Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam E. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Taip pat E. M. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3, ir jam paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. birželio 21 d.

8. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistojo E. M. skundo argumentais bei asmens byla ir skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties motyvais, daro išvadą, jog žemesniojo teismo nutartis dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Pagal BPK 347 straipsnį, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą E. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, jis įvykdė – 2023 m. gruodžio 30 d., tai yra neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimis paskirtos 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmės, ir tai nėra veikų daugetas, todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas skirtingais teismo nuosprendžiais ar nutartimis E. M. paskirtas bausmes pagrįstai bendrino, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu E. M. paskirtos bausmės apylinkės teismo pagrįstai skundžiama nutartimi subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis.

14. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, teismas turi diskrecinę teisę bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme imperatyviai neįtvirtinta, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kokiais – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam E. M. nutartimi ir nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino visiško, o ne dalino bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, jog E. M. anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamas veikas jis vykdo sistemingai. Be kita ko, sprendžiant bausmių subendrinimo klausimą, įvertintina ir tai, jog nusikalstamą veiką už kurios padarymą jis pripažintas kaltu 2024 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, E. M. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, o taip pat ankstesniais teismų nuosprendžiais jam jau buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo. Šios aplinkybės rodo aiškias ir susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o jo sistemingas pasikartojantis elgesys kelia rimtą grėsmę visuomenei. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi ir 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai bendrino visiško bausmių sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo praktika negali formuoti įspūdžio, jog dėl formalių bausmių bendrinimo taisyklių asmuo gali išvengti bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, ar kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas dėl bausmių subendrinimo gali būti tik minimalios.

16. Nors nuteistasis E. M. skunde nurodė, jog apylinkės teismas turėjo visiškai tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą, tačiau su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutarties matyti, kad nors veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje (1 veika) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), už kurią E. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, buvo perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 4 dalį (1 veika) (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), tačiau nuteistajam paskirta bausmė nebuvo keičiama, todėl apylinkės teismui iš esmės nebuvo imperatyvios pareigos šią nutartį bendrinti su 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, nes tai jokios esminės reikšmės galutinei subendrintai bausmei bet kuriuo atveju neturėtų.

17. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė bausmės pradžios skaičiavimo datą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas nutarė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos – 2024 m. rugpjūčio 29 d.

18. BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Pagal BPK 335 straipsnį pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis, o pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomas vėliausias priimtas nuosprendis, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarka yra išsprendžiama vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis subendrinus bausmes ir paskyrus galutinę bausmę, kurią nuteistasis ir turi atlikti. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, Nr. 2K-263-689/2018, Nr. 2K-207-788/2021).

19. Nagrinėjamu atveju, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeista į 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimą, buvo pridėta visa Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalis (1 (vieneri) metai 18 (aštuoniolika) dienų) ir E. M. pagrįstai paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžią teismas pagrįstai nutarė skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos. atsižvelgus į šią kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, nuteistajam paskirtos bausmės pradžios skaičiavimo laikas nustatytas pagrįstai, t. y. nuo 2019 m. balandžio 29 d. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai nurodė subendrintos bausmės pradžios skaičiavimo momentą, nes bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo procesinio dokumento priėmimo dienos. Toks bausmių bendrinimas yra grindžiamas nuostata, jog asmuo, padaręs naują nusikalstamą veiką tuo metu, kai yra neatlikęs jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra pavojingesnis, todėl poveikio priemonės yra griežtesnės, o pasekmės sunkesnės.

20. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nuteistojo E. M. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo E. M. skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.