Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-02-20 · Civilinė byla Nr. e2-692-797/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
e2-692-797/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07647-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
Ž. V., A. J.
Advokatai
Daiva Rusakienė, Irma Gutkovienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-692-797/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07647-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė,sekretoriaujant Eglei Urbonavičienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

atsakovės Ž. V. atstovei advokatei Irmai Gutkovienei, atsakovo A. J. atstovei advokatei Daivai Rusakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. V., A. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir neterminuotai apriboti tėvų valdžią Ž. V., A. J. vaiko G. J. atžvilgiu.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą G. J. 2015-10-27 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu G. J. atskirta nuo atsakovų, vaikui nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskiriant Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus. 2019-05-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai atleisti nuo G. J. nuolatinio globėjo pareigų ir jos globėju bei turto administratoriumi paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, vaiko gyvenamąją vietą nustatant su globėju Šiaulių bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Apie globėjo pasikeitimą atsakovai buvo informuoti. Iki vaiko atskyrimo atsakovams buvo teikiamos socialinės paslaugos. Skyriaus specialistų apsilankymo metu atsakovai paaiškino, kad G. J. paskutinį kartą matė 2018 metų gruodžio mėnesį. Ž. V. paaiškino, kad sielojasi, kad jos vaikas gyvena globos institucijoje, mano, kad vaikui būtų geriau jei jis gyventų globėjų šeimoje ar būtų įvaikintas, nes ji dukters susigrąžinti neketina, svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl sutikimo įvaikinti dukterį. A. J. paaiškino, kad vaikui geriau būtų gyventi globos namuose nei globėjų šeimoje, nes vaikas būtų išnaudojamas ir niekas jos ten nemylėtų. Atsakovai vaiko globos namuose nė karto nėra aplankę, vaiko sveikata ar ugdymu nesidomėjo. G. J. socialiniams darbuotojams nė karto nėra pasidalinusi prisiminimais apie bendravimą su tėvais, nors mergaitė žino, kad turi tėvus, tačiau negali įvardinti jų vardų, kur jie gyvena ar kaip jie atrodo. Apie tėvus užsimena tik tada, kai kitų vaikų tėvai ateina aplankyti savo vaikų. Išlaikymo vaikui atsakovai neteikia. Atsakovai ne kartą yra bausti administracine tvarka už nusižengimus susijusius su alkoholio vartojimu. Atsakovai nevykdo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku, nes pasirinkę netinkamą gyvenimo būdą, o ne dėl sveikatos būklės, nes tokios pat sveikatos būklės jie dar rūpinosi vaiku, rodė jai dėmesį, o nuo 2018 m., gruodžio mėn., yra visiškai nusišalinę nuo dukters priežiūros, lankymo, ja nesidomi, išlaikymo neteikia, į teismą dėl vaiko susigrąžinimo kreiptis neketina. Po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio užsirašė, kur vaikas yra, kaip pasiskambinti, tačiau dukters neaplankė, ja nesidomėjo ir net nepaskambino. Šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis atsakovų šeimoje pasikeistų, vaiko atskyrimas nuo tėvų šiuo metu nebeatitinka vaiko interesų, todėl prašo ieškinį tenkinti ir neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukters atžvilgiu.

Atsakovė Ž. V. atsiliepimo nepateikė, dalyvavusi parengiamajame teismo posėdyje su ieškiniu iš dalies sutiko, kad dukrą galbūt pasiimtų auginti kita šeima, nori, kad dukrai būtų geriau. Į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė advokatė paaiškino, kad atsakovė su ieškiniu sutinka, nes mano, kad vaikui augti kitoje šeimoje būtų geriau. Atsakovė vaiko neaugino nuo jo gimimo, vaikas augo valstybinėse institucijose, todėl negalima teigti, kad būtų susiklostęs ryšys tarp motinos ir vaiko. Atsakovė buvo išreiškusi poziciją, kad vaiko susigrąžinti į šeimą neketina. Vaiko nelanko, neteikia išlaikymo, todėl akivaizdu, kad vaiko auginti nenori.

Atsakovas A. J. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškiniu nelabai sutinka, anksčiau dukrą lankė, paskui nieko apie ją nežinojo, kur ji buvo globojama, jos nelankė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė advokatė paaiškino, kad atsakovo pozicija dėl ieškinio yra dviprasmiška. Viena vertus atsakovas neneigia, kad vaiko nelanko, išlaikymo neteikia, susigrąžinti neketina ir nededa pastangų, kita vertus jis kaip ir nesutiktų su neterminuotu tėvų valdžios apribojimu, nes jo nuomone, vaikui geriau augti globos namuose, tačiau motyvų nenurodo. Darytina išvada, kad atsakovas dėl tėvo valdžios apribojimo neprieštarauja, tačiau prieštarauja, kad vaikas augtų šeimoje. Atstovė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėtų atsižvelgti į prioritetinius vaiko teisių apsaugos principus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Seimo 1995 metais ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, kuriose numatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai, o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 3, 9, 12 str.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (LAT 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaiku.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų Ž. V. ir A. J. dukra. Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 sprendimu G. J. atskirta nuo motinos Ž. V. ir tėvo A. J., vaikui nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai bei priteistas išlaikymas iš atsakovų dukrai po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-04-10 iki jos pilnametystės. Šiaulių apygardos teismo 2016-03-08 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 sprendimas paliktas nepakeistas. Šiaulių apylinkės teismo 2019-05-27 nutartimi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai atleisti nuo G. J. nuolatinio globėjo pareigų, G. J. globėju ir turto administratoriumi paskirti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėju VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Šiaulių bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

Atsakovei nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, atsakovui – 45 proc. darbingumo lygis bei specialieji poreikiai. Atsakovai gauna šalpos neįgalumo pensijas. Atsakovei diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; 2018 m. gydyta psichiatrijos klinikoje, nustatyta papildoma diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos rašte nurodyta, kad A. J. yra VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centro pacientų duomenų registre dėl lėtinio centrinės nervų sistemos sutrikimo, pasireiškiančio elgesio ir emocijų sutrikimais; Nuo 2015 m. psichikos sveikatos centre nesilankė, 2018 m. gydytas psichiatrijos klinikoje. Iš antstolio patvarkymo matyti, kad pradėta vykdomoji byla dėl G. J. išlaikymo išieškojimo iš A. J.

Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2019-06-06 akte nurodyta, kad Ž. V. ir A. J. informuoti apie vaiko globėjo pasikeitimą; Vizito metu nuo A. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras paaiškino, kad yra išgėręs, toks jo gyvenimo būdas ir neketina jo keisti; Tėvai paaiškino, kad G. matė praėjusių metų gruodžio mėnesį, nuo to laiko vaiko nelankė, kodėl, paaiškinti negalėjo; Ž. V. išsakė išgyvenanti, kad mergaitė globojama institucijoje, mano, kad geriau būtų, jei vaiką paimtų globėjų šeima arba ji būtų įvaikinta, nes ji dukters susigrąžinti nesieks; A. J. teigė manantis, kad vaikui geriau augti globos namuose nei globėjų ar įtėvių šeimoje, nes šeimoje vaikas būtų išnaudojamas, niekas ten jo nemylėtų; įsipareigojo susisiekti su G. globėju.

Atsakovai bausti administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Šiaulių apylinkės teismo 2019-11-13 baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu dėl Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Vaiko aplankymo 2020-01-10 akte nurodyta, kad G. J. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Šiaulių bendruomeniniuose vaikų globos namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, tėvai jos nė karto nelankė, neskambino, vaiku visiškai nesidomėjo. SOS vaikų kaimai rašte teigiama, kad nuo 2019-04-12 iki 2019-07-31 G. J. biologiniai tėvai nė karto neaplankė mergaitės, nesidomėjo mergaitės sveikata, jos gyvenimo sąlygomis bei ugdymu, nors tėvai buvo informuoti apie globėjo pakeitimą ir perduoti kontaktiniai duomenys; Tėvai išlaikymo neteikia; G. nė karto nėra pasidalinusi prisiminimais apie bendravimą su tėvais, negali įvardinti jų vardų, kur jie gyvena, kaip atrodo, apie tėvus užsimena tik tada, kai ateina kitų vaikų tėvai, tuomet teiraujasi, kada ją aplankys tėvai ir kodėl jos nelanko; G. nustatytas lengvas neįgalumas, kalbos sutrikimas ir dideli ugdymosi poreikiai, jai teikiama įvairių specialistų pagalba.

Nustatyta, jog atsakovai nuo 2015 m. su dukra G. J. bendravo epizodiškai, ją lankydavo, tačiau nuo 2018 m. gruodžio mėnesio dukra visai nesidomi, nesistengia, kad dukra augtų kartu su jais, priešingai, atsakovė teigia, jog dukrai geriau būtų augti kitoje šeimoje, o atsakovas nurodo, kad dukrai būtų geriau vaikų globos namuose. Parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nurodytas globėjų telefono numeris, adresas, kur vaikas gyvena, tačiau dukters atsakovai neaplankė, ja nesidomėjo, nepaskambino. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu: atsakovas baustas daug kartų už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, 2019-11-13 yra pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, atsakovė 2018 m. taip pat bausta už neblaivios pasirodymą viešoje vietoje. Nors 2015 m. teismo sprendime buvo nurodyta, jog atsakovai tuo metu pagal išgales stengiasi rūpintis vaiku, nors buvo nustatyti tokie patys sveikatos sutrikimai, tačiau 2019 - 2020 m. situacija yra pasikeitusi, ir nors atsakovams sveikatos sutrikimai išlieka, bet jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, yra visiškai nusišalinę nuo dukters priežiūros, auklėjimo, ugdymo, neprisideda prie dukters aprūpinimo ir išlaikymo, kas vertintina kaip visiškas nesirūpinimas vaiku. Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 5 dalis numato, kad jei atskirti tėvai nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Toks tėvų elgesys daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi bei formavimuisi, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, matyti, jog atsakovai nėra pasiruošę ir nenori susigrąžinti dukters, negeba rūpintis dukters poreikiais, ugdyti, lavinti, auklėti ją, tarp vaiko ir tėvų nebuvo ir nėra emocinio ryšio, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovų elgesys ateityje gali keistis, todėl atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnametės G. J. atžvilgiu (CPK 178, 185 str., CK 3.180, 3.181 str. 5 d.).

Išaiškintina atsakovams, jog apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Atsakovai gali kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikdami įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (CPK 496 str. 1 d.).

Vaiko gyvenamosios vietos, globos nustatymo, išlaikymo priteisimo klausimai yra išspręsti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 sprendimu bei Šiaulių apylinkės teismo 2019-05-27 nutartimi, todėl šioje byloje dėl jų nebespręstina.

Atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, jiems suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 282, 307, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters G. J., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters G. J., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Edita Kavaliauskienė