Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-15 · Administracinė byla Nr. I-3195-362/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
I-3195-362/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00040-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3195-362/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00040-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 15 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui A. S.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. S. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas A. S. nurodė, kad nuo 2018-01-05 iki 2018-12-10 buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis būdavo patalpinamas į boksikus, kur reikėdavo būti 2-6 valandas, ten smarvė, tvaikas, nėra jokios vėdinimo sistemos, pilna dūmų, nes visi rūko, nešvaru, purvas, sanitarinis mazgas atviras, gamtinius reikalus reikia atlikti visų akivaizdoje,. Po to yra atliekama krata, kurios metu reikia išsirengti iki apatinių rūbų, o patalpoje šalta, drėgna. Po kratos jis buvo perkeliamas į kitas trumpalaikio laikymo kameras, kur reikėjo būti 4-6 valandas, ten irgi smarvė, drėgmė, nešvara, sanitarinis mazgas atitvertas tik iš vienos pusės, maisto netiekdavo. Perkėlus į gyvenamąsias kameras, ten trūkdavo ploto, ypač atėmus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose nėra iškvietimo mygtukų. Trūksta gryno oro, nes vėdinama tik per langą, kameroje Nr. 53 pelėsis, sanitarinis mazgas atviras, tik 1,25 m aukščio skarda užkalta, visose kamerose didelė drėgmė. Kameroje Nr. 23 jis buvo laikomas kartu su sergančiu tuberkulioze asmeniu, nors buvo nurodęs, kad yra nerūkantis, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Rūbų neskalbdavo. Maistą dažnai gaudavo atšalusį. Dėl to jis patyrė gėdos jausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2019-01-22 pažymos „Dėl A. S.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2018-01-05 iki 2018-12-10 buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 36,9,89,82, 24,61,66,10,22,28,29,42,106,53,43,39,69,23,62,25,58,30, kameroje buvo po 1-6 asmenis, pareiškėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 23,4 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose. Kamerose ventiliacija vyksta natūraliu būdu, per langus. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančių kvapų parametrų. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2018-01-30 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 89 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, yra pelėsio, 2018-02-20 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 106 lempos be gaubtų, 2012-20 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 29 oro temperatūra atitinka reikalavimus, lempos be gaubtų, pelėsio nėra, 2018-03-27 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 61,66,82 oro temperatūra atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, apšvietimas kamerose Nr. 61,82 atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 66 per žemas, 2018-04-16 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 10,24 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, oro temperatūra kameroje Nr. 24 atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 10 nevertinta dėl praviro lango, kameroje Nr. 10 apšvietimas per žemas, kamerose pelėsio nėra, jas per langus vėdinti galima, 2018-05-11 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 23 oro temperatūra atitinka reikalavimus, 2018-06-06 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 28 lempos be gaubtų, 2018-06-13 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 29,69 apšvietimas tinkamas, kameras vėdinti per langus galima, 2018-08-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 25,53 santykinė oro drėgmė per didelė, apšvietimas kameroje Nr. 25 tinkamas, kameroje Nr. 53 lempos be gaubtų, kamerose pelėsio nėra, jas vėdinti per langą galima, 2018-08-30 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 43,61 oro temperatūra atitinka reikalavimus. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Kamerose tvarką privalo palaikyti patys esantys kameroje asmenys. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, asbesto konstrukcijose nėra. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokomai pareiškėjas nesikreipė. Trumpalaikio buvimo kamerose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 2 valandas, šioms kameroms netaikomi higienos reikalavimai, kurie taikomi gyvenamosioms kameroms, sanitariniai mazgai yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, pagal prašymus asmenys gali būti išvedami į atskirą tualeto patalpą, šiose kamerose rūkyti draudžiama. Nerūkantys asmenys laikomi atskirai nuo rūkančių, nustačius asmeniui aktyvią tuberkuliozės formą, jis būna izoliuojamas nuo kitų asmenų. Maitinimas vyksta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. S. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, ir dėl per mažai jam tekusio kameros ploto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2019-01-22 pažymos Nr. 60/09-2840 „Dėl A. S.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2018-01-05 iki 2018-12-10. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 36,9,89,82,24,61,66,10,22,28,29,42,106,53,43,39,69,23,62,25,58,30 kalinamas 300 dienų, kameroje buvo 1-6 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 23,37 kv. m kameros ploto.

Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 300 dienų, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra būtina, ir jie neturi būti įskaičiuojami į nustatomą minimalų gyvenamąjį plotą. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, ir darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.

EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieš tai, jam teko ne mažiau kaip 3,77 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą, nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti OSB arba mūrine sienele, jos aukštis nuo 1,78 m (kameroje Nr. 28) iki 2,30 m (kamerose Nr. 42,106).

Vertinant baldų buvimą kamerose, iš 2017-09-06 pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ jų perteklius nustatytas kameroje Nr. 22, kur įrengti 5 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų. Kameros Nr. 22 plotas yra 20,29 kv. m, pertekliniai baldai užima 2,6 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 17,69 kv. m. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas 9 dienas, kameroje buvo nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko 3,54 kv. m (kai kameroje buvo 5 asmenys) kameros ploto, tad pareiškėjo judėjimo laisvė buvo 9 dienas nors ir nežymiai, tačiau apribota daugiau nei būtina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019-01-24 pažymoje Nr. 60/09-3198 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019-01-22 pažymoje Nr. 61/04-470 „Dėl A. S.“ nurodyta, kad pareiškėjas A. S. laikotarpiu nuo 2018-01-05 iki 2018-12-10 kreipėsi su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose. 2018-03-28 pateikė pareiškimą dėl bado akcijos paskelbimo, dėl draudimo skambinti, 2018-04-24 pateikė skundai dėl netinkamo Sveikatos priežiūros tarnybos darbo.

Pildant Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, 2018-01-05 nurodė, kad sutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, 2014-03-21 nurodė, kad nesutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, ir 2018-06-26 nurodė, kad sutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis.

Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.

Pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažyma Nr. 62/08-82 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“, kurioje nurodyta, jog vasario mėn. kameroje Nr. 39 atliktas sienų glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, lubų dažymas, naujo klozeto sumontavimas, baldų, grotų dažymas ir montavimas, gegužės mėn. kameroje Nr. 106 nuvalytos nuo pelėsio lubos, sienos, užtemptas hermetikas, sienos, lubos perdažytos. Į šias kameras pareiškėjas buvo patalpintas po jų remonto. Pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažyma Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“, kurioje nurodyta, jog 2018-02-05 – 02-09 kameroje Nr. 29 nuvalytos lubos, sienos nuo pelėsių, užtaisyti lubų, sienų įtrūkimai, perdažytos grotos, perstatyti baldai, pakabintos naujos WC užuolaidos, 2018-02-19 - 28 kameroje Nr. 89 suremontuotos sienos, lubos, perklijuotos sienų, grindų plytelės, perdažytos lubos, sienos, įrengti nauji gultai, naujas apšvietimas, naujas klozetas, perdažytos grotos, 2018-07-04 kameroje Nr. 53 perklijuotos grindų plytelės, 2018-07-05 - 26 kameroje Nr. 62 suremontuotos sienos, lubos, nuvalytas pelėsis. Į kameras Nr. 29, 62 pareiškėjas buvo patalpintas po remonto atlikimo, o į kameras Nr. 89,53 pareiškėjas buvo patalpintas iki remonto atlikimo.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos. 2018-01-30 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 89 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, yra pelėsio, 2018-02-20 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 106 lempos be gaubtų, 2012-20 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 29 oro temperatūra atitinka reikalavimus, lempos be gaubtų, pelėsio nėra, 2018-03-27 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 61,66,82 oro temperatūra atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, apšvietimas kamerose Nr. 61,82 atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 66 per žemas, 2018-04-16 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 10,24 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, oro temperatūra kameroje Nr. 24 atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 10 nevertinta dėl praviro lango, kameroje Nr. 10 apšvietimas per žemas, kamerose pelėsio nėra, jas per langus vėdinti galima, 2018-05-11 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 23 oro temperatūra atitinka reikalavimus, 2018-06-06 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 28 lempos be gaubtų, 2018-06-13 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 29,69 apšvietimas tinkamas, kameras vėdinti per langus galima, 2018-08-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 25,53 santykinė oro drėgmė per didelė, apšvietimas kameroje Nr. 25 tinkamas, kameroje Nr. 53 lempos be gaubtų, kamerose pelėsio nėra, jas vėdinti per langą galima, 2018-08-30 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamerose Nr. 43,61 oro temperatūra atitinka reikalavimus.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai.

Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018-10-03, 2018-04-24 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo patikrinimo aktais nustatė, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų pažeidimo nenustatyta, išskyrus tai, jog kai kurie patiekalai atvėsę daugiau, nei leistina.

Kameroje Nr. 23 pareiškėjas buvo laikomas su suimtuoju J.M, kuriam, įtarus plaučių tuberkuliozę, buvo atlikta rentgenograma, ir įtarimui pasiteisinus, jis buvo izoliuotas, tame tarpe ir nuo pareiškėjo.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas pas Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus kreipėsi, kad susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kamerose, nenurodė. Pirminės gydytojų apžiūros metu nurodė, kad yra rūkantis.

Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sąlygos kameroje. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje drausmės kameroje nuo 201 iki 2018-06-21 metu (viso 300 dienų) pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas, tačiau dėl baldų pertekliaus pareiškėjo judėjimo laisvė 9 dienas, nors labai nežymiai, pareiškėjui teko 3,54 kv. m kameros gyvenamojo ploto, tačiau buvo apribota daugiau, negu būtina

Pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms yra iš dalies paneigti, iš dalies patvirtinti. Nustatyta, jog kamerose Nr. 89 (pareiškėjas ten buvo 1 dieną), Nr. 10 (24 dienas), Nr. 24 (21 dieną), santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 29 kamerose (pareiškėjas ten buvo 5 dienas), Nr. 61 (7 dienas), Nr. 66 (2 dienas), Nr. 82 (2 dienas), Nr. 24 (21 dieną), kameroje Nr. 23 (37 dienas), kameroje Nr. 43 (8 dienas0, kameroje Nr. 61 (7 dienas)oro temperatūra atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 29,61,66,82,10, 24,23,25,53,43,61 pelėsio nenustatyta, tačiau kameroje Nr. 25,53 buvo nustatytas per didelis santykinis drėgnumas, ten pareiškėjas viso buvo 23 dienas. Kai kuriose kamerose nustatyti nesaugūs lempų gaubtai, per mažas apšvietimas, tačiau pareiškėjas šiomis aplinkybėmis neargumentuoja neturtinės žalos atsiradimo. Duomenų apie higienos sąlygas (oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas) kitose kamerose nėra, kaip nėra ir kitų duomenų jau paminėtose kamerose, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.

Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, ir pats pareiškėjas nurodo, jog sienelės buvo būtent tokio aukščio, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 78 cm aukščio, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta. Pareiškėjas nurodo, jog kameroje Nr. 53 buvo per žema sanitarinio mazgo sienelė, tačiau šis jo argumentas paneigiamas tiek jau aukščiau nurodyta Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentele, tiek pateiktomis kameros fotonuotraukomis, tad yra atmestinas. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka, ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Skundų dėl maisto trūkumo pareiškėjas nei atsakovui, nei gydymo įstaigoms neteikė, tačiau nors atlikti maisto kokybės patikrinimai pažeidimų nenustatė, bet buvo nustatyta, jog kartais maistas buvo patiekiamas ne karštas, o tik šiltas, tad pareiškėjo teiginiai dėl to, jog būdavo tiekiamas atšalęs maistas, iš dalies patvirtinti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog šios sistemos darbai yra susiję su pastato rekonstrukcija, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjas apskritai nenurodo, jog dėl tokio mygtuko nebuvimo jam kilo kokios nors problemos, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Vertinant pareiškėjo buvimą trumpalaikio sulaikymo kamerose ir kratos atlikimą, pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie higienos sąlygas šiose kamerose, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai. Pažymėtina, jog šioms kameroms yra netaikomos higienos normos, kurios yra taikomos gyvenamosioms kameroms. Pats pareiškėjas neginčija, jog sanitarinis mazgas šiose kamerose yra iš vienos pusės atitvertas, be to, pažymėtina, jog ne kiekvieną buvimo laiką asmeniui gali būti reikalinga pasinaudoti sanitariniu mazgu. Rūkyti šiose kamerose draudžiama, skundų iš pareiškėjo apie kitų asmenų daromus pažeidimus gauta nebuvo. Kratos yra vykdomos pagal nustatytą tvarką. Pažymėtina, jog pareiškėjas per visą savo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį nuo 2018-01-05 iki 2018-12-10 šiose kamerose buvo 15 kartų, atsakovas nurodo, kad ne daugiau kaip 2 valandas, pareiškėjas nurodo, jog iki 6 valandų, tad toks buvimas negali būti laikomas ilgalaikiu poveikiu.

Vertinat pareiškėjo nurodymą, jog jis kameroje Nr. 23 buvo laikomas kartu su aktyvia tuberkuliozės forma sergančiu asmeniu, pažymėtina, jog pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2018-06-25 iki 2018-07-29. Kaip nurodoma Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-02-20 pažymoje Nr. 76/10-71, laikotarpiu nuo 2018-07-12 iki 2018-07-16 su pareiškėju vienoje kameroje buvo suimtasis J. M., kuriam 2018-07-16 buvo atlikta plaučių rentgenograma, ir radus pakitimus bei įtarus plaučių tuberkuliozę, jis buvo izoliuotas ir nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Tokiu būdu, iš karto, tik sužinojus apie asmens ligą jis buvo izoliuotas, tad atsakovo veiksmuose nenustatyta neteisėtų veiksmų, ir šis argumentas yra atmestinas.

Pareiškėjas nurodo savo skunde, kad jis buvo laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punktas reglamentuoja jog laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. sanitarinių mazgų įrengimo.

Vertinant, ar į tinkamą kamerą buvo patalpintas pareiškėjas, pažymėtina, jog talpinant asmenį kamerą, yra vykdoma pačių nuteistųjų ar suimtųjų apklausa, kur jie savo ranka nurodo, ar sutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Pažymėtina, jog šiuo atvejų nėra vadovaujamasi pirminės gydytojų apžiūros rezultatais, ši apžiūra tik fiksuoja žalingus įpročius, tame tarpe ir tai, ar pareiškėjas mano, jog turi žalingą įprotį – rūkymą, tačiau net ir neturint šio įpročio, ar priešingai, jį turint, pareiškėjui išlieka teisė pasirinkti gyventi kameroje kartu su rūkančiais ar nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjas kaip žalingą įprotį rūkymą pirminės gydytojų apklausos metu nurodė. Tokiu būdu, pareiškėjui išreiškus sutikimą būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, Šiaulių tardymo izoliatorius, apgyvendindamas jį tokioje kameroje, pažeidimo nepadarė. Tokį sutikimą pareiškėjas davė, 2018-01-05 pildydamas atvykusių Asmenų, pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, kur nurodė, kad sutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat ir 2018-06-26 nurodė, kad sutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Tačiau pažymėtina, jog 2014-03-21 pildydamas atvykusių Asmenų, pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, pareiškėjas nurodė, kad nesutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, tad laikotarpiu nuo 2018-03-21 iki 2018-06-26 pareiškėjas turėjo būti patalpintas į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Teismas 2019-03-29 nutartimi pareikalavo iš atsakovo įrodymų, kuriose kamerose nurodytu laikotarpiu buvo laikomi nerūkantys asmenys, atsakant į šį teismo įpareigojimą, gauta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019-04-09 pažyma Nr. 103/05-700, kurioje nurodoma, kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, bei nurodoma, jog ten taip pat buvo laikomi asmenys, kurie pareiškė norą būti laikomi su nerūkančiais asmenimis. Pažymėtina, jog jokių kitų įrodymų, jog šiose kamerose buvo laikomi nerūkantys asmenys, teismui nepateikta. Teismui yra pateikti Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planai, tačiau iš šių planų negalima teigti, jog šios kameros buvo skirtos nerūkantiems, kadangi pagal šiuos planus bet kuri kamera gali būti skirta nerūkantiems. Tokiu būdu, atsakovo pateikti įrodymai neleidžia kategoriškai atmesti pareiškėjo argumento, jog jis buvo laikomas kamerose su rūkančiais asmenimis, ir abejonės yra traktuotinos pareiškėjo naudai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo teiginiai taip pat yra nekonkretūs, deklaratyvūs, nenurodantys nei laikotarpio, nei konkrečių kamerų. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas šį žalingą įprotį turėjo, ir jo vėliau neatsisakė, tad žala didelė negalėjo būti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas A. S. aktyviai kovojo už savo teises, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir net pasirinkdamas tokias kraštutines priemones, kaip badavimas. Tačiau, pareiškėjas kaip bado streiko priežastį nurodo prokuroro paskirtą draudimą skambinti, tačiau kitų priežasčių, kaip kamerų neatitikimas higienos normoms, per mažas tenkantis plotas vienam suimtajam ar pan., nenurodė. Tolesnio savo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis taip pat nesiskundė dėl jam tenkančio kameros ploto ar kamerų neatitikimo higienos normoms, tad ir šie jo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime ar teismo posėdyje.

Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (galimai prastos higienos sąlygos kamerose, perteklinis judėjimo ribojimas, atvėsęs maistas, galimai laikymas su rūkančiais asmenimis) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, tačiau 9 dienas, nors ir labai nežymiai, jo judėjimo laisvė buvo ribojama daugiau, negu būtina, kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus šioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos, esant abejonėms, kurios traktuojamos pareiškėjo naudai, dėl higienos sąlygų kamerose užtikrinimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau įvertinus ir tokias aplinkybes, kaip galimai netinkamas sąlygas kameroje, perteklinis judėjimo ribojimas, atvėsęs maistas, galimai laikymas su rūkančiais asmenimis, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiškėjui priteistinas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius