toliau – ir Sutartis). Sutartyje numatytas draudimo laikotarpis nuo 2015-12-14 00:00 val. iki 2016-12-23 24:00 val., draudimo vieta – (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties priedą draudimo objektai yra statiniai, įrengimai, atsargos. Statiniams galioja šie draudžiamieji įvykiai: ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, piktavališkas pastato sugadinimas, stiklo dūžis, transporto priemonės atsitrenkimas; įrenginiams - ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas, stiklo dūžis, transporto priemonės atsitrenkimas, elektronikos gedimai; atsargoms - ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas, stiklo dūžis, transporto priemonės atsitrenkimas. Statinių draudimo suma - 1 005 286,00 Eur, įrengimų draudimo suma - 56 949,00 Eur, atsargų draudimo suma - 35 000,00 Eur. 3. 2016-06-17 Sutartyje nurodytu adresu, t.y. draudimo vietoje, trenkė žaibas, dėl ko buvo sugadintas šis turtas: vaizdo stebėjimo sistemos kameros, tinklo komutatorius ir nepertraukiamo maitinimo šaltinis, degalinės vidaus įranga, pilonai, kuro kolonėlių elektronika, spausdintuvas, stacionarus kompiuteris, nepertraukiamo maitinimo šaltinis. Bendra sugadinto turto remonto suma sudaro 45 907,34 Eur (be PVM). 4. Atsakovė atlikusi tyrimą nustatė, kad visi dėl aptariamo įvykio padaryti pažeidimai atsirado dėl žaibo sukelto įtampos šuolio, todėl nusprendė ieškovei išmokėti 5 000 Eur draudimo išmoką pagal elektronikos gedimų riziką. Padengti likusius, t.y. visus ieškovės patirtus nuostolius, AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė. 5. Ieškovės vertinimu, atsakovė be pagrindo savo sprendimą dėl išmokos grindė prof. Dr. (HP) A. M. išvada, kuris net nebuvo atvykęs į įvykio vietą. Pabrėžia, kad ieškovės turimi duomenys (Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus pažyma) patvirtina, kad įvykio dieną žaibas trenkė degalinėje, degalinės teritorijoje ne vieną kartą ir ne į vieną degalinės teritorijoje buvusį objektą ir tą patvirtina draudėjo atstovo pranešimas. 6. Ieškovės nuomone, nei žaibo iškrovos sąvoka, nei tiesioginė žaibo iškrovos sąvoka draudimo taisyklėse nėra pateiktos, detalizuotos. Žaibo sąvoka turi būti aiškinama kaip gamtos reiškinys atsižvelgiant į šio reiškinio fizikines savybes, mokslinę informaciją apie šį reiškinį. 7. Nurodė, kad įvykio aplinkybės atitinka Verslo turto draudimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatyto draudžiamojo įvykio - žaibo įtrenkimo - požymius (Taisyklių 11.1. punkto b) papunktis). Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai neviršija maksimalių, sutartyje numatytų draudimo sumų, todėl atsakovė turi išmokėti visą dėl 2016-06-17 įvykio patirtą nuostolio sumą. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-16 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, grąžino ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos 228,91 Eur nepanaudoto užstato už ekspertizės atlikimą bei eksperto iškvietimą į teismo posėdį dalį. 9. Teismas konstatavo, kad UAB „Stateta“ turtas apgadintas dėl nedraudžiamojo įvykio – netiesioginio žaibo poveikio, lėmusio žaibo sukeltus viršįtampius, bei sprendė, kad ieškovei draudikas pagrįstai išmokėjo 5 000 Eur draudimo išmoką, remiantis Taisyklių 11.1 punkto b papunkčio „nedraudžiamieji įvykiai“ bei 11.10 punkto nuostatomis, kadangi UAB „Stateta“ buvo apsidraudusi riziką „elektronikos gedimai”, o nustatyti viršįtampių veiksniai priskiriami būtent prie rizikos (draudžiamųjų įvykių) „elektronikos gedimai”. 10. Teismas vertino, kad Taisyklių nuostatose aiškiai yra išskirtos dvi savarankiškos žaibo poveikio kategorijos, t.y. tiesioginis žaibo įtrenkimas ir netiesioginis žaibo poveikis, todėl priskirti žaibo poveikį prie bendrosios gamtinių jėgų sąlygos, numatytos Taisyklėse, nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės akte padarytas išvadas, eksperto paaiškinimus, jog pavojingiausias yra tiesioginis smūgis, kai veikia ne tik elektromagnetinis laukas, bet ir elektros srovė, pasisakė, kad galima teigti, jog prie ugnies rizikos draudikui įtvirtinus vieną iš atvejų – „žaibo įtrenkimas“, draudikas ir fiksavo atvejį, kuriam aktualus tiesioginis smūgis į objektą, kai veikia žaibo iškrovos ne tik elektromagnetinis laikas, bet ir elektros srovė, sukelianti ugnį bei galimą termišką, mechanišką daikto pažeidimą, kuris būdingas tiesioginiam žaibo smūgiui. Teismas įvertinęs Taisyklių nuostatų konstrukcinį pobūdį, jų 11.1 punkto b papunktyje išskiriant sąvokas - žaibo įtrenkimas bei netiesioginis žaibo poveikis ir minėtomis sąvokomis apibrėžiant skirtingas kategorijas - draudžiamąjį įvykį ir nedraudžiamąjį įvykį, be to, žaibo įtrenkimą priskiriant prie ugnies rizikos, pasisakė, kad tokia Taisyklių konstrukcija grindžiama žaibo poveikio aspektu, yra logiška, aiški bei būdinga žaibo reiškinio poveikiui bei jo sukeliamoms skirtingoms pasekmėms. 11. Teismas sprendė, kad ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su Taisyklėmis. Pažymėjo, kad ieškovei, kaip verslininkei taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai ir ji žinodama įrengimų draudimo rizikas, numatytas priede prie draudimo liudijimo, sutiko su taikomų rizikų apimtimi. Duomenų, jog draudimo sutarties sąlygos, draudimo apsaugos ribos, draudžiamosios rizikos buvo tinkamai neatskleistos ieškovei, teismas nenustatė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Stateta“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, taip pat netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi netinkamai vertino Sutarties sąlygas ir nepagrįstai žaibo reiškinio nepriskyrė gamtos jėgų sąlygai, numatytai Taisyklėse. 14. Pabrėžia, jog Sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog įrengimai draudžiami nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų (audra, potvynis, liūtis, kruša, sniego slėgis, grunto suslūgimas), vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo, stiklo dūžio, transporto priemonės atsitrenkimo, elektronikos gedimų. Taisyklių 11 punkte numatyti konkretūs draudžiamieji įvykiai, priskirtini kiekvienai iš Sutartyje numatytų apdraustų rizikų. Žaibo reiškinys yra nurodytas Taisyklių 11 punkte ir įvardintas draudiko kaip ugnis. Kadangi žaibo reiškinys nurodytas prie ugnies rizikos, tai ieškovės vertinimu jos įrengimai buvo apdrausti nuo žaibo reiškinio ir visų šio reiškinio sudedamųjų dalių poveikio, o ne nuo kurios nors vienos žaibo reiškinio dalies. Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino, kad pagal su ieškove sudarytą Sutartį buvo apdrausta nuo ugnies rizikų, tarp jų ir žaibo reiškinio. 15. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė, kodėl ginčo įvykis neatitinka „žaibo įtrenkimo“ numatytų požymių, o motyvacija dėl draudimo taisyklių 11.1 punkto b) papunktyje numatyto draudimo įvykio prieštaringa. Ieškovės vertinimu, Taisyklėse pateiktos sąvokos, terminai, susiję su žaibo reiškiniu, yra neaiškūs, dviprasmiški, keliantys abejonių. Mano, kad į Taisyklėse nurodytą „žaibo įtrenkimo“ sąvoką įeina ir žaibo kanalo, ir žaibo elektromagnetinio lauko/bangų padaryta žala, kai elektromagnetinis laukas/bangos tiesiogiai veikia įrangą/daiktus. 16. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimą grindė kitų teismų procesiniais sprendimais, nors bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Be to, teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, įpareigojančias teismą nurodyti, dėl kokių aplinkybių ir priežasčių jis atmeta kokius nors įrodymus. Šiuo atveju, teismas neargumentavo kodėl nesiremia ieškovės pateiktais teisminės praktikos pavyzdžiais ir byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis, kurios patvirtino, jog elektromagnetinė spinduliuotė yra neatsiejama žaibo iškrovos dalis, o padaryta žala degalinės įrenginiams yra tiesioginės žaibo iškrovos pasekmė. 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 18. Nurodo, kad priešingai, nei teigia apeliantė atsakovė niekada neskirstė žaibo į elektromagnetinio lauko ir ugnies/mechaninį poveikį. Draudikas Taisyklėse apibrėždamas draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius pasitelkė vidutiniškai protingo asmens standartą atitinkančiam asmeniui suprantamus žaibo apibūdinimus. 19. Draudimo polise už žalą, kuri atsirado dėl elektronikos gedimų dėl netiesioginės žaibo iškrovos sukeltų viršįtampių gali būti mokama draudimo išmoka pagal įvykius: elektronikos gedimai (iki 5000 Eur), ši suma buvo nustatyta draudimo polise ir pasirinkta individualiai UAB „Stateta“, todėl ji ir turi prisiimti riziką dėl to, kad pasirinkus nedidelę sumą, patirta žala viršijo draudimo išmoką. 20. Draudikas priėmė sprendimą, kad ugnies rizika nepasireiškė, nes pagal Taisykles, ši sąvoka apibrėžiama kaip žaibo įtrenkimas – tiesioginė žaibo iškrova į apdraustą turtą, tuo tarpu byloje nustatyta, kad žaibas trenkė į žaibolaidį, o įranga sugedo nuo žaibo sukeltų viršįtampių. 21. Draudikas išmokėjo draudimo išmoką už elektronikos gedimus iki draudimo polise nurodyto limito, nes pagal ugnies riziką įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. 22. Pažymi, kad žaibo iškrovos sąvoka ir jos aiškinimas nėra svarbus byloje, kadangi draudžiamasis įvykis yra „žaibo įtrenkimas“, t.y. draudikui aktualus tiesioginis smūgis į objektą, kai veikia žaibo iškrovos ne tik elektromagnetinis laukas, bet ir elektros srovė, sukelianti ugnį bei galimą termišką, mechanišką daikto pažeidimą, kuris būdingas tiesioginiam žaibo smūgiui. 23. Pritaria teismo vertinimui, kad tiesioginis ir netiesioginis žaibo poveikis pagal Taisykles yra aiškiai atskirtas. Be to, pažymi, kad draudžiamasis įvykis yra ugnis, kuri pasireiškia kaip žaibo įtrenkimas. Nurodo, kad rizika, jog objektą paveiks žaibo įtrenkimas, sukelsiantis terminį, mechaninį ugnies poveikį, yra ir esant žaibolaidžiui, todėl draudikas ir draudėjas yra laisvi susitarti dėl tokios rizikos įtraukimo į draudimo polisą. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 25. Vertinant šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį, reikšminga tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019 2019-07-12 priėmė nutartį, kuria panaikino Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutartį ir grąžino apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertinant draudžiamąjį įvykį – žaibo įtrenkimą, neturi esminės įtakos gaisro kilimas, nes, remiantis Taisyklėse pateikta žaibo įtrenkimo sąvoka, turi būti nustatoma, buvo tiesioginė ar netiesioginė žaibo iškrova. Byloje pateiktame Vilniaus Gedimino technikos universiteto Stiprių magnetinių laukų instituto darbuotojų V. N. ir S. T. ekspertizės akte nurodyta, kad padaryta žala degalinei yra tiesioginės žaibo iškrovos pasekmė – viršįtampiai buvo generuojami būtent žaibo skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės, o pastaroji yra neatsiejama žaibo iškrovos dalis. Prof. dr. A. M. išvadoje taip pat konstatuota, kad, įvertinus gedimo pobūdį ir sugadintus įrenginius, labiausiai tikėtina priežastis yra tiesioginis žaibo išlydis į objektą. Paveikus žaibui, galvaniškai sujungtame tinkle susidaro aukštos amplitudės įtampos šuolis, kuris silpniausiose vietose pramuša izoliacinį tarpą ir sugadina įrangą. Taigi ekspertai konstatavo, kad žaibo iškrovą sudaro žaibo kanalo srovė ir elektromagnetinė spinduliuotė, ir tiek viena, tiek kita dalis yra neatsiejama tiesioginio žaibo iškrovos dalis, kuri lemia tiesioginio žaibo iškrovos pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog žaibas trenkė į draudimo objektų teritoriją, joje esantį žaibolaidį, o draudikei Taisyklėse nepateikus šios standartinės draudimo sutarties sąvokos (tiesioginė žaibo iškrova) apibrėžties, laikytina, kad šiuo atveju įvykis priskiriamas draudžiamajam žaibo įtrenkimo atvejui pagal Taisyklių 11.1 punkto b papunktį. Konstatavus buvus draudžiamąjį įvykį – žaibo įtrenkimą, turi būti nustatomas draudimo išmokos dydis. Draudimo išmokos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. 26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 25 punkte išdėstytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019 išdėstytas išvadas, vertina, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl Taisyklių nuostatų bei žaibo įtrenkimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniu sprendimu, dėl ko nagrinėjamos civilinės bylos apeliacijos ribas sudaro draudimo išmokos dydžio nustatymas. 27. Taigi, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame yra išdėstytos teismo išvados dėl ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumo, nes įvykis nelaikytinas draudiminiu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas netinkamai taikius materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias draudimo sutarčių sudarymo ypatumus bei netinkamai aiškinant draudimo taisyklių nuostatas. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). 28. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikšto ieškinio tenkinimo apimties, reikšminga nustatyti ir įvertinti įrodymus, susijusius su ieškovės patirtų nuostolių dydžiu. 29. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Įstatymo nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. 30. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019). 31. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir DĮ) 98 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Taigi, pagal įstatymą draudimo išmokos dydį privalo nustatyti draudikas (atsakovas). 32. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, kad ieškovė ir atsakovė 2015-12-24 sudarė Verslo turto draudimo sutartį (verslo draudimo liudijimas Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 7 b. l.), kuria draudimo laikotarpiu nuo 2015-12-14 iki 2016-12-23 apdraudė adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius, įrengimus, atsargas nuo draudiminių rizikų, numatytų priede prie draudimo liudijimo (1 t., 8-12 b. l.). 2016-06-17 draudimo vietoje įvyko įvykis, kurio metu trenkė žaibas ir nustojo veikti įrengimai. 2016-07-04 dalyvaujant ieškovo ir draudiko atstovui buvo surašytas sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo aktas ir nurodyti įrengimų sugadinimai (1 t., 92 b. l.). 2016-11-14 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2016-06-17 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuo 18.25 iki 20.04 val. Užfiksuoti 38 žaibų išlydžiai (1 t., 53 b. l.). Atsakovė, remdamasis elektronikos gedimų rizika, esant netiesioginiam žaibo poveikiui, ieškovei išmokėjo 5000 Eur draudimo išmoką (1 t., 46 b. l.). 33. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti 40 907,34 Eur dydžio draudimo išmoką. Nurodė, kad dėl 2016-06-17 įvykio buvo sugadintas šis turtas/įranga: vaizdo stebėjimo sistemos kameros, tinklo komutatorius ir nepertraukiamo maitinimo šaltinis, degalinės vidaus įranga, pilonai, kuro kolonėlių elektronika, spausdintuvas, stacionarus kompiuteris, nepertraukiamo maitinimo šaltinis). Iš į bylą pateiktų duomenų galima vertinti, kad ginčas tarp šalių dėl sugadinto turto/įrangos apimties iš esmės nekyla, tačiau iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2016-07-17 Pranešimo apie žalos atlyginimą turinio matyti, jog, remdamasi žalos įvertinimu ir kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais atsakovė apskaičiavo, kad ieškovės nuostolio suma yra 45498,10 Eur, kas atėmus, atsakovės jau išmokėtą 5000 Eur draudimo išmoką sudaro 40498,10 Eur, t.y. 409,24 Eur mažiau, nei nurodo ieškovė. Šie duomenys leidžia pagrįstai vertinti, kad pati atsakovė pripažino ir sprendė, jog ieškovės dėl įvykio patirti nuostoliai sudaro daugiau nei 40000 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pirmosios instancijos teisme dėstyti argumentai, kad ieškovės prašoma priteisti didžioji dalis pinigų sumos iš esmės yra nepagrįsta, atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi prieštarauja pačios atsakovės priimtiems sprendimams. 34. Kita vertus, ieškovė, prašydama priteisti nurodomą draudimo išmoką, pateikė šiuos dokumentus – UAB „Unitechna“ 2016-06-30 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kolonėlių remonto 33 629,74 Eur (be PVM); UAB „ALTreklama“ sąskaita dėl remonto 6945,00 Eur (be PVM); UAB „G4S Lietuva“ sąmata dėl vaizdo stebėjimo įrangos remonto 4998,00 Eur (be PVM); R. P. 2016-07-01 sąskaita 149,00 Eur (be PVM) sumai) dėl gedimo šalinimo; UAB „Universalios valdymo sistemos“ 2016-06-30 PVM sąskaita faktūra Serija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl remonto 89,24 Eur (be PVM); UAB „Avitelos prekyba“ 2016-06-23 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 96,36 Eur (be PVM) sumai. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus bendra dėl 2016-06-17 Įvykio sugadintos įrangos/turto remonto suma sudaro 45 907,34 Eur (be PVM) (2 t., 108 – 126 b. l.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad sąskaita-faktūra už kolonėlių remonto darbus buvo apmokėta dalimis, UAB „ALTreklama“ sąmatoje, kuri buvo mažesnė, nei išrašyta sąskaita – faktūra, greičiausiai buvo padaryta aritmetinė skaičiavimo klaida, kadangi skaičiuojant sąmatoje nurodytas pozicijas bei faktiškai atliktus darbus, sąskaitoje nurodyta suma atitinka pateiktoje sąskaitoje – faktūroje nurodyta 465 Eur didesnę, nei sąmatoje nurodytą, sumą. Taip pat ieškovė nurodė, jog R. P. 2016-07-01 bei 2016-08-31 išrašytose sąskaitose – faktūrose nurodomų sumų skirtumas yra dėl to, kad 2016-08-31 sąskaitoje yra nurodyta suma ir už rugpjūčio mėnesį atliktus darbus, tačiau dalies darbų atlikimas nėra susijęs su Įvykiu ir ieškovė neprašo iš atsakovės priteisti visos sumos. Pasisakydama dėl UAB „Universalios valdymo sistemos“ išrašytos sąskaitos – faktūros ieškovė nurodė, kad su ginčo įvykiu yra susijusi tik dalis šios sąskaitoje – faktūroje nurodytų piniginių lėšų, t.y. 89,24, o likusios pinigų sumos iš atsakovės priteisti neprašoma. 35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes bei ieškovės į bylą pateiktus įrodymus apie atliktus mokėjimus, neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, jog dalis išrašytų sąskaitų – faktūrų buvo apmokėtos dalimis; kad dėl dalies išrašytų sąskaitų buvo atliekami tarpusavio įskaitymai; bei kad dalyje pateiktų sąskaitų buvo nurodyti ir kiti, su ginčo įvykiu nesusiję darbai, už kuriuos sumokėtų lėšų ieškovė iš atsakovės neprašo priteisti. Vertinimą, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodomomis aplinkybės, sustiprina ir tai, kad iš į bylą pateiktų duomenų taip pat matyti, kad 2016-07-04 dalyvaujant ieškovės ir draudiko atstovui buvo surašytas sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo aktas ir nurodyti įrengimų sugadinimai: pagal UAB „G4S“ defektavimo aktą stebėjimo įrangos gedimai, pagal UAB „ALTreklama“ sąmatą vidaus apšvietimo įrangos bei stendų gedimai, pagal UAB „Unitechna“ sąmatą kuro kolonėlių elektronikos gedimai, pagal UAB „Universalios valdymo sistemos“ gedimų įvertinimo aktą kasos aparatų bei ryšio priemonių gedimai, pagal UAB „Join trade“ kompiuterinės įrangos patikrinimo aktą kompiuterinės įrangos gedimai (2 t., 12, 16 b. l.), t.y. nustatyti tokios įrangos sugadinimai, už kurios remontą ieškovei yra išrašytos pirmiau aptartos sąskaitos – faktūros. 36. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 40 907,34 Eur dydžio draudimo išmoką yra pagrįstas. Tai, kad ši suma 409,24 Eur viršija atsakovės 2016-07-17 Pranešime apie žalos atlyginimą nurodytą nuostolio dydį, neleidžia vertinti, kad ieškovės reikalaujama suma yra nepagrįsta ar turi būti mažinama, kadangi atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes nebuvo nustatyta, jog ieškovės pateiktose sąskaitose – faktūrose nurodyti darbai nebuvo susiję su Įvykio metu sugadinto turto/įrangos, kuriam buvo taikoma draudiminė apsauga, remontu. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteisiama 40 907,34 Eur dydžio draudimo išmoka. 37. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei CK 6.210 straipsnio nuostatas, bei tai, kad bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, toks ieškovės prašymas tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 38. Ieškovė nagrinėjamoje civilinė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 830 Eur žyminį mokestį už pareikštą ieškinį; 1210,20 Eur už byloje paskirtą ir atliktą teismo ekspertizę; 250,00 Eur išlaidų suma už eksperto, atlikusio teismo ekspertizę, iškvietimą; 14,75 Eur už Lietuvos Respublikos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informaciją apie įvykio metu buvusias oro sąlygas; 1950,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Be to, ieškovė sumokėjo po 839 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį bei kasacinį skundus bei turėjo 750 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme bei 1040 Eur advokato išlaidas kasacinės instancijos teisme. 39. Be to, ieškovė buvo į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą ekspertizei atlikti bei eksperto iškvietimo į teismo posėdį apmokėjimui iš viso įmokėjusi 1 460,20 Eur sumą. Likusi nepanaudota sumokėto užstato dalis – 228,91 Eur grąžintina ieškovei UAB „Stateta“ iš teismo depozitinės sąskaitos (išskaičiavus 0,10 Eur mokestį bankiniam pavedimui). 40. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareikštas ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, išskurus pirmiau aptartas 228,91 Eur dydžio išlaidas, kurios buvo nepanaudotos ir grąžinamos ieškovei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kartu atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, galima daryti išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis, vertinant bendrą atliktų teisinių paslaugų apimtį bei kiekį, iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas. 41. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).