Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudž. byla Nr. 1A-86-417/2015

Teisėja Nijolė Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-43-3-00027-2013-6

2015 m. sausio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios O. T. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta šiame įstatyme numatyta nusikalstama veika.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. buvo kaltinama, tačiau išteisinta už tai, kad 2013-12-19 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) PK, tyrėjai apklausiant ją kaip liudytoją, melagingai teigė, jog 2013-11-01 6 val. ji matė nukentėjusiąją O. T. suniokojus Z. S. priklausantį (S.) kapą (duomenys neskelbtini) kapinėse, t. y. apklausos protokole D. J. pasakė: „Tą pačią dieną aš paskambinau J. Š. ir pasakiau, kad kapuose mačiau O. T., mano manymu, ji suniokojo kapus“, ir taip ją apšmeižė bei užgauliai pažemino.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji O. T. teigia, kad D. J. sužinojusi apie jai pateiktus kaltinimus, buvo nuėjusi pas ją apklaususią tyrėją ir norėjo pakeisti parodymus, todėl ji daro prielaidą, kad D. J. suprato, jog už melagingus parodymus yra baudžiama. Apeliantės tvirtinimu, D. J. keitė parodymus dėl O. T. buvimo vietos kapinėse. 2013-12-19 apklausta kaip liudytoja D. J. parodė: „tolėliau ant S. kapo pamačiau moterį, kuri man buvo panaši į O. T.“, o 2014-01-13 teisiamajame posėdyje ji parodė: „mačiau kaip atvažiavote, pažinau iš eisenos. Aš mačiau, kad ji kažką įmetė paėmė nuo kapo ir įmetė į šiukšlių dėžę“. Apeliantės nuomone, D. J. suvokdama savo žodžių pasekmes, melagingai ją apšmeižė, pažemino pažįstamų akyse. D. J. tyčia paskleidė melagingas, prasimanytas žinias. Nukentėjusioji O. T. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, D. J. nubausti pagal BK 154 straipsnio 1dalį, priteisti jai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintoji, jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šmeižimo turinį pagal BK 154 straipsnį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijos dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2000, 3K-3-56/2004). Toks veiksmas nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu ir BK 154 straipsnio taikymo prasme.

Tiek taikinamajame, tiek ir teisiamajame posėdžiuose nukentėjusioji O. T. neigė, kad iš viso 2013-11-01 buvo (duomenys neskelbtini) miesto kapinėse, tvirtino, jog D. J. nepagrįstai ją apšmeižė dėl S. kapo išniekinimo (b. l. 14, 88–89).

Taikinamojo ir teisiamojo posėdžių metu išteisintoji D. J. parodė, kad ji 2013-11-01 6 val. (duomenys neskelbtini) kapinėse 15 metrų atstumu matė prie S. kapo stovinčią moterį, t. y. O. T., kuri buvo šviesiais plaukais, apsirengusi tamsiai, todėl pagalvojo, jog O. T. nori uždegti žvakutę. Matė, kad O. T. kažką paėmė nuo kapo ir įmetė į šiukšlinę. Kad O. T. būtų išmetusi į šiukšlinę gėles, D. J. nematė ir kapo išniekinimu O. T. nekaltino. D. J. policijai skundo nerašė, policijos pareigūnams pasakė tai, ką matė. Apie išniekintą kapą ji sužinojo iš J. Š. (b. l. 14–15, 89).

D. J. to, kad O. T. niokojo kapą, neparodė ir 2013-12-19 duodama parodymus tyrėjai J. E.. D. J. parodė, kad 2013-11-01, apie 6 val., ji iš toliau pamatė moterį, panašią į O. T., tvarkančią kapą. D. J. paskambino J. Š. ir papasakojo, kad matė O. T., tvarkančią kapą. Iš J. Š. sužinojo, kad kapas buvo nuniokotas. Kadangi O. T. ir R. S. nesirūpino Z. S., pamanė, kad O. T. galėjo suniokoti ir S. kapą.

Išteisintoji D. J. savo parodymų nekeitė, jos parodymai, duoti tyrėjai J. E. ir teisiamajame posėdyje, vieni kitiems neprieštarauja.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja J. Š. patvirtino, kad apie nuniokotą S. kapą D. J. sužinojo iš jos. J. Š. parodė, kad 2013-11-01, apie 8 val., ji sužinojusi iš E. J. tai, kad ant S. kapo padėtos gėles buvo sumestos į konteinerį, iškart įtarė, kas tai galėjo padaryti. Nuvyko prie O. T. namų, kieme jos automobilio nebuvo. 2013-11-01 D. J. tik apie pietus jai pasakė, kad kapinėse matė O. T., kad O. T. „gal sąžinė prabilo, uždegė žvakę“. Tada J. Š. D. J. pasakė apie tai, kad ant S. ir savo giminių kapo rado nuniokotas gėles (b. l. 90).

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. J. patvirtino, kad 2013-11-01, apie 8 val., ji pamatė, jog ant S. ir J. Š. giminių kapo buvusios gėlės buvo sumestos į konteinerį. Apie tai paskambinusi pasakė J. Š. (b. l. 90–91).

Kad D. J. pasakė tik tai, jog matė O. T. kapinėse, kad jokios kalbos apie kapo išniekinimą nebuvo, patvirtino ir liudytoja E. P. (b. l. 90).

Iš aptartų duomenų matyti, kad D. J. buvo įsitikinusi, jog kapinėse matė būtent nukentėjusiąją O. T., apibūdino jos išvaizdą. D. J. paskambinusi J. Š. papasakojo, jos įsitikinimu, tikrovę atitinkančią informaciją, t. y., kad matė O. T. prie S. kapo, pagalvojo, jog O. T. norėjo uždegti žvakutę, tvarkė kapą. Kad ant S. kapo buvusios gėlės buvo sumestos į konteinerį, kad tai padarė O. T., D. J. neparodė nei duodama parodymus tyrėjai, nei teisiamajame posėdyje. Tai, kad ant S. kapo buvusios gėlės buvo sumestos į konteinerį, D. J. pati sužinojo tik iš J. Š.. Kad tai galėjo padaryti O. T., D. J. tyrėjai pasakė tik savo nuomonę, paaiškino tokios nuomonės priežastį. Tačiau toks veiksmas nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu.

Byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog D. J. jokių žinių apie tai, kad O. T. nuniokojo S. kapą, niekam neskleidė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio motyvu, jog D. J. tik konstatavo faktą, ką ji pati matė, O. T. apšmeižti nesiekė.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendis, kuriuo D. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinta, yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nukentėjusiosios O. T. apeliacinį skundą atmesti.