- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 1-4292-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58510-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, darbingumas 40 procentų, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs 2018 m. spalio mėn.),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. gruodžio 10 d. apie 22.00 val., E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei - sugyventinei L. K. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į kaktą, po to ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į virtuvinės spintelės stiklus ir jiems sudužus susižalojo abiejų rankų plaštakas, tai yra taip smurtaudamas kaltinamasis padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kaktoje, pjautines žaizdeles abiejose plaštakose ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo sugyventinei L. K., su kuria gyvena apie 10 metų, vieną kartą kumščiu sudavė į kaktą, po to ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į virtuvinės spintelės stiklus, kuriems sudužus susižalojo abiejų rankų plaštakas, bėgo kraujas. Supranta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, ją sužalojo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusi L. K. patvirtino, kad sugyventinis E. M., su kuriuo gyvena apie 8 metus, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, supykęs dėl jam išgertuvių metu nerodomo dėmesio, nes ji tu metu kalbėjo telefonu, vieną kartą kumščiu sudavė jai į kaktą, po to ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į virtuvinės spintelės stiklus, kuriems sudužus susižalojo abiejų rankų plaštakas. Jai skaudėjo, buvo sužalota. Anksčiau kaltinamasis jos atžvilgiu yra smurtavęs du kartus. Būdamas blaivus nesmurtauja (b. l. 41-42).
Apžiūros protokolas (b. l. 13-23) patvirtina, kad įvykio vietoje buvo rasti sudužę spintelės stiklai.
Į BPC kreipėsi pati nukentėjusioji, kuri nurodė, kad sugyventinis puola muštis (b. l. 24).
Teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, kad sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 51).
Nukentėjusiajai 2018-12-10 22.35 val. nustatytas 2,41 promilės girtumas, kaltinamajam 2018-11-11 06.41 val. - 0,42 promilių girtumas (b. l. 33, 53).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2018-12-10 apie 22 val., E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei - sugyventinei L. K. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į kaktą, po to ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į virtuvinės spintelės stiklus ir jiems sudužus susižalojo abiejų rankų plaštakas, tai yra taip smurtaudamas kaltinamasis padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kaktoje, pjautines žaizdeles abiejose plaštakose ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, sukėlė fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios sugyventinis, smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, kaltinamojo kaltę įrodo ir rašytiniai įrodymai, tai yra apžiūros protokolas, kuriame įvykio vietoje užfiksuoti sudužę spintelės stiklai; BPC pažymoje nurodytos nukentėjusiosios pranešimo apie nusikaltimą aplinkybės; teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl E. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ko neneigė ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 81-99): 2013-12-17 ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. nutrauktas kaltinamajam susitaikius su ta pačia nukentėjusiąja, tačiau metų bėgyje padarius naują tokią pačią nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir kaltinamasis 2014-11-25 baudžiamuoju įsakymu nuteistas už abi nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją L. K., baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, teistumas išnykęs tik 2018 m. spalio mėn., kaltinamasis nedirba, neįgalus.
Kadangi prieš tai baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl padarė tokį patį nusikaltimą, nepriklausomai nuo to, kad teistumas išnykęs, tačiau išnykęs tik šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį, kaltinamajam šį kartą skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), paskiriant mažesnį bausmės dydį, nei numatytos bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šį kartą dar atidedant vidutiniam laikui, nes teismas viliasi, jog kaltinamajam dar galima suteikti galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalinga pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui.
Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2018-12-11 06.15 val. iki 2018-12-12 11.22 val., paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinis įrodymas. Vaizdo įrašas (b. l. 18), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti E. M.:
1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: E. M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.
Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-12-11 iki 2018-12-12 (dvi dienas).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą - vaizdo įrašą palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).