Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-08-30 · Administracinė byla Nr. eAS-510-520/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-30
Bylos Nr.
eAS-510-520/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07664-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-510-520/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07664-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. A. (A.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš V. A. (A.) 16,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą.

Teismas nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 31² straipsnyje įtvirtintas ginčų ir skundų sprendimas ne teismo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo, nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos – nesikreipė į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

III.

Pareiškėjas Šiaulių RATC atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir jo prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami ABTĮ. Atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje kilo ginčas dėl apskaičiuotos vietinės rinkliavos išieškojimo, o ne dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo.

Pareiškėjas pažymi, kad byloje taip pat nebuvo kilęs ginčas dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto, ar veiksmų (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus ir atkreipia dėmesį, kad teisės normoje nurodoma, jog ne teismo tvarka yra nagrinėjami ginčai tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju į teismą kreipėsi ne rinkliavos mokėtojas, kuriam turi būti taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o rinkliavos administratorius.

Pareiškėjo vertinimu, nurodytų teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčai, kilę dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, yra sprendžiami administraciniuose teismuose ir tokie ginčai nėra sprendžiami ikiteismine tvarka.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad privaloma vietinės rinkliavos išieškojimo ikiteisminė ginčo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjo įsitikinimu, nei ABTĮ, nei Atliekų tvarkymo įstatyme nėra imperatyvių ir privalomų teisės normų, įpareigojančių pareiškėją ginčus dėl vietinės rinkliavos išieškojimo spręsti ne teismo tvarka, kreipiantis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo konstatavus, kad tokiems ginčams yra nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo yra nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir nustatęs, kad pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo, atsisakė priimti prašymą.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta ginčų dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarka, o ne ginčų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nagrinėjimo tvarka.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; kt.). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; kt.). Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; kt.).

Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtina, kad reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punktas neįtvirtina ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka privalomumo, o tik numato Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetenciją ne teismo tvarka nagrinėti ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją (žr. 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-446-502/2023).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti šiam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė