Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, o būtent: jis, 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju D. J. metu, nukentėjusįjį sumušė, t. y. iš nugaros pribėgo prie D. J., rankomis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, pats su juo nukrito ir ridenosi susikibę 5 m žeme, į kurią D. J. griūdamas atsitrenkė, tokiais smurtiniais veiksmais S. G. sukėlė nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimus nugaroje ir abejuose keliuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu (2025 m. vasario 13 d.–2025 m. vasario 19 d. Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G583/2025(01)).

Šiais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2024 m. rugpjūčio 4 d. grįžo po darbo namo, kur gyveno kartu su savo drauge. D. J. buvo atėjęs pas savo draugę, buvo stipriai išgėręs. Buvo 3.00 val., beldė į duris ir į langus, jo mergina durų jam neatidarė, pas jo (kaltinamojo) draugę buvo atvažiavusi nepilnametė dukra, norėjo poilsio, bandė D. J. gražiai išprašyti, bet nutiko kaltinime nurodytas incidentas. Prie to būsto nukentėjusysis negalėjo artintis, tą patį vakarą buvo iškviesta policija. Nukentėjusysis sutiko susitaikyti, padarytą žalą atlygins.

Kadangi kaltinamasis S. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos duodamas parodymus pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. G. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Apie 6 mėnesius gyvena ir dirba Vokietijoje, Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos neturi, nuomoja viešbutį. Į Lietuvą grįžo nuo 2025 m. balandžio 13 d. iki 2025 m. balandžio 19 d. Prasidėjus jo skyrybų procesui, pradėjo draugauti su E. R., su kuria susipažino dirbdami Vokietijoje, tačiau ji grįžo į Lietuvą gyventi, po 2 mėnesių, apie 2024 m. birželio mėnesį (tikslaus laiko neprisimena), kartu apsigyveno jos nuomojamame bute, kurį nuomojo su drauge V. (pavardės nežino). Iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. įvykio, V. buvęs draugas D. J., naktimis girtas atvykdavo pas V., rėkdavo, trankydavo buto duris, stipriai iš lauko pusės belsdavo į buto langus. V. neišeidavo į kiemą su juo pasikalbėti, kadangi jo bijodavo, jis nuolat būdavo neblaivus ir neprognozuojamas. 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 1.30 val., prieš grįžtant namo, parašė draugui D., jog už valandos grįš namo ir galės atvažiuoti. Buvo susitarę, jog draugui perduos iš Vokietijos parsivežtus darbo įrankius. Apie 2.30 val. pamatė, kad D. J. stovi ir vaikšto prie buto langų ir į juos daužo. Tuo metu bute buvo E. R. ir jos nepilnametė dukra. Priėjus prie D. J. pastebėjo, kad yra visiškai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai. Ramiu balsu prašė išeiti ir nekelti konflikto, palikti V. ramybėje, kadangi nenori su juo bendrauti. D. J. toliau trankė buto langus. Jie apstumdė vienas kitą, tačiau jokių smurtinių veiksmų nebuvo. Jiems atsitraukus D. J. nurodė, kad iškvies policijos pareigūnus, laikydamas mobilųjį telefoną prie ausies imitavo skambutį, kad suprastų, jog nejuokauja ir pasišalintų. D. J. išėjo link Subačiaus gatvės. Tuomet atvažiavo draugas D., pasikalbėjo ne ilgiau kaip 5 minutes ir išvažiavo. D. D. J. tikrai nematė ir susitikę nebuvo. Bendraujant rūkykloje su E. R., virš rūkyklos stogo išgirdo smulkių akmenukų garsą. Nuėjęs pasižvalgyti, einant (duomenys neskelbtini), iš krūmų išlindo D. J. ir jį iš dešinės pusės rankomis užpuolė, jį pargriovė ir kartu nusirideno nuo kalniuko apie 10 m. D. J. rėkė „gelbėkit, puola“. Besiridendami kartu apsikabinę grūmėsi. Jo drabužiai buvo suplėšyti ir kūnas buvo nubrozdintas, kadangi ridenosi akmenuota danga. Grumtynių niekas nematė. D. J. jis neužpuolė, jokio pagalio savo rankose neturėjo ir jokių smūgių suduoti negalėjo, bet ridendamiesi nuokalne ir grumtynių metu galėjo drąsiai atsitrenkti savo galvą į akmenuotą dangą. Po grumtynių jis jokių smurtinių veiksmų neatliko ir rankomis bei kojomis D. J. netrenkė. Grįžus į rūkyklą E. R. nurodė, kad jį D. J. užpuolė ir reikia kviesti policijos pareigūnus. Po maždaug 10 min. atvyko policijos pareigūnai, jiems papasakojo visą situaciją. Kiek žino, policijos pareigūnai bendravo su D. J., reikalavo iškviesti GMP. Po kelių dienų su E. R. išsikraustė iš buto į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 156-159).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. G. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, buvo užpultas D. J., todėl jie susigrūmė. Jam buvo nubrozdinti keliai, alkūnės, tačiau nieko nesakė ir pareiškimo nerašė, tvirtina anksčiau duotus parodymus (t. 1, b. l. 166-167).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. J. patvirtino, kad S. G. jo atsiprašė, pažadėjo atlyginti žalą, pretenzijų neturi, jie susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas D. J. nurodė, kad apytiksliai prieš 2 mėnesius išsiskyrė su sugyventine V. Z.. 2024 m. rugpjūčio 3 d. telefonu bandė susisiekti su sugyventine, norėjo susitaikyti arba bent pasikalbėti, tačiau nepavyko. Nusprendė pas ją apsilankyti. Tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė galimai iki 2 butelių degtinės, 0,5 l talpos. 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 2.00 val., nuėjo pas savo sugyventinę, adresu (duomenys neskelbtini). Buvusi sugyventinė atidarė duris, į vidų nėjo, tarpduryje pasišnekėjo, tuomet jam pasakė eiti namo ir jai netrukdyti. Apie 2.30 val. grįžo namo jos draugė E. R. ir sugyventinis S. G., kuris išreiškė nepasitenkinimą jam atėjus pas savo buvusią sugyventinę. Jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, į ką atsakė panašiu tonu. Tuo metu, kai su S. G. vyko apsižodžiavimas, namo kieme buvo dviese. S. G. konflikto metu elgėsi agresyviai, artinosi prie jo, rėkė, gąsdino, todėl bijodamas, kad jį užpuls ir sukels fizinį skausmą, atsitraukė į gatvę ir atsidūrė prie važiuojamosios kelio dalies. Tuo metu S. G. paskambino kažkokiam draugui, kuris atvyko baltos spalvos automobiliu „V. B.“ arba „Passat“, iš automobilio bagažinės išsitraukė medinį baslį, apie 120 cm. Ilgio. Šalia jo stovėjo S. G., kuris kažką laikė rankoje. Bandė pasišalinti, kad išvengtų muštynių, pagreitintu žingsniu jam einat žemyn nuo kalniuko (duomenys neskelbtini) gatvės, iš nugaros pajuto smūgį į kojas arba į šoną, nepamena, dėl ko nukrito ir trenkėsi galva į asfaltą. Kas atliko šį smūgį ir kuo buvo suduota, nežino. Jam gulint ant žemės, pajuto apie 7 ar daugiau smūgių į įvairias kūno dalis –dubens, šonkaulių, pečių, kojų sritis, į dešinį petį, dešinės ir kairės rankos plaštakas, krūtinės ląstą ir į dubenį. Smūgių metu buvo užsidengęs veidą, todėl nematė, kas ir kuo sudavė minėtus smūgius. Kol buvo mušamas, rėkė „policija, gaisras“, iš namų atėjo jo buvusi sugyventinė V. Z. pradėjo smurtaujančius asmenis raminti, ir jie nustojo jį mušti. Kaip supranta, kažkas iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai iškvietė GMP, kurie suteikė jam medicininę pagalbą, į Lazdynų ligoninę vykti atsisakė. Dėl nurodytos situacijos patyrė šiuos sužalojimus: ant viršugalvio trys paviršiniai nubrozdinimai; nugaros srityje, ant kairiojo kelio, dešinėje čiurnos pusėje ir abiejų rankų plaštakose yra nubrozdinimai; jaučia sumušimą krūtinės ląstos dešinėje pusėje; išnarintas dešinysis petys. Spėjo užsirašyti abiejų konflikto dalyvių automobilių valstybinius numerius, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) Nežino, kuris automobilis priklauso S. G., o kuris jo draugui. Jam buvo policijos išrašytas smurto artimoje aplinkoje orderis, todėl neturėjo teisės artintis prie savo buvusios sugyventinės namų, dėl to jam buvo skirta administracinė nuobauda. Šiuo metu gydosi VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nes 2024 m. rugpjūčio 10 d. ištiko (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61-65).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas D. J. nurodė, kad dėl 2024 m. rugpjūčio 4 d. įvykio patirtų sužalojimų papildomai į gydymosi įstaigas nesikreipė, kadangi nebuvo jokių rimtų sužalojimų, tik kelios mėlynės ir keli nubrozdinimai. Po 2 dienų kreipėsi į Vilniaus psichiatrinę ligoninę savaitę laiko gydytis nuo alkoholizmo. Įvykį matė tikrai matė V. Z., buvo išėjusi į lauką, ramino asmenis. Nėra užtikrintas, ar E. R. įvykį matė. Dėl įvykio pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 96-98).

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju (procesinė padėtis panaikinta) apklaustas D. Ž. nurodė, kad S. G. pažįsta apie pusę metų, su juo ryšių nepalaiko. D. J. jam nėra pažįstamas. Automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jam, jį pardavė rudenį, galimai spalio-lapkričio mėnesį. 2024 m. rugpjūčio 4 d. susiskambino su S. G., susitarė susitikti pabendrauti darbo reikalais. P. S. G. į (duomenys neskelbtini)., tikslaus adreso neprisimena, ankščiau minėtu automobiliu atvyko 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 1.30 val. Susitiko kieme, lauke kalbėjosi prie jo automobilio. Jiems bekalbant iš kažkur atsirado nepažįstamas vyras, jį matė pirmą kartą. Asmuo buvo visiškai girtas, svirduliavo, nerišliai kalbėjo ir buvo agresyvus, pradėjo su jais konfliktuoti, juos provokavo, kabinėjosi prie jų, vartojo necenzūrinius žodžius. Su S. G. ne kartą pasakė, kad išeitų. Tačiau asmuo toliau provokavo žodinį konfliktą, kėlė balso toną, elgėsi labai drąsiai. S. G. sakė vyrui „dink iš čia“. Iš pokalbio nesuprato, ar jie galėjo būti pažįstami. Išgirdo, kad moteris pro namo langą nurodė, jog iškvies policijos pareigūnus, nes išgirdo jų konfliktą gatvėje. Neprisimena, kaip atrodė moteris. Nenorėdamas turėti bėdų, atsisėdo į jam priklausantį automobilį ir išvažiavo namo. Kiek prisimena, S. G. taip pat su savo automobiliu „Citroen“ netrukus išvyko. Jis jokio fizinio smurto prieš nepažįstamą vyrą nenaudojo, kiek žino jokios fizinės jėgos nebuvo panaudotos nei vieno vyro atžvilgiu (t. 1, b. l. 132-134).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. Z. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 1.39 val. prie jo buvusios gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus buvęs sugyventinis D. J., su kuriuo gyveno nuo 2022 m. rudens iki 2024 m. žiemos. Ją SMS žinutėmis informavo, kad yra prie jos namų, prašė, kad išeitų į kiemą. Ji D. J. parašė, kad į lauką neis ir kad eitų namo. Jis beldė į namo duris, tačiau jų neatidarė ir į kiemą nėjo. Kažkuriuo metu į namus grįžo tame pačiame name gyvenusi E. R. kartu su savo vaikinu S. G., kuris pradėjo iš kiemo išvarinėti D. J.. Būdama namuose girdėjo, kad tiek D. J., tiek S. G. vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais ir tarpusavyje konfliktavo. Praėjus maždaug 10 minučių nuo konflikto pradžios ji išgirdo D. J. riksmus „gelbėkit, muša“, todėl ji atsirakino namo duris ir išėjo į namo kiemą, tačiau namo kieme jų nebuvo, pakilusi laiptais iš gatvę, pamatė (duomenys neskelbtini) nuo kalno žemyn bėgantį D. J., jį vijosi S. G. ir dar nepažįstamas vyras, kuris rankoje laikė kažkokią lazdą. Abu vijosi D. J.. Dėl įvykio metu patirto didelio streso nepamena, ar minėti vyrai sudavė D. J.. Pamena, kad S. G. ir minėtas vyras buvo užgulę D. J.. Pribėgusi prie vyrų pradėjo šaukti „ką jūs darot, jūs dviese puolat žmogų“. Muštynės liovėsi, S. G. pasakė, kad mėgina iš kiemo jį girtą išvaryti, o ji atsakė, kad reikia policiją kviesti. Ant asmenų sumušimo žymių nepastebėjo, gal tik matė nežymius nubrozdinimus ant S. G. ir D. J. veidų, jie galėjo atsirasti nuo voliojimosi ant žemės. Priėjusi prie vyriškio, kuris rankose laikė lazdą, pasakė „kas tu išvis esi, taip nesidaro, negalima mušti žmogaus, aš tau iškviesiu policiją“. Vyras iškart atsisėdo į galimai tamsios spalvos automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Ar kiti asmenys matė šį įvykį, nežino (t. 1, b. l. 111-114).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. R. nurodė, kad atsisako duoti parodymus, įvykio nematė, nieko nežino. Yra išvykusi gyventi ir dirbti į Vokietija, miesto pavadinimo ir tikslaus adreso nežino (t. 1, b. l. 119).

2024 m. rugpjūčio 4 d. Policijos ataskaitų žiūryklė, kuriame nurodyta, kad pranešėjas A. M. 2024 m. rugpjūčio 4 d., 2.43 val., pranešė, jog iš (duomenys neskelbtini) namo girdi, kaip vyras apie 10 min. šaukia „padėkit“, prašo pagalbos (t. 1, b. l. 22).

2024 m. rugpjūčio 4 d. D. J. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad buvusios draugės sugyventinis išsikvietė draugą, kuris iš bagažinės išsitraukė apie 1,5 m lazdą, ėmė grasinti, po žodinio konflikto kilo susistumdymas, po grumtynių gavo smūgį į galvą buku daiktu, įtaria, kad tai buvo akmuo iš pakelės. Jam nukritus, smūgiai tęsėsi, kol neišbėgo sugyventinės. Dalis fizinės būklės pakenkimų matysis po tam tikro laiko, šiuo metu jaučia didelį fizinį skausmą bei galvos svaigimą (t. 1, b. l. 6-8).

2024 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Leidžiantis nuo nuokalnės važiuojamąja kelio dalimi link Subačiaus gatvės, prieinama prie elektros stulpo, priešais jį ir yra konkreti įvykio vieta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 25-41).

2025 m. gruodžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, iš kurio girdėti pokalbis tarp pranešėjo ir Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Pranešėjas A. M. nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės girdi rėkiantį žmogų, kuris prašo pagalbos (t. 1, b. l. 47-49).

2024 m. rugpjūčio 13 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas asmuo yra D. J., paviršutiniška apžiūra atliekama VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje atliekama. Kūno apžiūros metu ant galvos, pakaušyje, plaukuotoje dalyje matyti apie 1,5 cm. dydžio du nubrozdinimai, kurie yra jau apsitraukę į šašą. Kairės rankos plaštakos išorinėje pusėje matyti ovalo formos paraudimas, šašas. Ant dešinės pusės plaštakos mažylio piršto odos išorinės pusės matyti apie 0,5 cm dydžio nubrozdinimas, kuris apsitraukęs šašu, šalia jo dešinėje pusėje matyti trys maži smulkūs apie 0,2 mm dydžio ovalo formos šašai. Ant kairės pusės kojos kelio odos matyti nubrozdinimas, ant jo yra susiformavęs iki 1 cm dydžio šašas. Ant kairės kojos blauzdos matyti du odos nubrozdinimai, vienas pailgas apie 2 cm dydžio, po juo žemiau matytis du netaisyklingos ovalo formos nubrozdinimai, šašai, ant dešinės kojos blauzdos yra kiti sugiję nubrozdinimai (t. 1, b. l. 66-70).

AB „Regitra“ kelių transporto priemonių išrašas, kuriame nurodyta, kad Automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. Ž. (t. 1, b. l. 168).

AB „Regitra“ kelių transporto priemonių išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra L. S. K., transporto priemonė išregistruota automatiškai (t. 1, b. l. 169).

2024 m. kovo 13 d. e. laiškas, kuriame L. S. K. nurodo, kad automobiliu „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, jis buvo konfiskuotas (t. 1, b. l. 58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 583/2025 (01), kurioje nurodyta, kad D. J. nustatyti odos nubrozdinimai nugaroje ir abiejuose keliuose padaryti kietu, buku daiktu(-ais), arba nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą, iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. rugpjūčio 4 d. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu gali būti jaučiams fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 90).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu savo katę pripažino. S. G. paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. apie 3.00 val., neblaivus nukentėjusysis D. J. beldė į namo, kuriame jis gyveno, duris ir į langus, nukentėjusiojo mergina durų neatidarė, pats kaltinamasis nenorėjo, kad būtų sutrikdytas kitų asmenų poilsis, bandė D. J. gražiai išprašyti, bet nesėkmingai. Kaltinamasis neneigė, kad nukentėjusįjį sumušė, t. y. pribėgęs iš nugaros rankomis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, pats su juo nukrito ir ridenosi susikibę 5 m žeme, į kurią D. J. griūdamas atsitrenkė. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo, liudytojos V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Specialisto išvadoje Nr. G 583/2025 (01) nurodyta, kad D. J. nustatyti odos nubrozdinimai nugaroje ir abiejuose keliuose padaryti kietu, buku daiktu(-ais), arba nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą, nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokių sužalojimų padarymo metu gali būti jaučiams fizinis skausmas (t. 1, b. l. 90).

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad S. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. nukentėjusįjį D. J. pargriovė ant žemės, nukentėjusysis atsitrenkė, kartu su kaltinamuoju ridenosi žeme. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad norėjo triukšmą keliantį neblaivų nukentėjusįjį išprašyti iš namo kiemo gražiuoju, tačiau nesigavo – panaudojo prieš asmenį fizinį smurtą. S. G. neabejotinai suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį, galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo. Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius

K. S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiojo atsiprašė, įsipareigojo atlyginti jam padarytą turtinė žalą. Nukentėjusysis D. J. šias aplinkybes patvirtino, nurodė pretenzijų neturintis.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei treji metai (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2025-02-01).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl ko kaltinamasis negalėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – asmuo nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tais pačiais pagrindais. S. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltę dėl veikos padarymo visiškai pripažino, gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju. Taigi, asmuo atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas sąlygas.

Pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra viena iš esminių būtinų, lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomos. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina tai, kad kaltinamasis S. G. praeityje teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (t. 1, b. l. 171-178), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, didžioji dalis baudų sumokėtos (t. 1, b. l. 180-196), dirbantis, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (ieškinys nebuvo pareikštas), teismo posėdžio metu gailėjosi dėl padarytos veikos. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis išvadas padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, kaltinamasis privalės stengtis gyventi pagal nusistovėjusias visuomenėje taisykles, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju, jam gali tekti atsakyti už šią nusikalstamą veiką. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (be kita ko, ir BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 72² straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę.

Teismo vertinimu, nors kaltinamasis S. G. teismo sprendimu yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, vis dėlto padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, aplinkybės ir kilę padariniai rodo, kad kaltinamasis turi akivaizdžių sunkumų su smurtinio pobūdžio elgesio valdymu. Nusikalstama veika buvo padaryta veikiant impulsyviai, neapgalvotai, dėl ko buvo pažeista kito asmens sveikata.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemones ir tiems asmenims, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK VI skyriaus nuostatas, teismas sprendžia, jog yra pagrįsta ir proporcinga S. G. taikyti valstybinio kaltintojo prašomą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte bei 72² straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė laikmena, esanti voke prie pirmo bylos tomo galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. G. , padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, S. G. ir nukentėjusiajam D. J. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsnio 1 dalimi, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.