- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-443-460/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00374-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- T. D., T.
- Atsakovas
- N. V.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-443-460/2010
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-00374-2009-6)
2010 m. birželio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovei T. D., ieškovės atstovei advokatei S. Baracevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3933-794/2009 pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovui N. V. (N. V.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė T. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo N. V. 20 000 litų skolą ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1995-11-15 pakvitavimu atsakovas iš ieškovės pasiskolino 5000 JAV dolerių (pagal tuo metu buvusį oficialų JAV dolerio ir lito kursą sudarė 20000 Lt), kuriuos įsipareigojo grąžinti per šešis mėnesius. Suėjus skolos grąžinimo terminui, atsakovas paprašė pratęsti skolos grąžinimo terminą. Ieškovė sutiko ir 1996-11-14 buvo surašyta sutartis, pagal kurią skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 1997-06-14. Tačiau ir pagal šią sutartį numatytu terminu skola nebuvo grąžinta, dėl to 1997-06-14 buvo surašyta pakartotinė sutartis, pagal kurią buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas iki 1997-12-30. Taip pat nurodė, jog ieškovė 2008-12-15 surašė atsakovui pretenziją dėl skolos grąžinimo, tačiau iki šios dienos atsakovas pinigų negrąžino. Ieškovė nurodo, jog teisė į ieškinį ieškovei atsirado nuo 2008-12-15, kai ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-27 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės T. D. atsakovui N. V. 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės T. D. 17,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir ieškinio senaties terminui pasibaigus iki ieškinio pareiškimo teisme, yra pagrindas ieškinį atmesti suėjus ieškinio senaties terminui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-27 sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas keitė paskolos grąžinimo terminus ir paskutiniame susitarime nenurodė skolos grąžinimo termino, todėl, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 3 dalimi, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, tai ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. 2008-12-12 ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovą, kad šis grąžintų skolą, ir iš atsakovo gavo neigiamą atsakymą, todėl nuo šio momento turi būti pradedamas skaičiuoti senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas skolos ieškovei negrąžino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė T. D. 1995 m. lapkričio 15 d. paskolino atsakovui 5000 JAV dolerių, šis įsipareigojo grąžinti skolą per šešis mėnesius (b.l. 8, 9, 43). Vėliau paskolos grąžinimo pratęsimo sutartimis 1996-11-14, 1997-06-14 atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 1997-12-30 (b. l. 14, 15, 44, 45). Ieškovė prašo priteisti 20 000 Lt (pagal oficialų tuo metu buvusį valiutų kursą) negrąžintos paskolos, atsakovas nurodė, kad jis atsiskaitė su ieškove 2003 ir 2004 metais. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2009-07-28 ekspertizės akte Nr.11K-240 (09) nurodyta, jog 1996-11-14 ir 1997-06-14 paskolos grąžinimo termino pratęsimo sutartyse N. V. vardu pasirašė pats N. V. (b. l. 80). Šalys buvo sudariusios paskolos sutartį, savo turiniu ir forma atitinkančią Civilinio kodekso 6.870–6.871 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas jos ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad pasibaigė ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, t. y. abiejų šalių, interesais. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Todėl svarbu nustatyti, nuo kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1997-06-14 Sutartimi atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 1997-12-30 (b. l. 45). Dėl to atmestinas apeliantės nurodymas, jog sutartyje nebuvo numatytas skolos grąžinimo terminas. Be to, apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nuo 1997-12-30 žodžiu su atsakovu kalbėjosi dėl skolos grąžinimo (b. l. 97). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog senaties termino eiga prasidėjo nuo 1997-12-30. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus bendras ieškinio senaties terminas buvo treji metai (1964-07-07 LR CK 84 straipsnio 1 dalis), taigi terminas baigėsi 2000-12-30. Atmestinas apeliantės argumentas, jog teisė į ieškinį atsirado tik 2008-12-15, t. y. nuo tada, kai ji raštu pateikė pretenziją atsakovui, nes, kaip minėta, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam ieškinio senaties terminui, jeigu šio termino eiga nebuvo sustabdyta (CK 1.129 straipsnis), nutraukta (CK 1.130 straipsnis) ar įstatymų arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais pratęsta (CK 1.13 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 2 ir 11 dalys, 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis bylų priskyrimo (žinybingumo), teismingumo taisyklių, ieškinio formos ir turinio reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą 1997-12-30, tačiau į teismą per trejus metus nesikreipė ir praleido trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).
2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 39 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, jog klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m. CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Vertinant, ar ieškovė buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė be pateisinamų priežasčių praleido senaties terminą, elgėsi nerūpestingai į teismą kreipdamasi praėjus daugiau nei 11 metų nuo teisės pareikšti ieškinį teisme atsiradimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovės ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių. Be to, prašymo atnaujinti senaties terminą nebuvo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.