Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-383-673/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
1-383-673/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26127-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
V. N.
Advokatai
Gintas Matulevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-383-673/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26127-2020-5
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.3; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.2.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorei Ingai Balkūnei,nukentėjusiajam A. S.,kaltinamojo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 1 kartą: 2018 m. spalio 19 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (smurtas prieš A. S.) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2020 m. rugpjūčio 27 d. bausmę baigęs atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. birželio 20 d. apie 21.30 val., V. N., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia du kartus ranka sudavė A. S. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. N. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2020-06-20 21.30-21.45 val., ties jo namu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su kaimynu A. S.. Viskas prasidėjo nuo S. ir šalia gyvenančios kaimynės vaikų krykštavimo, žaidimų, bet tai nebuvo krykštavimai, tai buvo cypimai. Nežino kas ten buvo, ką ten darė, ar mušė, ar daužė, atrodė, kad vaiką daužo, per 2 metrų gyvatvorę nesimatė, kas ten darosi. Negalima taip daryti. Žmona telefone tą klyksmą užfiksavo. O jeigu S. kieme sėdėjo, jis turėjo vaikus sudrausminti, tuo labiau, kad buvo vėlus vakaras. Jis vaikams pasakė, kad jie apsiramintų. Tada S. jį puolė. Per gyvatvorę nematė, iš kur jis atėjo. S. jį išvadino „pyderu, žąsinu“, klausė ko jis nori, ko vaikus tramdo. Tada jo žmona J. puolė S. sakydama, ką jisai čia išdarinėja, kad vaikai tokiu laiku cypia, rėkia ir jie nežino dėl ko. S. jį pakvietė išeiti į gatvę, vadino „gaidžiu, pyderu“. Jis sutiko išeiti į gatvę. Matė, kad S. nuo savo namų ateidinėjo greitėjančiu žingsniu, kariškai nusiteikęs, akys „baltai“ išvirtusios. Klausė jo ko jis nori. S. vėl jį vadino „pyderu“ ir kitaip. Jie „susikoliojo“ dėl vaikų. S. sakė, ką jis „pyderas“ čia jo vaikus auklės. Apsižodžiavo. Jo žmona J. N. stovėjo jam už nugaros. S. juos abu keikė. Pamatė, kad nieko gero iš to nebus. Pasakė S. - „draugeli sukis, kaimyne eik namo, nes jau matau, kad čia kažkas bus“. Gal jis ant S. peties ir padėjo ranką, kad jį apsukti, nežino. Sakė jam eiti namo, nes bus blogai. Tada prasidėjo muštynės. S. puolė jį „kulokais“, pradėjo daužytis. Bandydamas išvengti smūgių į veidą jis nusisuko. S. daug kartų trenkė jam į galvą, spardė į nugarą. Atsisukdamas, kad jį nustumti, stipriai gavo iš kelio į žandikaulį. Jo ūgis 178 cm. Jis atstūmė S., rėkė, ko jis nori, už ką jį čia daužo. S. vėl „šoko su kulokais“, vėl pradėjo tą patį. Po tų smūgių vėl nusisuko, gerai, kad užvirto kapišonas, nes jis ir išgelbėjo. Nežino, kiek vėl smūgių jam buvo suduota į galvą, daug. S. jį spardė toliau, jis dėl to vos nenukrito. Gerai, kad tuja išgelbėjo, už tujos užsikabino. Tada jis vėl S. atstūmė. Pamatė kaimyną, pasakė, kad kaimynas viską matė. S. atsakė, ką jis matė, ką matė. Atbėgęs kaimynas paėmė S. už parankės ir nusitempė namo, sakė S. „nesičiūdinti“. Žmona sakė, kad kvies policiją, o S. pasakė, kad rašytų ką nori, kviestų „mentus“, jam „pochui“. Pats S., po to, kai jį pridaužė, iškvietė policiją, kad jis jo vaikus „iškoliojo“, bet jis vaikams nei gestų rodė, nei „koliojo“. Tvirtina, kad jis S. visą laiką tik atstuminėjo, rankos prieš jį nepakėlė. Atstuminėdamas gal ir galėjo pataikyti S. į veidą, bet to nežino. Jis gynėsi. Jei ne kaimynas, nežino, kas ten būtų buvę. Smurtas prieš jį buvo panaudotas beveik jo kieme, prie jo tujų, spardė jau jo kieme, prie namo. Sutuoktinė įvykio metu stovėjo jam už nugaros, šone, bet to jis nematė, sakė, kad viską įrašinėjo, bet jis taip pat to nematė. Sutuoktinė jam sakė, kad įrašas išsitrynė, dingo. Kaip tai atsitiko - nežino, ne jo telefonas. Telefoną sutuoktinė turi apie metus laiko. Naudojant telefonas buvo nukritęs, kažkas sudužę, kažkas telefonui buvo atsitikę. Situaciją dar matė jo žmonos dukra I. P., kuri buvo svečiuose. Buvo atvykę policijos pareigūnės, vienai iš jų jo sutuoktinė kažką rodė telefone, ką rodė – nežino, jis kalbėjosi su kita. Tas policijos pareigūnes pažįsta iš matymo, tarp jų nėra konfliktinių santykių. Jo valdoje yra kameros, bet jos neveikė, nes buvo išjungta elektra. Su S. konfliktai tęsiasi ilgą laiką. Jie dažnai apsižodžiuoja. Mano, kad S. jam keršija už buvusį įvykį, už buvusią bylą, kai jį buvo sumušęs C.. Tada jis jo nemušė, o gelbėjo. Nuteistas už tą įvykį jis S. turėjo sumokėti ir sumokėjo 1800 Eur, net nežino, už ką sumokėjo, prie jo net neprisilietė, bet buvo nubaustas. Šiuo metu konfliktuoja dėl šus, kurio voljeras yra prie jo tvoros, prie jo šulinio, dėl to bylinėjasi. Pavasarį S. liepė susirinkti šuns fekalijas, tai jis jį „pasiuntė“, kaip visada, pasakė, kad tai jo kiemas, ką nori, tą daro. Bylinėjasi ir dėl žemės, nes S. įlindęs į jo sklypą. Įvykio metu buvo blaivus. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir kitais byloje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad su N. yra kaimynai, jų sklypai ribojasi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o N. (duomenys neskelbtini). Konfliktas įvyko 2020-06-22 apie 21.30 val., ties (duomenys neskelbtini). Tuo laiku jis iš namo išėjo pažiūrėti, ką daro vaikai, kurie su kaimynės dukra žaidė kieme. Jo dukrai 11 metų, o sūnui 6 metai. Kitai jo dukrai 9 mėnesiai. Vaikai žaidė, dūko, buvo vasara. Išgirdo, kaip V. N. su žmona pradėjo rėkti, kad vaikai užsičiauptų, kiek jie gali klykauti, vaikus išvadino necenzūriniais žodžiais „pyderai“, aslai. Vaikai išsigando, bėgo slėptis. Jis iškarto pribėgo prie tvoros, sakė, ką čia daro, ko šūkauja, kodėl puola ant jo vaikų. N. atsakė, kad kiek čia jei klykaus ir pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Kadangi tirada nesibaigė, norėdamas, kad vaikai negirdėtų, pakvietė V. eiti toliau išsiaiškinti. Išėjo į gatvelę, kvietė eiti toliau, kad išsiaiškinti. Klausė ko jis rėkia ant vaikų. Matė, kad gatvėje N. stovėjo su žmona J. N., sakė: „žąsine, ateik išsiaiškinti“, vadino jį „myžniumi“. Jis kvietė V. eiti toliau, kad vaikai negirdėtų, tačiau šis atsakė, kad niekur neis, kad ateitų jis, mandrai. Tvirtina, kad jis nei bėgo, nei buvo karingai nusiteikęs, ėjo normaliai. Eidamas matė, kad J. N. viską filmuoja telefonu. Be to, žinojo, kad ant N. namo stovi dvi kameros. Pripažįsta, kad pats buvo susijaudinęs, nes jo vaikus taip išvadino. Viskas įvyko toje vietoje, kur siekia N. kameros. Jis priėjo prie N., sakė, ko jis šaukia ant vaikų, kas užkliuvo. N. sakė, kad jie klykauja. Jam atsakė, kad jis ir pats triukšmauja, buvo visokie įvykiai, nuolat muzika. Pasakė N., kad kiek norės, tiek vaikai žais ir krykštaus. N. buvo neramus, buvo neblaivus, jautėsi ir kvapas, vaikštinėjo pirmyn atgal, o jis pats stovėjo ramiai vienoje vietoje, niekur nevaikštinėjo. Jis buvo apsirengęs žydrais marškinėliais, kurie įraše atrodo šviesios spalvos. N. vis „malėsi“, iš jo „povyzos“ suprato, kad bando jį išprovokuoti, kad jis kažką pradėtų, pradėtų smūgiuoti. Kad jį provokuoja suprato iš N. judesių, kalbos, visokių pasakymų, įžeidinėjimų, jis vis prieidavo arčiau ir nueidavo. Vienu momentu N. priėjo prie jo ir smūgiavo iš rankos į veidą. Uždėjo ranką, lyg kažkaip bandė smaugti, kabino per kaklą, bandė daryti smaugimo veiksmą. Jis išsivadavo iš jo rankos, „automatiškai“ pradėjo gintis, vieną kartą kumščiu trenkė N. į veidą, pataikė į kairę pusę. N. nuo smūgio pasisuko, susilenkė. Tada jam norėjo įspirti jam į sėdmenis, kad jis eitų ir viskas, bet nepataikė, pataikė kažkur į korpusą. Tada nusisuko ir ėjo namo. Lyg tuo metu matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) namo išeidinėjo kaimynas. V. N. vėl pradėjo jį vadinti „žąsinu, pyderu, myžniumi“, šaukė, kad jis jį sumušė, kad dabar „šakės“, kad matė kaimynas, apsidžiaugęs pradėjo ploti rankomis, kad va turi „kompromatą“ prieš jį, nes viską žmona filmavo telefonu, viskas yra kamerose, kvietė jį vėl ateiti, pats pradėjo link jo eiti. Jis irgi atsisuko. N. žmona J. N. sakė, kad kiek jis čia gali juos raminti, sakė N. trenkti dar kartą. Tada iškarto N. jam sudavė dar vieną smūgį į veidą ir jis vėl pradėjo nuo jo gintis. Gali būti, kad besigindamas sudavė N. vieną smūgį. Tada priėjo kaimynas M. R., sakė ką jis čia daro, kad baigtų, nesikištų. Jis nuėjo link savo kiemo. Sutiko kaimynę P., kuri klausė, kas čia buvo. Jai pasakė, kad vaikus „iškoliojo“ ir dar puola muštis. Savo kieme girdėjo, kaip rėkavo – „myžnius“, jo žmoną išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuo viskas ir baigėsi. Jo kieme taip pat yra dvi kameros, kurios įvykio vietos nefilmuoja, filmuoja tik keliuką, įsijungia nuo judesio, įrašą su epizodu, kuriame matosi konflikto gale jam N. suduodamas antras smūgis, jis pateikė į bylą. Įvykį turėjo nufilmuoti kaltinamojo kameros, kurias jis turi dvi. Viskas vyko ne privačioje N. teritorijoje, o ant gatvelės. Kaltinamojo žmona taip pat turėjo viską nufilmuoti ir ji nufilmavo, rodė tą vaizdo įrašą atvykusioms policijos pareigūnėms. Pareigūnės tą vaizdo įrašą matė ir pasakė, ką ji čia rodo, kad pats (N.) pradėjo. Tada N. suprato, kad tokio vaizdo įrašo negalima pateikti, nes būtų įrodyta jo tiesa, tai ir nepateikė, ištrynė. Dar buvo ir J. N. dukra, kuri stebėjo įvykį, tačiau nesikišo. Jis ją matė ateidinėdamas gatvele, matė, kaip ji stovėjo prie lango, lyg antrame aukšte, tačiau toliau jos nebematė. Tvirtina, kad dėl N. suduoto smūgio jam skaudėjo, ant veido buvo paraudimas, buvo šiek tiek patinę, to nefilmavo, nefotografavo – kodėl nežino. Į medikus nesikreipė, nes pandemija, tokia situacija. Policiją tą patį vakarą iškvietė jo žmona ir kaimynė P., kad vaikus užsipuolė, negražiai išvadino, jis pats policijos nekvietė, pareiškimo nerašė, apie sužalojimus atvykusioms policininkėms neužsiminė, tačiau buvo pasakyta, kad įvyko konfliktas, muštynės, bet nedetalizavo, policijos pareigūnės buvo atvykę dėl vaikų. Davė N. „šancą“, galvojo, kad susimąstys, nenorėjo bylinėtis, būtų dovanojęs. Pareiškimą 26 d. per elektroninę sistemą parašė todėl, kad 22 d. policijoje sužinojo, jog pareiškimą parašė N., apšmeižė jį, melagingai apkaltino, jam policijoje buvo pateiktas įtarimas. Kodėl jo pareiškimo užregistravimo PK data liepos 2 d. – nežino, jis savo pareiškimą pateikė birželio 26 d. Delsė rašyti pareiškimą, svarstė, ar jam vėl eiti tuo keliu, be to turėjo ir kitų reikalų, augina vaikus, turi daug darbų, asmeninių problemų, apie kurias čia neaiškins. Kai nuvyko pas ekspertą, patinimas jau buvo praėjęs, mėlynių nebuvo. Neigia, kad keliu spyrė N. į žandikaulį, jo paties ūgis 174-175. N. gindamasis gatvelėje galima sakyti sudavė du smūgius ranka ir vieną kartą spyrė į sėdmenis, kad jis eitų namo, nes išdarinėjo nesąmones. Negalvojo, kad jie mušis. Su N. konfliktuoja. Po pirmos bylos neaprimo, jie sulaukia visokių skundų, pas juos turbūt visos instancijos buvo iškviestos, vyko visokie tyrimai. Ir patys dėl triukšmo kreipėsi į policiją. Taip smagiai ir gyvena. Nei jie juos provokuoja, nei kažką daro. Kita pusė yra nepatenkinta, vis ieško. Viskas prasidėjo nuo to, kai jie pirmą kartą kaimynus sudrausmino dėl girtuokliavimo. Nuo tada viskas ir prasidėjo. Jie kvietė policiją dėl jų eilinių lėbavimų, juos nuteisė teismas, po kurio jie kaltina, kad jis papirko teisėją, prokurorą. Po šio įvykio sukilo nemalonūs prisiminimai, gyventi nesaugu, nesaugu ir dėl vaikų, ir dėl savęs, kad nepereitų į kažkokius veiksmus, neįmanoma gyventi, neįmanoma išeiti į gatvę, kaimynai prisikabinėja, amžinas stresas. Jam buvo sukeltas fizinis sumušimo skausmas, skaudamą vietą pašaldė, vaistų nuo skausmo nevartojo, pas medikus nesikreipė. Savijauta buvo bloga ir dėl fizinio, ir dėl psichologinio skausmo, vėl atsirado nesaugumo jausmas, negali ramiai kada nori su vaikais išeiti į kiemą nebijant kažko, nebijant būti užgauliojamam. Prašo iš N. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Ieškinį rašė naudodamas ieškinį ankstesnėje byloje, todėl ieškinyje šioje byloje klaidingai nurodyta, kad jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, sužalojimas, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2020-06-20 buvo atvažiavusi su dukra į sodo namelį, adresu (duomenys neskelbtini). Su S. bendrauja, santykiai geri, o su N. nebendrauja, bet santykiai nėra konfliktiški. 2020-06-20 po 21 val., ji buvo darže prie savo sodo namelio ir girdėjo, kad pas kaimynus N. grojo muzika. Po to išgirdo kaip kaimynas V. N. ir jo žmona J. N. šaukė ant jos mergaitės G. ir kaimynų S. berniuko T., pavadino negražiais žodžiais, sakė, „pažiūrėk ar ne debilai, tikri debilai“. Vaikai tuo metu šokinėjo ant batuto pas S. kieme. Dukra jai sakė, kad kaimynė N. jiems parodė vidurinį rankos pirštą. Kaimynas V. N. šaukė A. S. necenzūrinius žodžius apie šio žmoną. Matė, kaip A. S. įsižeidęs dėl vaikų išėjo aiškintis į gatvę ir prasidėjo žodinis konfliktas. Paskui kas vyko nematė, nes jai užstoja namas, o ji į gatvę nėjo žiūrėti kas ten vyksta. Iš balsų suprato, kad ir N. su žmona išėjo į gatvę. Girdėjo, kad J. N. šaukė A. S., vadino necenzūriniais žodžiai, sakė, kad „mes nufilmuosime, padarysim čia tau, A., „pyderiūga“. Mano, kad N. buvo neblaivūs, kai atvyko policininkės, tai matėsi akivaizdžiai. Vaikai tuo metu buvo pas S. kieme, žaidė kol ten jie aiškinosi. Ji pati tuomet per tvorą kalbėjo su J. S., kuri klausė ką daryti dėl N. ir nusprendė, kad reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. J. S. išvietė policijos pareigūnus, nes vaikai išsigando, T. pradėjo dusti, jam alergija, astminis priepuolis pasidarė po šio įvykio, berniukas po įvykio sakė, kad nesijaučia saugiai savo namuose, jos dukra taip pat buvo labai išsigandusi. Necenzūrinius žodžius vartojo ne visi konflikto dalyviai, S. negirdėjo juos vartojant, bet tikrai girdėjo juos iš abiejų N.. Kai ji su dukra ir policininkėmis ėjo iki jos sodo namelio, sutiko grįžtantį iš sodų V. po visų tų įvykių. Viena policininkė pasakė: „va, vos neužgriuvo ant manęs eidamas pro šalį“. Jos dukra G. irgi tą patį sakė, kad ant jos vos neužkrito N.. Alkoholio kvapo nuo N. ji nejuto, bet matė, kad jis svyravo. Buvo jau tamsu, jo veido nesimatė, tiesiog prasilenkė su juo. Po įvykio kalbėjo su S., kuris jai sakė, kad jie ten abu apsistumdė, kad N. jam sudavė vieną kartą į veidą. A. S. veido sumušimo, paraudimo nematė. S. jai nesakė, kad jis sudavė N. taip pat. Su N. po įvykio ji nekalbėjo, nieko neklausė. Ką užfiksavo kameros, ji nematė. Jokio procesinio sprendimo dėl vaikų negavo.

Liudytoja A. V. - policijos pareigūnė, pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino. Nurodė, kad 2020-06-20, dirbant su vyresn. tyrėja K. A., apie 22.22 val. gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini)., neblaivus kaimynas išvadino necenzūriniais žodžiais pranešėjos vaikus, rodė gestus. Nuvykus minėtu adresu bendravo su pranešėja J. S., kuri paaiškino, kad apie 21.00 val. kaimynas su savo žmona iškeikė necenzūriniais žodžiais jos berniuką ir kartu buvusią kaimynės mergaitę, kurie žaidė kieme bei rodė vaikams vidurinį rankos pirštą. S. buvo blaivūs. Po pokalbio su pranešėja, nuėjo iki kaimynų pasikalbėti dėl įvykio. Kaimynų kieme sutiko V. N. ir J. N., nuo kurių pokalbio metu jautėsi alkoholio kvapas, jie neneigė vartoję alkoholio. N. neigė plūdę vaikus ir rodę gestus. Pokalbio metu N. iš savo mobiliojo ryšio telefono parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad gatve ateina S., kažką sakydamas, priėjęs prie N., kažką aiškina žodžiu dėl vaiko. Tuomet N. pirmas ranka apglėbia S. kaklą ir spaudžia, matėsi, jog S. bando išsilaisvinti, o N. savo krūtine stumteli S. į krūtinės sritį. Po N. pastūmimo S. padarė mostą ranka link N., bet ar pataikė N. negali nurodyti. Įraše matėsi, kad po S. mosto N. pasilenkęs sukasi nuo S. ir tuo metu S. spiria N. į sėdmenų sritį, bet ar pataiko negali nurodyti. Vaizdo įraše girdisi kaip N. šaukia ant S.. Jos nuomone, vaizdo įraše matytas apkabinimo veiksmas nebuvo draugiškas. Po parodyto N. vaizdo įrašo, kurį ji buvo padariusi savo telefonu, grįžo atgal pas S.. S. neneigė, kad jis buvo nuėjęs pasiaiškinti dėl N. elgesio su vaikais, bet ne jis pradėjo konfliktą. Pagal gautą S. pareiškimą, kur apklausta buvo ir kaimynė, kurios mergaitė buvo iškeikta N., pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena. Būnant įvykio vietoje ant S. ir N. jokių sužalojimų vizualiai nesimatė ir nei vienas iš jų nesakė, kad yra sumušti, medikų pagalbos neprašė. S. tik minėjo, kad su kaimynu N. nesutaria ilgą laiką, ir kad N. buvo anksčiau jį sumušęs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei kad N. rašo įvairius skundus dėl S. šeimos. Ji kaip pareigūnė, tiesiog reagavo į įvykį, užfiksavo pirminį faktą, priėmė pareiškimą iš pranešėjo, kuris skambino, apklausė liudytoją, kuri matė įvykį, o toliau pareiškimą tiria kiti pareigūnai. Ji visų įvykio dalyvių neapklausė, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas. Girtumo netikrino, nes praėjo nemažai laiko nuo iškvietimo – įvykis buvo devintą valandą, o policija iškviesta po dešimtos, be to, N. buvo namuose. Jai parodyto vaizdo įrašo tuo metu iš N. nepaėmė, mano, kad jeigu žmogui jis aktualus, naudingas, tai jie būtų jį saugoję. Be to, ant namų visur buvo kameros. Atvykus buvo sakoma, kad S. ėjo aiškintis pas V. dėl vaikų. Po to, N. parodė tą vaizdo įrašą, kuriame matomas apsistumdymas, o N. pasakė, kad S. atėjo aiškintis dėl vaikų ir kad tuo metu apsistumdė, bet nesakė, kad jį sumušė S.. S. neneigė, kad jis ėjo aiškintis dėl vaikų, bet nesakė, kad buvo apsistumdymas ar, kad buvo sumuštas. Drausmės byla jai dėl šio įvykio nebuvo iškelta, tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas.

Liudytoja K. A., pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 122-123), juos patvirtino. Nurodė, kad apkabinimas vaizdo įraše, kurį matė telefone, tikrai nebuvo draugiškas, ten ne tai, kad apsikabino, o spaudė kaklą, net timptelėjo jį už to kaklo apsikabinęs. Ji nuo telefono buvo daugiausia kaip per metrą ir vaizdo įrašą žiūrėjo kalbėdama su kaltinamuoju. Kolegė irgi buvo šalia. N. teigė, kad po konflikto pavartojo alkoholio. Policija buvo iškviesta dėl konflikto, nes vaikai buvo išvadinti necenzūriniais žodžiais. Vaizdo įrašas buvo kažkam naudingas, kažkam nenaudingas. Jeigu jis būtų buvęs naudingas, jis būtų šiandien pateiktas teismui. Jai tie duomenys matyti telefone nebuvo svarbūs, nes ji atvyko dėl to, kad vaikai buvo išvadinti necenzūriniais žodžiais. Vaizdo įraše ji neįžvelgėte nusikaltimo ar kito pažeidimo sudėties. Pas S. ant namo vaizdo kamerų ji nematė. Visi jos parodymai užfiksuoti apklausos protokole, per dieną ji važiuoja į daug įvykių, tad dabar jau neatsimena visko. Jų darbas buvo tas, kad sureagavo į įvykį, nes buvo kviesta dėl vaikų išvadinimo necenzūriniais žodžiais. Buvo priimtas pareiškimas iš S., o toliau byla perduota nagrinėti pagal teritoriją, ji atliko tik pirminius veiksmus. Alkotesteriu S. ir N. netikrino, nes policija buvo kviesta dėl vaikų, o ne dėl to, kad N. su S. sukonfliktavo. Kaip minėta apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, nuvykta buvo po kurio laiko, o jie alkoholį vartojo po konflikto.

Liudytoja J. N. – kaltinamojo sutuoktinė, parodė, kad su kaimynais S. visad santykiai buvo konfliktiški, nes kaimynai kišasi į jų gyvenimą, yra buvę ir smurto atvejų, ir šiaip visokių nusiskundimų tiek iš jų, tiek iš kaimynų pusės. 2020-06-20 apie 21.30 val., ji kartu su vyru V. N. buvo kieme, sėdėjo po vakarienės, alkoholio nebuvo vartoję, namuose buvo ir jos dukra I. P., kuri jau miegojo po darbo, o S. kieme labai garsiai rėkavo vaikai. Ji savo telefonu šiek tiek filmavo, kaip S. vaikas rėkia, o jos vyras sušuko, kad neberėktų. Ji dažnai įrašinėja, nes reikia įrodymų. Tuomet S. pradėjo rėkti, pasakė jos vyru ateiti į (duomenys neskelbtini) gatvę pasiaiškinti. Ji pasakė, kad įrašinėja, susikeikė, gavo už tai 15 Eur baudą. Išjungė telefoną ir išėjo į gatvę pasižiūrėti. V. išėjo prie savo kiemo keliuko, kur tvoros ir vartų nėra, tik šalimais tujų gyvatvorė, o S. išėjo iš savo kiemo, rėkė ant V. dėl vaikų tildymo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikęs. V. priėjo prie S. ir ranką uždėjo ant peties, sakydamas „draugeli eik namo“. Tai buvo pirmas fizinis kontaktas tarp jų, bet tas rankos uždėjimas buvo draugiškas, neagresyvus. S. tada atstūmė V. nuo savęs ir dar kartą pastūmė rankomis V. į krūtinę. Atstūmimas buvo stiprus ir tikrai sukeliantis skausmą. Tada S. puolė ant V., kumščiais smūgiavo V. į viršutinę kūno dalį, pataikydamas į galvą, pakaušį ir nugarą, bei vieną kartą iš kelio smogė V. į žandikaulį ir nuo smūgio V. atbulas griuvo, bet susilaikė už tujų. Pirmo smūgio gal S. ir nepataikė V., bet paskui jau pataikė. Kai S. smūgiavo iš „kelienio“ į žandikaulį V. N. buvo kaip ir sukniubęs, susilenkęs nuo smūgio. V. paklausė ko jis daužosi ir ėjo link S., bet ar buvo dar suduoti smūgiai ji nematė, abu mosikavo rankomis. Kai S. įspyrė V. į žandikaulį, dukra I. pasakė „ką tu iš vis čia darai“, tada S. pasimetė, sakė „ką darau, ką darau“, ir lyg jau nuėjo. Tada V. pasakė „J. kviesk policiją, prisidirbai bachuras“, S. sakė „kviesk kiek nori, man viskas „pochui“, ir jis nueidinėjo, o V. ėjo link jo, sakė „už ką tu mane stumdai čia ir daužai“. Tada S. sugrįžo, priėjo prie jos (J. N.), nes ji laikė rankose telefoną, pasakė „trauk „kurva“ telefoną“. Tuomet V. jį atstūmė nuo jos ir tada S. vėl pradėjo daužyti V.. Ir tada į gatvę išėjo kito sodo kaimynas, liepė S. baigti muštis ir jį nusivedė. Jie taip pat grįžo namo. Ji nepastebėjo kaip S. V. N. spyrė į sėdmenis. V. N. tik atstūminėjo S., jokių smūgių iš jo pusės nebuvo, galbūt tik netyčia, gindamasis užsimojo, bet specialiai tikrai nei vieno smūgio nesudavė. Kai S. puolė V. antrą kartą, ji jau lindo į tarpą, tai galbūt tada kažkokių smūgių ir nepamatė. Įvykio metu nei ji, nei V. jokio alkoholio nebuvo vartoję. Tik po įvykio V. išgėrė alaus skardinę. Po kurio laiko, gal po dviejų valandų, jie susiruošė eiti pasivaikščioti, tuo metu dar N. nesijautė blogai, dejavo, kad skauda galvą, ranką, nugarą, tad išėjo prasiblaškyti. Pamatė atvykusias policininkes, kurios klausė ar jie ten keikė vaikus, gąsdino, grasino. Pasakė, kad ne. V. pasakė, negana to, kad atėjo, sudaužė, suspardė, dar policiją iškvietė. Policininkės klausė ar jie vartojo alkoholį. V. pasakė, kad po muštynių parėjęs išgėrė skardinę alaus. Ji nebuvo vartojusi alkoholio. Policijos pareigūnės net nepaklausė kada V. buvo sumuštas, ar reikia pagalbos, sakė ne šito atvažiavo. Ji pareigūnei rodė įrašą telefone, bet pati jo nematė, paskui jo nerado, netyčia jį ištrynė. Tyrėjai taip pat sakė, kad netyčia ištrynė tą vaizdo įrašą, bet protokole įrašė kitaip, o ji protokolo neskaitė, nes buvo nemalonu, kai atsisėdęs žmogus šaiposi, ji jaudinosi. Vietą prie šulinio jų namo kameros fiksuoja, bet jos buvo išjungtos. Viena kamera fiksuoja į šulinį, o kita į stovinčius automobiliu, o vietos kurioje vyko muštynės, nefiksuoja. Muštynės prie šulinio nevyko. Po įvykio V. N. jautėsi negerai, sakė, kad skauda galvą, ranką, sunkai ją pakėlė. V. N. ant žandikaulio matė guzą, buvo nubrozdintas petys, guzas galvos srityje, ant pakaušio, ir ant šono mėlynė. Greitosios tą vakarą nekvietė, nes galvojo, kad iki ryto praeis, bet kai atsikėlė ryte, svaigo galva, beveik negalėjo pakelti rankos. Pareiškimą policijai parašė kitą, t. y. 21, dieną. S. taip pat buvo surašytas protokolas už viešosios tvarkos pažeidimą. Radijas pas juos įjungtas nuolat, kad jie negirdėtų ištisinio vaikų triukšmo, S. pasityčiojimų. Įvykio dieną pas juos taip pat buvo įjungtas radijas, o muzika grojo pas kaimyną M., ir ji ten groja dažnai, bet S. tai nekliūna, nors groja jiems po langais.

Liudytoja I. P. parodė, kad 2020-06-20 apie 21 val., buvo namo viduje, po darbo, po vakarienės ruošėsi miegoti, kai išgirdo lauke triukšmą, tai yra mamos ir V. balsus. Priėjusi prie lango, pamatė ateinantį S., kuris rėkė, plūdosi. Žinojo, kad jų santykiai konfliktiški. S. pradžioje puolė ant mamos – „ką tu kurva filmuoji, padėk telefoną“, tikslių žodžių nepamena. Ji išėjo į kiemą ir žiūrėjo, kas vyksta. S. stovėjo prie gatvės, ragino bei kvietė V. eiti link jo sodybos pusės, bet V. nėjo. Girdėjo kaip S. sakė – „ką tu pydere rėki ant mano vaikų“. V. siūlė S. eiti iš ten, sakė „eik draugeli namo“. Nebuvo pasakyta „valink nachui namo“. Kodėl taip užfiksuota policijos apklausoje, negali atsakyti, gal pradžioj taip girdėjo. Apklausiama policijoje geriau viską prisiminė. Greičiausiai tas keiksmažodis buvo. Matė, kad V. buvo uždėjęs ranką S. ant peties, anksčiau apklausoje nurodė, kad nematė, bet gal suklydo, nes tikrai matė. Po to prasidėjo muštynės, matė, kad S., stovėdamas šalia V., kumščiu trenkė V. į veidą vieną kartą, tikrai jam pataikė, po smūgio V. rankomis dengėsi veidą, o S. dar sudavė kumščiais V. į kūną bei vieną kartą keliu sudavė V. į veidą – į žandą, kai V. buvo susilenkęs. Nuo suduotų smūgių V. vos nenugriuvo, suklupo, laikėsi už tujos. Po to kai S. keliu sudavė smūgį V. į veidą, ji pasakė S. ramintis. S. nuo V. atsitraukė, bet vyrai nenustojo ginčytis ir S. vėl puolė mušti V., suduodamas smūgius kumščiais į veidą vieną kartą, į petį vieną kartą, ir dar keletą smūgių sudavė į viršutinę kūno dalį. Po tų suduotų smūgių S. atsitraukė nuo V., nustojo mušti ir tik ginčijosi žodžiu, tada atėjo iš gretimos sodybos jaunuolis, kuris liepė S. liautis ir ramintis visiems, nuvedė S. link jo namų pusės. Neatsimena, kad S. spirtų į sėdmenis, visų smūgių nepamena. S. mušė V., o V. tik gynėsi, atstūminėjo jį. V. N. S. netrenkė, tikrai atsimintų, jei būtų trenkęs. Mama rankoje laikė telefoną, galvojo, kad ji filmavo, bet paskui nerado to įrašo. Namo kameros buvo išjungtos, ji tomis kameromis nesidomi. Ikiteisminio tyrimo metu sakydama, kad ieškojo vaizdo įrašo, kalbėjo apie telefonu darytą įrašą, o ne namo kameras. Po muštynių ji ėjo miegoti, su mama ir patėviu įvykio nepatarinėjo, tik kitą dieną, grįžusi vakare po darbo. Kad policija buvo atvykusi irgi sužinojo tik kitą dieną. Kitą dieną ji matė, kad V. sutinęs žandas, dešiniame šone buvo „mėlynė“, sakė, kad jam skauda ranką, mano, kad jis buvo sumuštas stipriai. Kiek patinę, tiek ir paraudę buvo, keturis, penkis milimetrus pakilę nuo kaukolės, nuo įprastos galvos formos. Tą patį vakarą sužalojimų pas V. nematė. Vaikai pas S. šūkauja kiekvieną dieną, girdėjo juos ir po darbo valgydama, bet nuėjusi miegoti negirdėjo, nes kai miega, nieko negirdi. Bet kai po langais konfliktas vyksta, tai tikrai girdisi. Negirdėjo, kad patėvis vaikams kažką sakytų. Buvo blaivi. Gavo administracinę nuobaudą už pavartotus necenzūrinius žodžius. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu galbūt įvykius prisiminė geriau.

Rašytiniai įrodymai.

A. S. savo pareiškime nurodė, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu V. N. jam ranka sudavė du kartus į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 12).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno nefiksuota. Specialistui A. S. nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku V. N. jam kumščiu du kartus sudavė į veidą (1 t., b. l. 62).

Į teisiamojo posėdžio metu gynėjo ir teismo suformuluotus klausimus (2 t., b. l. 188) teismo medicinos specialistė rašytu atsakė (3 t., b. l. 54), kad: 1. po suduoto smūgio į veidą gali atsirasti patinimas; 2. nuo nurodyto įvykio laiko 2020-06-20 šaldytas patinimas gali išnykti per keliolika minučių; 3. nuo nurodyto įvykio 2020-06-20 šaldytas paraudimas gali išnykti per keliolika minučių; 4. nuo nurodyto įvykio laiko šaldyta kraujosruva gali išnykti 3 parų laikotarpyje; 5. po patirto fizinio smurto iškilus patinimui, ne visuomet atsiranda kraujosruva; 6. po patirto fizinio smurto iškilus patinimui, ne visuomet atsiranda paraudimas; 7. Jei 2020-06-20 A. S. dėl fizinio smurto buvo atsiradęs patinimas, jis galėjo būti išnykęs po apžiūros pas teismo medicinos ekspertą laiku 2020-07-07; 8. Jei A. S. buvo suduotas smūgis kumščiu į smilkinį, dėl kurio susidarė patinimas, tai žmogui galėjo sukelti fizinį skausmą.

Iš akistatos tarp A. S. ir liudytojos I. P. nustatyta, kad A. S. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, nurodė, kad matė, jog I. P. stovėjo N. namuose prie lango ir stebėjo jo bei N. konfliktą. Nematė, kad I. P. būtų stovėjusi prie tujų. P. jam nieko nesakė. Liudytoja I. P. nurodė, kad ji buvo namo antrame aukšte, kai išgirdo triukšmą, o po to išėjo į kiemą ir stovėjo tarp tujų. Tiek V., tiek S. vienas kitam siūlė eiti aiškintis toliau, kaip ji suprato toliau nuo kamerų. Matė, kaip V. priėjo prie S. ir apkabino ranka per kaklą bei pasakė „valink namo draugeli“. Tada ir prasidėjo, tai yra S. pirmas trenkė N. į veidą, po to dar sudavė eilę smūgių. Ji buvo apie 1 metrą atstumu. Kai S. keliu smūgiavo V. į veidą, ji S. sušuko ramintis. Po to vyrai vėl mušėsi. Daugiausia nukentėjo N. (1 t., b. l. 74–78).

Iš akistatos tarp A. S. ir kaltinamojo V. N. nustatyta, kad kiekvienas patvirtino savo duotus parodymus, prieštaravimai nepašalinti (1 t., b. l. 85–90).

Iš akistatos tarp A. S. ir liudytojos J. N. nustatyta, kad A. S. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, nurodė, kad J. N. filmavo konfliktą telefonu, girdėjo, kaip ši V. sakė „duok dar vieną, trenk dar vieną“. J. N. parodė, kad nesutinka su A. S. parodymais dėl konflikto eigos, smūgių sudavimo. Teigė, jog S. sumušė jos vyrą V. N., o V. S. tik pastūmė, nematė, kad V. būtų sudavęs A. į veidą. Paklausta, kur yra vaizdo įrašas, N. atsakė, kad vaizdo įrašą ištrynė (1 t. b. l. 95–100).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. S. pateikė 3 vaizdo įrašus (1 t., b. l. 63–65), kurie buvo apžiūrėti ir aprašyti. Aprašyta, kad apžiūrėtuose vaizdo įrašuose matosi kiemo vaizdas, dalis gatvės, tvora, pastatai ir kiti objektai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kairėje ekrano pusėje, gatve nuo pastato pusės eina atbulas vyras, kuris vilki šviesios spalvos marškinėliais (kaip tyrimo metu nustatyta A. S.), o link jo eina vyras, pilkos spalvos rūbais, aukštas, stambaus kūno sudėjimo (kaip tyrimo metu nustatyta V. N.), paskui eina moteris, rankos priešais ją, ką laiko - nesimato. Ką kalba visi asmenys negalima suprasti. Vyras baltais marškinėliais (S.) sako „kas bus, kas“, ir atbulas užeina už pastato. Vyras (N.) eina link atsitraukiančio vyro (S.) ploja rankomis, paskui jį eina moteris. Ką sako visi vienu metu nesuprantama, girdisi moters balsas sakantis „žiurke, (...) tu“. Vyras (N.) sako „ką tu galvoji, ateik tu čia“, „kas yra?“ „va čia kaimynas matė“. Matosi, kaip baltais marškinėliais vilkintis vyras (S.) grįžta prie vyro (N.) ir moters pusės. Moteris stovi vyrui su baltos spalvos marškinėliais (S.) iš dešinės. Vyras baltos spalvos marškinėliais (S.) sako „ką matė“. Pasigirsta vyriškas balsas “aš nieko nemačiau“. Girdisi moters balsas „tu visų neramink, tu neramink, esmė, esmė dar kartą“. Vyras baltos spalvos marškinėliais (S.) stovi nedideliu atstumu nuo vyro (N.), matyti, kaip vyras stambaus kūno sudėjimo (N.) dešine ranka smūgiuoja vieną kartą vyrui su baltos spalvos marškinėliais (S.) į kairę galvos pusę ir po smūgio vyras stambaus kūno sudėjimo atsitraukia ir link jo eina vyras su baltos spalvos marškinėliais (S.), vaizdo įrašas baigiasi. Antrame vaizdo įraše matosi tas pats kiemas. Vaizdo įrašas trunka 28 sekundes. Kieme matosi, kaip eina vyras mėlynos spalvos marškinėliais, šortais, kuris kaip tyrimo metu nustatytas yra S., kuris neša čiužinį ir sako „taip, ot mentalitetas“ atidaro vartus. Girdisi vyro balsas – ką tiksliai sako nesuprantama „Kėdainių (...) princesė“. S. sako „eik tu į savo pasižiūrėk, į savo pasižiūrėk“ ir eina link pastato kur yra stalas. Vyro balsas „eik tu durneli (...)“, „gerai (...) toliau (...), lopas“, „myžniau“. S. stovi dešinėje ekrano pusėje prie tvoros, kur matosi dirba moteris. Vaizdo įrašas baigiasi. Trečiame vaizdo įraše matosi kiemo dalis į gatvę, tvora, gatvė. Iš kairės ekrano pusės gatve eina matosi pareigūnė, kuriai iš kairės pusės matosi eina vyras. Paskui juos eina kita pareigūnė ir jai iš kairės moteris. Moters balsas, nesuprantama per šuns lojimą ką sako, „jau rašė, bet jis nepripažįsta vaiką“. Moteriškas balsas „ką mums dabar daryt“. Moters balsas „palaukit“. Ką eidama sako pareigūnė nesigirdi, šuo loja. Moters balsas „o kodėl į darželius iš karto važiuoja policija jeigu susitrenkia ką“. Pareigūnė sako “dėl triukšmo“. Moters balsas „dėl ko, čia vaikas klykia ištisai, dėl ko, dėl ko“. Pareigūnės balsas „ne dėl triukšmo važiuoja“. Moters balsas ir tuo pačiu šuo loja „nepripažįsta vaiko, kad jo vaikas čionai. Eina žmona kalbėdama kaimynams, kad nepripažįsta. Eikit nejuokinkit, adamsų šeimynėlė geriau“. Vyras su moterimi nueina ir nesimato. Policijos pareigūnės stovi prie vartų, prie kurių prieina moteris, šviesių plaukų, atidaro vartus įsileidžia pareigūnes į kiemo vidų ir nueina. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 66–69).

Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau ir BPC) pažymos matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. apie 21.53 val., gautas A. S. pranešimas PBC, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu V. N. sudavė ranka du kartus jam į veidą, taip sukeldamas jam skausmą (1 t., b. l. 24–26).

BPC pažymoje taip pat nurodyta, kad 2020 m. liepos 8 d. apie 00.55 val. į BPC kreipėsi J. S., kuri nurodė, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 21.30 val., greta gyvenantis kaimynas V. N. ją ir sutuoktinį išvadino necenzūriniais žodžiais. Ją V. N. išvadino „miesto kurva“, o jos vyrą A. S. „myžniumi“, „lopu“ ir t. t. Tokius įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius girdėjo jų mažametis sūnus ir kaimynė R. P.. Prašo nubausti ir sustabdyti tokį neadekvatų V. N. elgesį prieš ją ir jos šeimą. Turi vaizdo įrašą, kuriame girdėti įžeidinėjimai (1 t., b. l. 32–33).

Iš kitų įvykių duomenų (1 t., b. l. 27-30) matyti, kad nukentėjusiojo sutuoktinė J. S. į BPC kreipėsi: 1. 2020-06-26 pranešė, kad kaimynė J. N., girdint jos mažamečiui sūnui, šmeižė sakydama, kad sūnaus tėvas nėra A. S., dėl ko vaikas labai jautriai sureagavo. Tą girdėjo ir atvykusios policijos pareigūnės. J. N. ją įžeidinėjo vadindama „kurva“, kt. žodžiais. Yra ją skundusi VTAT, buvo atvykusios specialistės, kurios jokių pažeidimų nerado; 2. 2020-06-20 pranešė, kad neblaivus kaimynas ir kaimynė jos vaikus išvadino necenzūriniais žodžiais, kaimynas rodė necenzūrinius gestus; 3. 2018-11-22 kilus konfliktui su kaimyne, kuri jau trečia kartą grasina iškviesti VTAT dėl vaikų nepriežiūros.

Iš kaltinamojo/jo gynėjo teisiamojo posėdžio metu pateikto CD su vaizdo/garso įrašu (3 t., b. l. 39) filmuoto kaltinamojo sutuoktinės J. N. prieš įvykį, girdėti, nes vaizdą užstoją tujos, kaip rėkauja vaikai, N. sušunka vaikams užsičiaupti, S. klausia – ką pasakei, kitų jo žodžių negalima išskirti, nes nesigirdi, taip pat girdėti kaip galimai N. S. pavadina asilu, susikeikia, N. garsiai sako, kad viską įrašinėja ir nusikeikia, sako, kiek dabar valandų, sako, kad per dieną sėdi ramiai, o dabar triukšmas, aliarmas. Įrašas baigiasi galimai N. pasakymu „ė tu“.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 21.30 val., V. N., gatvėje, (duomenys neskelbtini), Pelėdnagių gatvėje, Pašilių kaime, asmeninio konflikto metu tyčia du kartus ranka sudavė A. S. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir panašiai.

