Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-28 · Administracinė byla Nr. I-974-505/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-28
Bylos Nr.
I-974-505/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03153-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-974-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03153-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 24.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,

nedalyvaujant pareiškėjui S. R., atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei K. M.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei K. M., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-12-11 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4390-5412 ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie teisės aktais priskirti jos kompetencijai (b.l. 26-33).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad remdamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalimi antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, tačiau to laiku nepadarė. Tarnyba 2013-11-22 raštu Nr. O-2-(1.5)-3623 įpareigojo advokatę K. M. iki 2013-11-30 pateikti išvadą ar nėra Įstatymo 11 str. 6, 7 dalyse nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. Tarnyba, remiantis Įstatymo 9 str. 3 d. 6 p. nuostatomis privalo kontroliuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau to nepadarė ir sužlugdė pareiškėjo teisę į gynybą bei teisingą teismą. Tarnybos sprendimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas, kadangi nepakankamai išsamiai išnagrinėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, faktus ir neatliko jos kompetencijai skirtų veiksmų dėl teisinės pagalbos suteikimo bylos atnaujinimui. Tarnyba pažymėjo, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 str. l d. įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t.y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą. Tai aplaidus Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatės K. M. darbo brokas leistinų įrodymų paieškoje ir jų pateikime teismui, nes būtent advokatės pareiga yra įrodyti netiesioginį priežastinį ryšį bei valstybinių institucijų veiksmus (veikimą, neveikimą), kad tai nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, o toks valstybės institucijų veikimas ar neveikimas tik prisidėjo prie sąlygų ieškovo žalai kilti sudarymo. Tam reikėjo pateikti papildomus rašytinius įrodymus teismui, kurių yra pakankamai Seimo kanceliarijos archyve prie Seimo Laikinosios komisijos asociacijos EBSW grupės veiklai ištirti medžiagos. Įrodymais gali būti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir kt. Remiantis CPK 366 str. 1- 4 d. respublika.lt publikacijos atskleidžiamos naujos nežinomos byloje aplinkybės: 2013-11-08 iš visuomenės informavimo respublika.lt publikacijų: „Respublika" socdemams, A. Š. ir jo Vyriausybei primena: Prieš 20 metų perspėjome apie EBSW aferas 2013-11-09 EBSW plėšė su socdemų palaiminimu paviešinti nauji faktai, kad valdžia į Valstybės kontrolės įspėjimus nereagavo ir tai reiškia naują ir esminę bylos Nr.2-1667-104/2011 aplinkybę, kuri nebuvo žinomi bylos nagrinėjimo metu dėl IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos" ir EBSW veiklos. Nauji faktai visuomenės informavimo respublika.lt straipsnyje akivaizdžiai ir įtikinamai atskleidžia Lietuvos Respublikos valdžios neveikimą Konstitucijos tikrumo nepaisymą. Tarnyba, priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalba ir motyvuodama reikalavimo akivaizdžiu nepagrįstumu, akivaizdžiai nesivadovavo imperatyviomis Įstatymo nuostatomis. Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės vertindama pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, kaip pagrindą keiptis į teismą atnaujinti civilinę bylą, peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 75-76).

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas S. R. 2013-11-19 pateikė Kauno tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-1667-104/2011, reg. Nr. TP-l-(2.1)-4390, kurioje buvo atmestas pareiškėjo ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos bankui dėl žalos atlyginimo. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad procesą reikalinga atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių - Respublika.lt publikacijose aprašytų faktų. Tarnyba 2013-11-22 raštu Nr. O-2-(1.5)-3623 kreipėsi į advokatę K. M., prašydama susipažinti su pareiškėjo prašymu, pateiktais dokumentais ir pateikti išvadą ar nėra Įstatymo 11 str. 6 ir 7 dalyse nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. 2013-12-06 Kauno tarnyboje gauta advokatės K. M. išvada, reg.Nr. O-1-(1.6)-4150, kurioje advokatė nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Įstatymo 11 str. 6 d. 1, 2 p. numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas neperspektyvus. Kauno tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, susipažinusi su advokatės pateikta išvada, pareiškėjo papildomai pateiktais dokumentais, 2013-12-11 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4390-5412 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi nustatė, jog pareiškėjo reikalavimas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-1667-104/2011 yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 str. 1 d. įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t.y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindas procesui atnaujinti civilinę bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p) yra ta, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 20008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-57/2008). Pareiškėjo pateikti straipsniai, paskelbti interneto svetainėje Respublika.lt, nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais svarbias bylai aplinkybes, nes straipsniuose išdėstyta tik žurnalisto, rengusio straipsnį, asmeninė nuomonė. Straipsniuose neįvardinti konkretūs įrodymai ir faktiniai duomenys, kurie pagrįstų išdėstytą nuomonę. Straipsniuose keliamos versijos dėl Vyriausybės atstovų galimos pagalbos EBSW koncerno veikloje. Tai, kad galimai tiek EBSW koncernas, tiek ir IAB KHK veikė su valdžios atstovų pritarimu, buvo išsakyta LR Seimo 2007-01-18 Nutarimu Nr. X-1050 patvirtintose išvadose „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadų", kuriomis pareiškėjas rėmėsi įrodinėdamas ieškinį ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismuose. Todėl negalima teigti, kad aplinkybės, jog IAB KHK veikė su valdžios atstovų žinia, yra naujai paaiškėjusios, nes būtent šių aplinkybių pagrindu ir buvo reiškiamas ieškinys, siekiant įrodyti neteisėtą valstybės institucijų ir jos pareigūnų veiklą. Publikacijoje „EBSW plėšė su socdemų palaiminimu" yra užsimenama apie nukentėjusius IAB KHK indėlininkus ir įvardijami dėl to teisti asmenys. Ši aplinkybė ir pareiškėjui, ir teismui buvo žinoma, nes byloje yra pateiktas minėtų asmenų baudžiamosios bylos nuosprendis. Atmesdamas pareiškėjo ieškinį, teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo Lietuvos Respublikos neteisėtą veiką, ir konkrečių teisinių priežastinių ryšių tarp atsakovo veikos ir atsiradusios žalos. Tai reiškia, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios turėtų esminės reikšmės bylai, turėtų įrodyti būtent atsakovo veikos neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp veikos ir žalos. Tačiau pareiškėjo pateikti straipsniai nepateikia jokių naujų faktų, pagrįstų įrodymais, nei dėl neteisėtos valstybės veikos, nei dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir padarytos žalos.

Pareiškėjui, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.122, 129-130)(ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (prašymu pareiškėjas ir atsakovas prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 123))(ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta byloje esančiais įrodymais, kad pareiškėjas S. R. 2013-11-17 pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau- Kauno tarnyba) prašymą, reg. Nr. TP-1-(2.1)-4390, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje- atnaujinti Vilniaus apygardos teismo 2001-07-07 civilinę bylą Nr. 2-1667-104/2011 esant naujoms aplinkybėms ir faktams į visuomenės informavimo Respublika.lt publikacijas: 2013-11-08 „Respublika“ socdemams, A. Š. ir jo Vyriausybei primena: Prieš 20 metų perspėjome apie EBSW aferą; 2013-11-09 EBSW plėšė su socdemų palaiminimu (b.l.77-81). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo (toliau- Įstatymas) 11 straipsnio 9 dalimi, 2013-11-22 raštu Nr. O-2-(1.5)-3623 bei 2013-12-03 pakartotiniu raštu Nr. O-2-(1.5)-3763 kreipėsi į advokatę K. M., prašydama susipažinti su pareiškėjo prašymu, papildomai pateiktais dokumentais ir pateikti išvadą ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama (b.l.100,101). Kauno tarnybai 2013-12-06 buvo pateikta 2013-12-06 advokatės K. M. išvada „Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo S. R.“, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimas pagal jo prašymą būtų neperspektyvus (b.l.105,106). Kauno tarnyba 2013-12-11 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4390-5412 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais (toliau- Sprendimas) (b.l. 77-107).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-12-11 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4390-5412 pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atsakovui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).

Sprendžiant konkretų byloje kilusį ginčą aktualios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriomis grindžiamas Kauno tarnybos Sprendimas ir kuriose įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.), atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti suteikti (kaip ir nutraukti) antrinę teisinę pagalba negali būti nagrinėjami tokie klausimai, kuriuos spręsti yra priskirta teismo kompetencijai. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimui, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi.

Taigi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo S. R. pagal jo 2013-11-17 prašymą, turėjo teisę atlikti pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą bei spręsti dėl atstovavimo perspektyvumo tokioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Iš pareiškėjo prašymo, pateikto Kauno tarnybai, turinio, šiai institucijai pateiktų dokumentų bei skunde dėstomų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas siekia atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1667-104/2011, esant naujoms aplinkybėms ir faktams, t. y. Respublika.lt publikacijos: 2013-11-08 „Respublika“ socdemams, A. Š. ir jo Vyriausybei primena: Prieš 20 metų perspėjome apie EBSW aferą; 2013-11-09 EBSW plėšė su socdemų palaiminimu ( b.l. 77-81).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-1667-104/2011, kurioje pareiškėjas prašo teismo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011-07-07 sprendimas, kuriuo ieškovo S. R. ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos bankui dėl 575 905, 39 Lt žalos atlyginimo buvo atmestas. Minėtas sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-30 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

Civilinės bylos atnaujinimo pagrindus ir procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) XVIII skyrius, kurio 366 straipsnyje pateiktas išsamus sąrašas pagrindų, kuriems esant civilinė byla gali būti atnaujinama. Pareiškėjas prašyme nurodo, jog civilinė byla turėtų būti atnaujinta paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir faktams.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011-07-28 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2012-09-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pareiškėjas civilinės bylos atnaujinimo pagrindą nurodė- Respublika. lt - žinių portalo publikacijas: „Respublika“ socdemams, A. Š. ir jo Vyriausybei primena: Prieš 20 metų perspėjome apie EBSW aferą (2013-11-08); EBSW plėšė su socdemų palaiminimu (2013-11-09)(b.l.38-41).

Kaip teisingai nurodė atsakovas bei advokatė, pateikdama išvadą, minėti įrodymai nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais svarbias bylai aplinkybes, kadangi straipsniuose išdėstyta tik žurnalisto nuomonė, tačiau neįvardinti konkretūs įrodymai ir faktiniai duomenys, bei išdėstyti faktai, kurie buvo žinomi ir nagrinėjant pareiškėjo civilinę bylą, ir tokie įrodymai neatitinka reikalavimų, keliamų įrodymams (CPK 177 str.), kurie galėtų patvirtinti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų (esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė).

Pareiškėjo nurodytos publikacijos (straipsniai) negali būti laikomos turinčiomis neabejotiną teisinę reikšmę jau išnagrinėtos civilinės bylos baigčiai ir atitinkančiais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygas. Be to, kaip ir pažymėjo advokatė išvadoje, pareiškėjas civilinėje byloje rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo 2007-01-08 nutarimu Nr. X-1050 patvirtintomis išvadomis „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadų“, kuriose išsamiai buvo ištirta šių įmonių veikla. Pareiškėjo pateiktose publikacijose pateikiami faktai, kurie buvo žinomi nagrinėjant pareiškėjo civilinę bylą, bei keliamos versijos dėl Vyriausybės atstovų galimos pagalbos EBSW koncerno veikloje, tačiau minėtos versijos nėra patvirtintos objektyviomis aplinkybėmis ir neginčijamais įrodymais, numatytais Civilinio proceso kodekse.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir įrodymus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija ir kita medžiaga leido Kauno tarnybai daryti pagrįstą bei vienareikšmišką išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1667-104/2011 nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1497/2013).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, taip pat remiantis Įstatymo11 straipsnio 6 dalies 1–2 punktais, numatančiais, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus, pripažintina, jog ginčijamas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-12-11 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4390-5412 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė