Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. ir jo gynėjos advokatės Elenos Gylienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant L. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti darbo biržoje;

- neišvykti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką nurodyta įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. 15.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. 15.10 val. (dvi paras).

Transporto priemonė – automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelis, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Kelių policijos aikštelėje, adresu Chemijos pr. 4B, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.18 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,87 % (promilės) etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.Nuteistasis L. P. ir jo gynėja advokatė Elena Gylienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir prašo panaikinti jo dalį, kuria L. P. paskirtas įpareigojimas neišvykti iš namų nuo 22.00 val. iki 06 val. ryto, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A6“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti prie automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra konfiskuojamas.Apeliantai nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepilnai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuteistasis nurodo dirbantis UAB „L.“ direktoriumi, įmonės veikla susijusi su pramoninių pastatų stogų ir fasadų montažu, 2017 metais yra atliekami darbai Vokietijoje, todėl teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neišvykti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val. atima galimybę dirbti, atlikti tiesiogines pareigas, nes pagal bendrovės veiklą yra būtina išvykti dirbti už Lietuvos Respublikos ribų (į Vokietiją).Apeliantų teigimu, teismas, nuspręsdamas konfiskuoti transporto priemonę, neatsižvelgė į tai, kad automobilis priklauso įmonei UAB „L.“, įtrauktas į UAB „L.“ balansą ir yra įmonės ilgalaikis turtas, naudojamas UAB „L.“ veikloje pagrindiniam darbui atlikti. Konfiskavus automobilį, būtų pablogintos sąlygos vystyti bendrovės verslą – užsidirbti sau pragyvenimui ir kitiems asmenims, dirbantiems UAB „L.“.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Nuteistojo L. P. ir jo gynėjos advokatės Elenos Gylienės apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliantai skunde iškėlė klausimą dėl įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio, kurį vairuojant padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo – taikymo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai nuteistajam atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskyrė įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru laiku ir baudžiamojo poveikio priemonę automobilio konfiskavimą.Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo L. P. asmenybę, bylos aplinkybes ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ginčijamas įpareigojimas nuteistajam paskirtas teisėtai ir pagrįstai, nėra per griežtas ir gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Iš bylos duomenų matyti, kad L. P. yra teistas, baustas administracine tvarka už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Buvimas namuose nakties metu padėtų nuteistajam spręsti alkoholio vartojimo problemas, todėl jam pagrįstai paskirtas įpareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu. Skundo argumentai, kad toks įpareigojimas trukdys darbui, nepagrįsti, kadangi tuo atveju, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ir tai suderinta su bausmės vykdymą prižiūrinčia institucija, nelaikomas įpareigojimo pažeidimu. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog L. P. pagrįstai paskirtas transporto priemonės konfiskavimas. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. P. vadovaujamai UAB „L.“ priklausantis automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme, nes šią transporto priemonę nuteistasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl turi būti konfiskuojama. Byloje nustatyta ir tai, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Audi A6“ – nuosavybės teisėmis priklauso nuteistojo L. P. vadovaujamai UAB „L.“, kurios vienintelis akcininkas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. yra nuteistasis. Kartu tai reiškia, kad nuteistasis neabejotinai žinojo (ir žino), kad jis turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus priimti sprendimus jo vadovaujamo juridinio asmens vardu, naudai bei interesais ir kad aptariama transporto priemonė „Audi A6“ yra ne jo asmeninis turtas, bet svetimas ir priklausantis juridiniam asmeniui UAB „L.“. Tačiau L. P., skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, kuriam nuosprendžio priėmimo metu priklausė visos jo vadovaujamo ūkio subjekto akcijos, neabejotinai žinojo, kokiu tikslu bus naudojamas juridinio asmens automobilis, t. y. BK uždraustai veikai daryti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalių nuostatas.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. P. ir jo gynėjos advokatės Elenos Gylienės apeliacinį skundą atmesti.