Kaltinamasis V. N. kaltu neprisipažino, nurodė, kad tarp jo ir kaimyno A. S. jau ilgą laiką tęsiasi konfliktiniai santykiai, tvirtino, kad jis nepagrįstai anksčiau buvo nuteistas už A. S. sumušimą ir turėjo sumokėti jam priteistą žalą, mano, kad S. jam už buvusį įvykį keršija. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku jis tik sudrausmino kaimyno S. cypiančius ir rėkiančius vaikus, dėl ko S. jį išvadino įžeidžiančiais žodžiais ir pakvietė ateiti išsiaiškinti. Susitikę gatvėje abu apsižodžiavo. Gal jis ant S. peties ir padėjo ranką, kad jį apsukti. S. sakė eiti namo, nes bus blogai. Tada prasidėjo muštynės. S. puolė jį mušti. Bandydamas išvengti smūgių į veidą jis nusisuko. S. daug kartų trenkė jam į galvą, spardė į nugarą. Atsisukdamas, kad jį nustumti, stipriai gavo iš kelio į žandikaulį. Jis atstūmė S., rėkė, ko jis nori, už ką jį čia daužo, tačiau S. vėl ėmė jį mušti. Po tų smūgių vėl nusisuko, užvirtęs kapišonas jį išgelbėjo. Nežino, kiek vėl smūgių jam buvo suduota į galvą, bet buvo suduota daug. S. jį spardė toliau, dėl ko jis vos nenukrito, bet susilaikė užsikabinęs už tujos. Tada jis S. vėl atstūmė. Pats S. po to, kai jį pridaužė, iškvietė policiją, kad jis jo vaikus „iškoliojo“, bet jis vaikams nei gestų rodė, nei „koliojo“. Tvirtina, kad jis S. visą laiką tik atstuminėjo, rankos prieš jį nepakėlė. Atstuminėdamas gal ir galėjo pataikyti S. į veidą, bet to nežino. Jis gynėsi. Sutuoktinė įvykio metu stovėjo jam už nugaros, šone, bet to jis nematė, sutuoktinė sakė, kad viską įrašinėjo, bet jis taip pat to nematė. Sutuoktinė jam sakė, kad įrašas išsitrynė, dingo. Situaciją dar matė jo žmonos dukra I. P.. Taip pat buvo atvykę policijos pareigūnės, vienai iš jų jo sutuoktinė kažką rodė telefone, ką rodė – nežino. Tas policijos pareigūnes pažįsta iš matymo, tarp jų nėra konfliktinių santykių. Jo valdoje yra kameros, bet jos neveikė, nes buvo išjungta elektra.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą kaltinime, įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis kategoriškai teismui tvirtino, jog kaltinamasis du kartus jam sudavė į veidą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nurodė, kad eilinis konfliktas su kaimynu V. N. kilo dėl to, kai V. N. su žmona pradėjo rėkti, jog jo namų kieme žaidžiantys vaikai užsičiauptų, vaikus išvadino „pyderais“, asilais, dėl ko vaikai išsigando, puolė slėptis. Jis ėmė ginti vaikus, tačiau N. ir jį ėmė vadinti necenzūriniais žodžiais. Kadangi žodžių tirada nesibaigė, jis pakvietė V. išsiaiškinti gatvėje, kur N. priekaištavo dėl rėkimo ant vaikų. Gatvėje buvo N. ir jo žmona J. N.. N. kvietė jį išsiaiškinti, vadino įžeidžiančiais žodžiais. Matė, kad J. N. viską filmuoja telefonu. Žinojo, kad ant N. namo stovi dvi kameros. Pripažįsta, kad ir pats buvo susijaudinęs dėl vaikų. Viskas įvyko toje vietoje, kur filmuoja N. kameros, jo kameros tos vietos nesiekia. Jis sakė N., kad kiek norės, tiek vaikai žais ir krykštaus. N. buvo neramus, buvo neblaivus, nes jautėsi kvapas, iš jo judesių ir kalbos matėsi, kad bando jį išprovokuoti, kad jis pirmasis pradėtų smūgiuoti, tačiau vienu momentu N. priėjo prie jo ir pirmasis smūgiavo iš rankos į veidą, ranka apkabino jo kaklą ir bandė smaugti. Išsivadavęs jis pradėjo gintis, vieną kartą kumščiu trenkė N. į veidą, pataikė į kairę pusę. N. nuo smūgio pasisuko, susilenkė. Tada jam norėjo įspirti į sėdmenis, bet nepataikė, pataikė kažkur į korpusą. Po to apsisukęs norėjo eiti namo, bet V. N. vėl pradėjo jį vadinti įžeidžiančiais žodžiais, šaukė, kad jis jį sumušė, kad dabar jam bus blogai, kad viską matė kaimynas, plojo rankomis, nes žmona viską nufilmavo telefonu, o be to, viskas yra kamerose, kvietė jį vėl ateiti, pats pradėjo link jo eiti. N. žmona J. N. V. N. sakė trenkti jam dar kartą ir N. jam sudavė dar vieną smūgį į veidą, po ko jis vėl pradėjo nuo N. gintis. Gali būti, kad besigindamas sudavė N. vieną smūgį. Tada priėjo kaimynas Miniotas, be to, eidamas namo sutiko ir kaimynę P.. Jis tyrimui pateikė tai, ką nufilmavo jo kameros, viename įraše matosi, kaip konflikto pabaigoje N. jam suduoda antrą smūgį. Visą įvykį turėjo nufilmuoti N. kameros, kurias jis turi dvi, be to ir kaltinamojo žmona turėjo viską nufilmuoti, nes tą įrašą rodė policininkėms, kurios pamačiusios vaizdo įrašą pasakė, kad pats N. pradėjo. Jo manymu, tada N. suprato, kad tokio vaizdo įrašo negalima pateikti, nes būtų įrodyta jo tiesa, todėl ištrynė. Dar buvo ir J. N. dukra, kuri stebėjo įvykį, tačiau nesikišo. Ji stovėjo prie lango, lyg antrame aukšte. Tvirtino, kad dėl N. suduoto smūgio jam skaudėjo, ant veido buvo paraudimas, buvo šiek tiek patinę. Policiją tą patį vakarą iškvietė jo žmona ir kaimynė P., kvietė dėl to, kad vaikus užsipuolė, negražiai išvadino. Jis pats policijos nekvietė, pareiškimo nerašė, apie sužalojimus atvykusioms policininkėms neužsiminė, tačiau sakė, kad įvyko konfliktas, muštynės, tačiau nedetalizavo, nes policijos pareigūnės buvo atvykę dėl vaikų. Manė, kad N. susimąstys, nenorėjo bylinėtis, būtų dovanojęs, o pareiškimą 26 d. per elektroninę sistemą parašė todėl, kad 22 d. policijoje sužinojo, jog pareiškimą parašė N., kuris apšmeižė jį, melagingai apkaltino. Kodėl jo pareiškimo užregistravimo PK data liepos 2 d. – nežino, nes jis savo pareiškimą pateikė birželio 26 d. Delsė rašyti pareiškimą, svarstė, ar jam vėl eiti tuo keliu, be to, turėjo ir kitų reikalų, augina vaikus, turi daug darbų, asmeninių problemų, apie kurias čia neaiškins. Po šio įvykio sukilo nemalonūs prisiminimai, gyventi nesaugu, nesaugu ir dėl vaikų, ir dėl savęs, kad viskas nepereitų į kažkokius veiksmus, neįmanoma gyventi, neįmanoma išeiti į gatvę, kaimynai prisikabinėja, amžinas stresas. Jam buvo sukeltas fizinis sumušimo skausmas, skaudamą vietą pašaldė, vaistų nuo skausmo nevartojo, pas medikus nesikreipė. Savijauta buvo bloga ir dėl fizinio, ir dėl psichologinio skausmo, vėl atsirado nesaugumo jausmas, negali ramiai kada nori su vaikais išeiti į kiemą nebijant kažko, nebijant būti užgauliojamam. Prašė iš N. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo - įspėto dėl melagingų parodymų davimo - parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir surengtų akistatų su kaltinamuoju ir kaltinamojo liudytojomis metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški, ko negalima pasakyti apie kaltinamojo ir jo parodymus tvirtinusių liudytojų J. N. ir I. P. parodymų visumą.

Kaltinamasis V. N. 2020-07-09 ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos (1 t., b. l. 158-160) pradžioje nurodė, kad prie jo namo yra kameros, tačiau jos įvykio neužfiksavo, nes įvykis nebuvo kamerų matomoje vietoje (?), toliau jau nurodė, kad kameros galėjo išsijungti, nes jis buvo atjungęs elektrą, o ar kameros buvo „pasileidę“ automatiškai – pasakyti negali, kad visi kamerų vaizdai siunčiami į jo žmonos telefoną. Nurodė, kad mušdamas S. jam sudavė/spyrė viso apie 29 kartus, o jis, gindamas, tris kartus S. atstūmė nuo savęs, tačiau jam nesudavė. Dėl S. suduotų smūgių jam buvo silpna, jis laikėsi už tujos, o po konflikto grįžus namo juto, kad tinsta kairės pusės žandas, juto skausmą galvoje, atsirado guzas pakaušio srityje, labai skaudėjo dešinės rankos petį, negalėjo pakelti rankos. 2020-10-06 akistatos metu nurodė, kad S. ranką ant peties tik padėjo, dėl ko šis pradėjo jį mušti, sudavė iki 10 kartų, o jis S. tik atstūmę, jam jokių smūgių nesudavė. Teisme nurodė, kad jis tik galimai ant S. peties padėjo ranką, kad atstuminėdamas nuo savęs S. jis ranka galėjo pataikyti jam į veidą, kad sutuoktinė jam sakė, jog ji viską įrašinėjo, bet įrašas išsitrynė, dingo.

Kaltinamojo liudytoja – sutuoktinė J. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atvykusiai policijos pareigūnei savo telefone rodė vaizdo įrašą, bet kokį - pasakyti negali, nes turi daug vaizdo įrašų, susijusių su S.. Nepamena, kad rodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo jos vyro ir S. konfliktą, muštynes, nepamena ar buvo minėtas vaizdo įrašas. Gi akistatos su S. metu J. N. jau nurodė, kad įvykio vaizdo įrašą, filmuotą jos telefonu - ištrynė, nes telefone buvo pilna atmintis, o jai reikėjo tuščios vietos vaizdo įrašams dėl kito teismo su S.. Teisme pradžioje nurodė, kad telefoną tik laikė rankose, bet nefilmavo. Po to aiškino, kad gal ir filmavo, bet tiksliai pasakyti negali, nes tuomet buvo jaudulys, kad rodė pareigūnei įrašą, gal ir šitą, bet paskui susijaudinusi nuspaudė, gal ir ištrynė, kad ji pati to įrašo nežiūrėjo, parodė pareigūnėms ir viskas, kad įrašą pareigūnėms gal ir rodė, gal ir nerodė. Kažkokį įrašą pareigūnėms tikrai rodė. Tvirtino, kad įrašą ji ištrynė netyčia, kad taip sakė ir ikiteisminio tyrimo metu, bet pareigūnė neparašė žodžio „netyčia“ ir gavosi visai kita reikšmė. Į klausimą „kaip norit, taip atsakinėjat?“ atsakė „taip“.

Liudytoja I. P. – kaltinamojo podukra, ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ruošėsi miegoti ir išgirdo triukšmą, tai yra N. ir mamos balsus, pažiūrėjusi per langą pamatė ateinantį S., išėjo į lauką ir girdėjo, kaip S. sakė „ką tu pydere rėki ant vaikų“. Teisme - kad jau buvo užsnūdusi ir išgirdusi triukšmą pribėgusi prie lango pamatė, kad tarp S. ir N. bei jos mamos vyksta konfliktas, kad būdama namuose, ruošdamasi miegoti, negirdėjo nei vaikų triukšmo, nei kaip jos mama ar N. drausmino vaikus. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad tikrai nematė, jog V. būtų apkabinęs S., teisme nurodė, kad rankos uždėjimą tikrai matė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad N. pasakė S. „draugeli valink nachui namo“, o teisme nurodė, kad pasakymas buvo draugiškas, be keiksmažodžių „eik draugeli namo“. Kelis kartus teismui perklausus tvirtino, kad jos parodymai teisme yra teisingi, kad S. buvo pasakyta gražiai, o po to nurodė, kad policijoje apklausiama geriau prisiminė, kad gal ir buvo tas keiksmažodis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. atsitraukė nuo N., nustojo mušti, tik ginčijosi ir tada atėjo kaimynas, kuris išsivedė S.. Teisme jau nurodė, kad, kai atėjo kaimynas, S. dar trankė V., tai kaimynas smūgius turėjo matyti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie jų namo yra pritvirtintos dvi kameros, o kitą dieną apie 19 val. ji ieškojo vaizdo įrašo, bet niekaip nerado ir gali būti, kad užfiksuota nebuvo, bet dėl ko - nežino, tai gali paaiškinti N., kad ji vaizdo įrašo ieškojo ir nerado iki policijos atvykimo ir N. pareiškimo rašymo, kad vaizdo įrašai nuo pritvirtintų kamerų prie namo yra fiksuojami mamos telefone, kad daugiau niekas iš jų šeimos narių vaizdo kameromis fiksuoto vaizdo nemato. Teisme jau nurodė, kad dėl tų namo kamerų nesigilino, kameros lyg buvo išjungtos, jai taip tėvai pasakė po įvykio. Tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji kalbėjo apie mamos telefonu darytą įrašą, o ne apie namo kamerų įrašą. Taip pat nurodė, kad dalis jos parodymų, duotų teisme, teisingi, taip pat teisinga ir dalis parodymų, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu (?).

Tokie paminėtų asmenų prieštaringi ir nelogiški parodymai, atsižvelgiant į kaltės nepripažinusio kaltinamojo siekiamą tikslą būti išteisintu, ką, duodamos aprašytus prieštaringus parodymus, jam siekė padėti padaryti suinteresuotos liudytojos – šeimos narės sutuoktinė J. N. ir jos dukra I. P., ypač kartu įvertinant aplinkybę dėl J. N. telefonu įrašyto labai svarbaus paties įvykio vaizdo įrašo, kurio dalį matė abi policijos pareigūnės, tyčinio (kaip tai galima suprasti iš akistatos protokole esančio J. N. smulkaus paaiškinimo - kad įrašą ištrynė todėl, jog telefone trūko atminties kitiems įrašams - ko niekaip negalima suprasti kaip netyčinio veiksmo) ar, nors mažai tikėtina - netyčinio ištrynimo, bei, be ištrinto įrašo dar būto ir nepaaiškinamo sutapimo, kad ir N. kameros, filmuojančios įvykio vietą, būtent įvykio metu neveikė, nors iš pirminių liudytojos I. P. aiškinimo galima susidaryti įspūdį, kad jos turėjo veikti, nes ji kitą dieną ieškojo, kas buvo nufilmuota (kam ieškoti, jei N. jai buvo pasakę, kad kameros neveikė), taip pat teisme peržiūrėjus ir A. S. pateiktą vaizdo medžiagą, teismui neleidžia šių paminėtų liudytojų J. N. ir I. P. parodymų vertinti kaip patikimų ir jais remtis.

Nors abejones kelia ir kaltinamojo V. N. nurodytų bei teismo medicinos specialisto išvadoje (2 t., b. l. 152) aprašytų dėl A. S. smurto patirtų sužalojimų, kurių dauguma nustatyti pagal kaltinamojo nusiskundimus, kilmė, nes iš kaltinamojo pirminių parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis kaltino S. jam sudavus/spyrus net apie 29 smūgius, akistatos metu - apie 10 smūgių, aiškino, kad po konflikto grįžus namo juto, kaip tinsta kairės pusės žandas, juto skausmą galvoje, atsirado guzas pakaušio srityje, labai skaudėjo dešinės rankos petį, negalėjo pakelti rankos, tačiau, nežiūrint tokios būklės, kaip liudijo J. N., patvirtino ir kaltinamasis, po įvykio abu N. net išėjo pasivaikščioti po kaimą (?), be to, kaip matyti iš A. S. pateiktos filmuotos medžiagos, V. N. ėjo ne taip, kaip būtų galėjęs eiti taip stipriai sumuštas žmogus, tačiau į šiuos klausimas atsakys ir vertins kaltinamojo A. S. baudžiamąją bylą dėl toje byloje nukentėjusiuoju pripažinto V. N. sumušimo nagrinėjantis teismas.

Tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, be nukentėjusiojo parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, patvirtina ir bešališkų - dėl melagingų parodymų davimo įspėtų - netiesioginių liudytojų - policijos pareigūnių A. V., K. A. ir kaimynės R. P. parodymai, kurie patvirtino dalį nukentėjusiojo parodymų turinio.

Liudytoja A. V. - policijos pareigūnė patvirtino, kad gavusios pranešimą, jog neblaivus kaimynas išvadino necenzūriniais žodžiais pranešėjos vaikus, rodė gestus, nuvykusios bendravo su pranešėja J. S., kuri patvirtino iškvietimo aplinkybes, matė, kad S. buvo blaivūs, kad kalbėjosi ir su N., nuo kurių jautėsi alkoholio kvapas, kad pokalbio metu N. iš savo mobiliojo ryšio telefono parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kaip kažką sakydamas gatve ateina S., kuris priėjęs prie N. kažką aiškino žodžiu dėl vaiko, kad tuomet N. pirmasis ranka apglėbė S. kaklą ir spaudė, matėsi, jog S. bandė išsilaisvinti, o N. savo krūtine stumtelėjo S. į krūtinės sritį, kad po N. pastūmimo S. darė mostą ranka link N., bet ar pataikė N. – nežino, kad įraše matėsi, jog po S. mosto N. pasilenkęs sukosi nuo S. ir tuo metu S. spyrė N. į sėdmenų sritį, bet ar pataikė – nežino, kad vaizdo įraše girdėjosi, kaip N. šaukė ant S. ir policijos pareigūnės nuomone, vaizdo įraše matytas N. apkabinimo veiksmas nebuvo draugiškas, kad joms atvykus nei S., nei N. dėl sumušimų nesiskundė, sumušimų ant jų nesimatė, medikų pagalbos neprašė.

Liudytoja K. A. – policijos pareigūnė, taip pat patvirtino, kad telefono vaizdo įraše matė N. atliktą S. kaklo apkabinimą, kuris tikrai nebuvo draugiškas, nes N. spaudė kaklą, net apsikabinęs timptelėjo S. už kaklo. Kad N. aiškino, jog alkoholį vartojo po konflikto, kad policija buvo iškviesta dėl vaikų išvadinimo necenzūriniais žodžiais. Mano, kad jei vaizdo įrašas būtų „kažkam“ naudingas, jis būtų buvęs pateiktas teismui.

Tai, kokius veiksmus įvykio vietoje atliko ar neatliko policijos pareigūnės, įtakos jų parodymų, kaip patikimų, vertinimui šioje byloje nagrinėjamo kaltinimo kontekste neturi. Pareigūnės patvirtino nukentėjusiojo parodymų dalies turinį, tai yra, kad iš J. N. parodyto filmuoto vaizdo įrašo matė, kad aktyvų konfliktą gatvėje pradėjo būtent kaltinamasis N., kuris pirmasis panaudojo kontaktinį veiksmą – ranka apglėbė S. kaklą ir jį spaudė, stumtelėjo S. krūtine, kas akivaizdžiai buvo provokuojantys ir nedraugiški veiksmai, lėmę tolesnį konfliktą. Pradėti aiškintis kitą įvykį, o ne tas aplinkybes, dėl kurių policijos pareigūnės buvo iškviestos, įvykio vietoje nei vienam iš konflikto dalyvių nepareiškus skundų dėl sumušimų, pareigūnėms nematant sužalojimų – pagrindo iš esmės policijos pareigūnėms nebuvo. Aplinkybė, kad nebuvo tikrintas S. ar N., tvirtinusio, jog alkoholį gėrė po įvykio, neblaivumas, įtakos pačios veikos kvalifikacijai šioje byloje taip pat neturi.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir S. bei N. kaimynės - liudytojos R. P. parodymai, tai yra, kad ji girdėjo, kaip N. šaukė ant jos dukros G. ir kaimynų S. berniuko, kurie žaidė S. kieme. N. vaikus pavadino negražiais žodžiais, vadino debilais. Dukra jai sakė, kad kaimynė N. jiems rodė ir vidurinį rankos pirštą. Girdėjo, kaip kaimynas V. N. šaukė A. S. necenzūrinius žodžius apie jo žmoną. Matė, kaip įsižeidęs dėl vaikų S. išėjo aiškintis į gatvę, kur girdėjo žodinį konfliktą. Kas dar vyko gatvėje nematė, nes jai matomumą užstoja namas, o į gatvę žiūrėti ji nėjo. Iš balsų suprato, kad gatvėje buvo N. ir jo žmona, kuri S. vadino necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jie viską nufilmuos ir jam padarys, vadino S. „pyderiūga“. Mano, kad N. buvo neblaivūs, nes tą akivaizdžiai matė atvykus policijos pareigūnėms. Policiją iškvietė J. S., kadangi vaikai buvo išgąsdinti, vaikas T. pradėjo dusti, jam po įvykio prasidėjo astmos priepuolis, berniukas po įvykio sakė, kad namuose nesijaučia saugus. Jos dukra taip pat buvo labai išsigandusi. Ji negirdėjo S. vartojant necenzūrinius žodžius, bet tikrai girdėjo tą darant abu N.. Po įvykio ji kalbėjo su S. ir jis jai sakė, kad abu su N. apsistumdė, kad N. jam sudavė vieną kartą į veidą.

Taigi ir ši liudytoja patvirtino, kad konfliktą išprovokavo niekuo nepateisinamas N. elgesys pas S. kieme žaidusių mažamečių vaikų atžvilgiu, ką patvirtina ir N. nufilmuota vaizdo medžiaga, kuri J. N. telefone visgi liko išsaugota. Konfliktą sukėlė būtent N. aktyvi puolamoji žodinė, o N. dar ir kontaktinė agresija, kurią policininkės matė vaizdo įraše ir liudijo teisme.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų A. V., K. A. ir R. P. parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų, kurių šališkumu abejoti pagrindo nėra, parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausias - A. S. pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti V. N. puolamasis - o ne gynybinis, kaip bandė teisme aiškinti V. N. – elgesys. Vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamasis kviečia atbulomis nuo jo besitraukiantį A. S. ateiti ir aiškiai matomas vienas V. N. tyčinis smūgis A. S. į veidą. Taip pat matyti, kad liudytoja J. N., priešingai nei tvirtino kaltinamasis, už nugaros jam nestovėjo, o labai aktyviai dalyvavo konflikte ir turėjo matyti kaltinamojo V. N. A. S. suduotą smūgį, ką apklausiama ji visą laiką neigė.

Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta, jog kaltinamojo V. N. nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu atlikti veiksmai galėtų būti vertinami kaip būtinoji gintis. V. N. pats išprovokavo konfliktą gąsdinančiai ir be pagrindo užsipuldamas nukentėjusiojo kieme žaidusius mažamečius vaikus, pirmasis gatvėje, šalia esant ir kaltinamojo sutuoktinei, o A. S. atėjus vienam, kontaktavo su išsiaiškinti atėjusiu A. S. ranka apkabindamas pastarojo kaklą ir jį spausdamas, tuo nuo pat jų susitikimo gatvėje pradžios pirmasis pažeidė nukentėjusiojo teisę į kūno neliečiamumą, akivaizdžiai siekė nukentėjusįjį pažeminti. Tai, kad nebuvo būtinos ginties, įrodo ir A. S. pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas V. N. kvietimas besitraukiančiam A. S. ateiti ir sudavimas pavojaus nekėlusiam nukentėjusiajam į veidą. Todėl jokio pagrindo daryti išvados, kad V. N. atlikti veiksmai A. S. atžvilgiu buvo sąlygoti kaltinamojo būtinybės gintis nuo nukentėjusiojo - nėra.

O atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo ypač konfliktinių santykių pakankamai ilgą priešistorę, į tai, kad kaltinamasis jau kartą buvo teistas už to paties nukentėjusiojo sumušimą, tačiau išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą vėl išprovokavo konfliktą ir pirmasis atliko aktyvius kontaktinius/smurtinius veiksmus, nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika gali būti pripažinta mažareikšme. Teismo įsitikinimu, jei asmenys, gyvendami šalia, nesugeba gyventi taikiai, vienas kito neužkabinant, tai tik užkardant ir teisiškai įvertinant kiekvieną netinkamą nuolat konfliktuojančių asmenų elgesį, galima tikėtis išvengti sunkesnių pasekmių ateityje, pagaliau galima tikėtis asmenų apsisprendimo nebepažeidinėti įstatymais saugomų kitų asmenų teisių.

Kadangi, kaip teismas jau pasisakė, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nėra pagrindo netikėti ir jo tvirtinimu, kad kaltinamojo jo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas - du smūgiai į veido/galvos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą. Tai, kad nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą, patvirtina ir teismo medicinos specialistės atsakymai, gauti tokia forma, dėl kurios proceso dalyviai sutarė bendru sutarimu, todėl nesiremti jais pagrindo nėra. Be to, fizinio skausmo jutimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina teismo medicinos specialisto išvada, nes skausmas nėra objektyvus nusiskundimas.

Taip pat nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais ir dėl to, kad jis į policiją kreipėsi ne pirmasis, o sužinojęs, kad jį apkaltino V. N.. Tai nukentėjusiojo parodymų nedaro nepatikimais, o be to, teismo manymu, nukentėjusiojo aiškinimas, kad jis nenorėjo rašyti pareiškimo, nes vėl nebenorėjo bylinėtis, o tą padarė tik todėl, kad pats buvo apkaltintas V. N. - nuoširdus ir logiškas. Gi, kaip galima suprasti iš V. N. parodymų, jis pareiškimą parašė todėl, kad matė, kaip S. po įvykio iškvietė policiją ir pripažino, jog jis tiksliai nežinojo, ką S. skundė policijai, tai yra N. N., teismo manymu, dėl įvykio gatvėje parašė pareiškimą tik todėl, kad manė, jog tą A. S. jau padarė pirmasis.

Be to, nors V. N. buvo nubaustas administracine nuobauda pagal ANK 481 str. 1 d. už necenzūrinių/įžeidžiančių žodžių J. ir A. S. atžvilgiu naudojimą 2020-06-20 21.30 val. (3 t., b. l. 36), šioje byloje dvigubo baudimo draudimas pažeidžiamas nėra, nes veiksmai, už kuriuos V. N. teisiamas šioje byloje, ir už kuriuos jis buvo nubaustas administracine nuobauda, nors ir buvo padaryti iš esmės tuo pačiu laiku, tačiau tie V. N. veiksmai, už kuriuos jis yra nubaustas pagal ANK ir teisiamas pagal BK, nėra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika. Veiksmai, už kuriuos V. N. buvo nubaustas administracine nuobauda, šioje baudžiamojoje byloje V. N. nėra inkriminuoti, veikos nėra tapačios ir pagal objektyviuosius bei subjektyviuosius sudėties požymius.

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis, darydamas byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo ne tik kaltinamojo veiksmų, bet ir viso jos elgesio demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas nesugebėjimas susivaldyti, ypač toje vietoje buvus ir mažamečiams vaikams. Savo veiksmais ir elgesiu kaltinamasis nukentėjusiajam vėl siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Kaltinamasis nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesigailėjo. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas.

Remdamasis įrodymų visuma, kaltinamojo V. N. ir sutikusių liudyti jo sutuoktinės J. N. bei podukros I. P. parodymus, kad kaltinamasis nukentėjusiojo nemušė, vertinant kritiškai, kaip kaltinamojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės o paminėtų liudytojų, kaip siekimą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, teismas daro išvadą, kad V. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas, tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus; į tai, kad nėra atsakomybės lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę (2 t., b. l. 1–95): teistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, 2018 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendis patvirtina, kad tarp kaimynų vyksta konfliktai, minėtu nuosprendžiu V. N. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, tai yra naudojęs smurtą A. S. atžvilgiu, Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atsiųstame rašte nurodyta, kad V. N. į probacijos duomenų registrą įtrauktas nuo 2019 m. lapkričio 26 d., jis dirbo pagal verslo liudijimą, turtinę žalą atlygino, iš probacijos tarnybos duomenų registro išregistruotas 2020 m. rugpjūčio 27 d., galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, Sodros duomenimis iki 2020 m. spalio 30 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę „Volkswagen“, Pelėdnagių seniūnija dėl V. N. elgesio nusiskundimų nėra gavusi ir pretenzijų neturi, susituokęs, turi pilnametį sūnų, turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)– gyvenamosios patalpos, ir (duomenys neskelbtini)– žemės sklypas su pastatais, sveikas.

Kadangi ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl smurtavo prieš tą patį nukentėjusįjį, savo elgesio kritiškai nevertina ir šiuo metu, visiškai nesigaili, jam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių sukelta nebuvo - skiriant bausmę mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą už smurtinę veiką, tačiau atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kaip buvo paminėta - kad sunkių pasekmių šį kartą nukentėjusiajam sukelta nebuvo, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam laikui, nes teismas dar suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), atsižvelgiant į itin nebrandžiai besielgiančio, nors ir yra suaugęs, kaltinamojo elgesį, į nukentėjusiojo nurodytus patirtus dvasinius išgyvenimus, kaltinamajam skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo metu nesiartinti prie nukentėjusio asmens (BK 75 str. 5 d., 67 str. 2 d. 8 p.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 175–177).

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 150-151) dėl 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė.

Kaltinamasis, kaltu neprisipažinęs, su ieškiniu nesutiko.

Dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo tyčia padaryta nusikalstama veika ne tik sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, bet jį ir pažemino, sukėlė jam stresą, tai yra jis patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, be to, negalima paneigti nukentėjusiojo tvirtinimo, kad jam sukilo neigiami atsiminimai ir dėl anksčiau jo atžvilgiu padaryto iš esmės analogiško nusikaltimo. Konflikto metu nukentėjusiojo namuose buvo mažamečiai vaikai, kurie buvo išgąsdinti, todėl nukentėjęs nurodė, kad nesijaučia saugus ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo.

Tačiau tuo pačiu negalima teigti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam kokias nors sunkias pasekmes, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, įrodymų, kad jis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sveikatos sutrikdymą, nėra, nedarbingumo neturėjo.

Kaltinamasis, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra sveikas ir darbingas.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusieji, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajam A. S. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 400,00 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį, teismų praktikos tendencijas, suma nėra per didelė ar per maža, ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai.

2 (du) CD diskai su vaizdo/garso įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 69 ir 3 t., b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 26,63 Eur, priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir paskirti – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nuteistąjį: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

bei, remiantis BK 75 str. 5 d., 67 str. 2 d. 8 p., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laiku uždrausti nuteistajam artintis prie nukentėjusiojo A. S., tai yra draudžiant prieiti, bendrauti, ieškoti ryšių (skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiuoju, draudžiant lankytis/būti tose pačiose vietose, kuriose tuo metu būna ar yra nukentėjusysis.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į įkalinimo įstaigą atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. N. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus – 2 (du) CD diską su vaizdo/garso įrašais, palikti toliau saugoti byloje.

Priteisti iš kaltinamojo V. N. 26,63 Eur (dvidešimt šešis eurus 63 ct) proceso – teismo pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui, tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio išieškojimo).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė