Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00018-2010-8

2014 m. balandžio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. gynėjo advokato R. Jakšto apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d. ir jam paskirta 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda, sumokant ją per dešimt (10) mėnesių į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš T. G. 5 597,92 Lt (penki tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt septyni litai 92 ct) turtinės ir 35 000 Lt (trisdešimt penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. J. naudai.

T. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu ir 2010-01-15 minėtos bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. ATS-2 būdamas paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai statybos objekte „ (duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) 35, (duomenys neskelbtini), Ukraina, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, t. y. 2010-01-19 nuo 8 val., (duomenys neskelbtini) 35, (duomenys neskelbtini), Ukraina esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomame statybos objekte „(duomenys neskelbtini)“ pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininkui V. J. atlikti darbus statybai išnuomotu iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savaeigiu alkūniniu keltuvu, tipo MA 260RX (toliau keltuvas), nors toks darbas nebuvo numatytas V. J. Apdailininko 7141, Saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 2, patvirtintoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2009-05-15 įsakymu D-01, ir prieš tai neapmokęs bei neinstruktavęs saugiai dirbti su šiuo keltuvu, tuo pažeidžiant 1999-12-22 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 2.1 punkto reikalavimą „Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-15 Apdailininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.2, 1.5 punkto reikalavimą „Apdailininkas neturi dirbti darbų, kuriems yra neįgaliotas, neapmokytas“, minėtos bendrovės Darbų vadovo pareiginės instrukcijos Nr. 2, patvirtintos 2009-03-25 direktoriaus įsakymu Nr. P1-01 2.3 p. „Instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, 2.5 p. „Informuoti darbuotojus, pakitus darbo procesui, apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietoje ir jų poveikį sveikatai“, 2.13 p. „Organizuoti teisingą statybos įrengimų ir kitų gamybos priemonių techninį eksploatavimą, jų priežiūrą ir remontą“ reikalavimus ir todėl dėl išvardintų pažeidimų visumos įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. 2010-01-19, apie 16 val. 50 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininkas V. J., Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini)-35, statybvietės teritorijoje, būdamas neapmokytas valdyti savaeigius keltuvus, netrukdomai sėdo į keltuvą, jį užvedė ir norėdamas pastatyti į saugomą vietą, statybvietės teritorijoje įvažiavo į neaptvertą, naujai klojamos lauko kanalizacijos šulinį ir apsivertė. Iš keltuvo lopšio iškritęs V. J. patyrė sunkią galvos traumą su kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, smegenų pabrinkimu, pniaumotoraksą kairėje, kas sukėlė nukentėjusiajam V. J. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo gynėjo advokato R. Jakšto apeliacinis skundas nepagrįstas, skundo argumentai nepaneigia motyvuotų nuosprendžio išvadų, kurias pirmosios instancijos teismas padarė, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 20 str.), priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis neigia savo kaltę ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tačiau teisėjų kolegiją išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog T. G. pagal BK 176 str. 1 d. nuteistas pagrįstai.

Specialisto išvadoje Nr. G 683/10 (03) V. J. buvo nustatyta sunki galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, smegenų pabrinkimu, pneumotoraksas kairėje. Dėl nurodytų sužalojimų V. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nurodyta, kad įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nurodytus sužalojimus V. J. patyrė teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis.

Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje buvo apklaustas valstybinėje darbo inspekcijoje Klaipėdos skyriaus vyresniuoju darbo inspektoriumi dirbęs A. J., kuris nurodė, kad jis tyrė nelaimingą atsitikimą bei surašė aktą. Tyrimą atliko remiantis pateiktais paaiškinimais, nuotraukomis. Tiriant įvykio aplinkybes nebuvo įvykio vietoje bei realiai nematė keltuvo. Su keltuvu gali dirbti asmuo atestuotas ir apmokytas dirbti su juo. Šis įrenginys yra priskiriamas prie pavojingų, norint jį valdyti reikalinga gauti atitinkamą pažymėjimą, leidžiantį dirbti su juo. Turi būti saugos diržai. Aiškinantis aplinkybes nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo betvarkė, t.y. su keltuvu galėjo dirbti bet kas, nes jame buvo laikomi šio įrenginio užvedimo rakteliai. Jis administracine tvarka nubaudė bendrovės direktorių, nes šis negalėjo pateikti nei vieno įsakymo dėl naudojimosi įrenginiais. Kiek pamena keltuvą nuomavosi bendrovė, nepamena ar buvo pateiktos nuomos sutartys tyrimo metu. Kiek pamena Ukrainoje minėtoje bendrovėje atsakingas už darbų saugą buvo T. G.. Jis buvo atestuotas darbų saugos klausimais. Niekas neskundė jo tirto nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad Darbo inspekcijos atstovas teisiamajame posėdyje pripažino, kad akto išvados yra neišsamios, jos keistinos, kadangi tik teismo posėdžio metu sužinojo, jog keltuvo nuomininkai buvo Ukrainos įmonė, kuri pagal nuomos sutartį privalėjo paskirti už keltuvo saugą atsakingą asmenį, todėl siekiant objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, liudytojas A. J. buvo apklaustas ir apygardos teismo posėdyje. Posėdžio metu atsakydamas į klausimus, liudytojas A. J. pažymėjo, jog „jeigu atsirastų sutartis, kad keltuvą nuomavo ukrainiečių įmonė, išvada gal ir būtų kita, galėjo būti viena iš priežasčių, kad nepaskirtas atsakingas asmuo. Tačiau tai ne pagrindinė priežastis. Priežastis ta, kad turi būti tvarka. Žmonės turi būti apmokyti. Jei raktelis paliktas keltuve, tai jau netvarka ir negali bet kas prieiti, už-vesti ir važiuoti. <...>. Tos priežastys, kurios nurodytos akte, tos ir liktų. Jei atsirastų kažkokia sutartis, tai tik pasipildytų priežastimi. Tai nepakeistų mano nuomonės apie kaltumą. Aš prie savo išvados pasilieku. <...> Darbų vadovas buvo T. G.. Vadovas nevykdė direktoriaus įsakymo, kad darbuotojai laikytųsi reikalavimų ir nurodė neinstruktuotam darbuotojui pastatyti į vietą keltuvą, kai šis nebuvo apmokytas. <...>. G. įsakymu buvo pavesta ir jis buvo atsakingas.“

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad T. G., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugą, būdamas atsakingas už darbuotojų instruktavimą, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus: pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininkui V. J. atlikti darbus savaeigiu alkūniniu keltuvu, nors toks darbas nebuvo numatytas V. J. Apdailininko 7141 Saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 2, ir prieš tai neapmokęs bei neinstruktavęs saugiai dirbti su šiuo keltuvu.

Nuteistasis, teigdamas, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, skunde nurodo, kad 2010-01-25 nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad keltuvą aptarnauti buvo paskirta H.. Keltuvo nuomos sutartis sudaryta tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir GPI „(duomenys neskelbtini)“ ir pastaroji buvo atsakinga už saugų darbų atlikimą, todėl akivaizdu, kad GPI „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pažeidė darbų saugos reikalavimus, suteikė teisę naudotis keltuvu V. J., važiuoti be saugos diržų ir šalmo, ko pasekoje įvyko nelaimė. Atsakingas už pamainą, kurioje dirbo V. J., buvo M. V.. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nuteistojo T. G. parodymus, kad GPI „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už saugų darbų atlikimą, todėl akivaizdu, kad GPI „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pažeidė darbų saugos reikalavimus, nes buvo sudaryta keltuvo nuomos sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir GPI „(duomenys neskelbtini)“, vertina kaip nuteistojo pasirinktą poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuos nuteistojo teiginius paneigia nukentėjusiojo V. J. nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, kuriuos patvirtina nuoseklūs M. H. parodymai, kad Ukrainoje keltuvu dirbo jis ir V. J., jokie ukrainiečiai keltuvu nedirbo. V. J. ir M. H. savo parodymus patvirtino akistatos metu su T. G.. Tos pačios akistatos metu nuteistasis T. G. nukentėjusiosjo ir liudytojo parodymus patvirtino dalinai, teigdamas, kad su keltuvu dirbo ir ukrainiečiai iš „(duomenys neskelbtini)“, bet jų pavardžių ir vardų nepamena, taip pat keltuvu dirbo ir V. J. ir M. H.. Nors nuteistasis T. G. skunde teigia, kad atsakingas už pamainą, kurioje dirbo V. J. buvo M. V., tačiau tai paneigia tos aplinkybės, kad M. V. nebuvo atestuotas darbų saugos klausimais. Liudytoju pakartotinai apklaustas apygardos teismo posėdyje A. J. taip pat parodė, kad „T. G. įsakymu buvo pavesta ir jis buvo atsakingas. Darbų vadovas turėjo būti, nesvarbu, kad kita pamaina, jis joje turėjo būti. Negali būti, jog darbininkai dirbtų be jokio vadovo. M. V. neapmokytas ir neatestuotas. Atestuotas tik T. G. ir jis turėjo dviem pamainomis dirbti, nes vienų žmonių palikti dirbti negalima“. Tai, kad T. G. buvo atsakingas už darbų saugą patvirtina liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti J. I., L. G. ir J. G.. Nors L. G. ir J. G. teigia, kad už darbų saugą buvo atsakingas ir M. V., tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie liudytojų parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertintinos, kaip siekimas sušvelninti T. G. baudžiamąją atsakomybę. Be to, pažymėtina, kad 2010-04-09 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, jog „atlikus pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą, dvišalės komisijos surašytą 2010-01-25 aktą Nr. 1 laikyti negaliojančių“ (t. 1, b. l. 23).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto kaltės padarius BK 176 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Priežastinį ryšį tarp T. G. padarytų darbo saugą reglamentuojančių teisės pažeidimų ir kilusių padarinių įrodo nelaimingo atsitikimo darbe akte, specialisto išvadoje nurodyti duomenys, Klaipėdos skyriaus vyresniuoju darbo inspektoriumi dirbusio A. J. teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo V. J. ir liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstamą veiką padarė T. G., kadangi jis buvo atsakingas už saugą darbe.

Nuteistasis ir jo gynėjas skunde nurodo, kad byloje yra (duomenys neskelbtini) m. policijos skyriaus 2010-01-27 nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Ukrainos kriminalinio kodekso 6 str. 2 p. dėl veiksmų trūkumo asmenų nusikalstamumui ir mano, jog minimas rašytinis dokumentas įrodo, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nes nelaimingas atsitikimas buvo tiriamas, statybvietėje 4 paroms buvo sustabdyti visi statybos darbai, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ už darbo saugos reikalavimų nesilaikymą buvo nubausta pinigine bauda, tačiau teismas nuosprendyje konstatuoja, jog šios aplinkybės nėra pagrindas atsisakyti taikyti baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 8 str. įtvirtintas nuostatas. Nusikalstama veika, už kurią nuteistas T. G., tiek pagal veikos padarymo vietos valstybės, t. y. Ukrainos baudžiamąjį kodeksą (BK 271 str.), tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK 176 str.) laikoma nusikaltimu ir pagal šiuos įstatymus yra baudžiama, tai nustatyta iš gautų atsakymų į teisinės pagalbos prašymą. Nors apeliantas mano, kad (duomenys neskelbtini) m. policijos skyriaus 2010-01-27 nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, yra pagrindas jo netraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau pažymėtina, kad BK 8 str. 2 d. numato atvejus, kai asmuo už užsienyje padarytus nusikaltimus neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, t. y. jeigu asmuo: 1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę; 2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo; 3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje nėra nė vienos iš BK 8 str. 2 d. numatytų sąlygų, kurioms esant asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje (ar kaltinamas jo padarymu), negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. (duomenys neskelbtini) miesto milicijos skyriaus 2010-01-27 nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą BK 8 str. 2 d. prasme negali būti laikomas atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriam esant negalimas asmens, kaltinamo padarius užsienyje nusikaltimą, baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas T. G. pripažindamas kaltu už nusikaltimą numatytą BK 176 str. 1 d. ir paskirdamas 40 MGL dydžio (5200 Lt) baudą, BK 5 str. ir 8 str. normas taikė tinkamai, todėl naikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nuosprendžio nėra jokio teisinio pagrindo.

Nors apeliantas T. G. nurodo, kad teismas tenkindamas V. J. ieškinį, neįvertino jo turtinės padėties, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų, vadovavosi CK 6.250 str. nuostatomis, išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus turtinės ir neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, argumentuotai pagrindė kiekvieno iš jų taikymą nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją, o priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.

Nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad teismas nagrinėjant bylą teisminių ginčų metu 2012-06-18 posėdyje neteisėtai nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą, neišklausęs teisiamojo paskutinio žodžio ir nenustatęs jokių naujų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po baigiamųjų kalbų advokatas H. Mackevičius pateikė prašymą suteikti galimybę pateikti duomenis iš Ukrainos valstybės susijusias su šia byla. BPK 295 str. 1 d. numato, jeigu baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad sprendžiant galimai padarytos T. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., atsakomybės klausimą reikalinga išsiaiškinti ar nusikalstama, numatyta minėtame straipsnyje pripažįstama nusikaltimu Ukrainos valstybėje ir šioje valstybėje baudžiama, o jei baudžiama tai reikalinga išsiaiškinti bausmės maksimalų dydį, nes šios aplinkybės gali turėti įtakos priimant procesinį sprendimą byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2012-06-19 nutartimi atnaujindamas įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje BPK 295 str. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

Remdamasi tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu, jog būtų galima padaryti priešingas išvadas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo T. G. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą atmesti.