Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 34 MGL (1 700 Eur) bauda. Jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 18 d; valstybės naudai išieškota transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 3 587 Eur, bauda sumokėta 2020 m. liepos 22 d.;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 6 d.; valstybės naudai išieškota transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 2 260 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. gruodžio 6 d., apie 18.00 val., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen. kelyje 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė 14 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2023 m. gruodžio 6 d. 18.39 val. tikrinimo metu nustatė jo iškvepiamame ore 2,94 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. gruodžio 6 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest Drager 6810“, patikros sertifikatas Nr. 1940912. Pirmuoju tikrinimu, 18.23 val., A. B. nustatytas 3,03 promilių girtumas, antruoju tikrinimu, 18.39 val., A. B. nustatytas 2,94 promilių girtumas (el. b. l. 31–33, 41).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo, liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotus duomenis, kurie sutampa tarpusavyje, vienas kitą papildo ir atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2,94 promilės), kai jam nustatytas neblaivumas žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Prokurorė atkreipė dėmesį, kad A. B. buvo supažindintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmėmis tik 2024 m. vasario 5 d., t. y. po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, dėl to A. B. veiksmai papildomai pagal BK 243 straipsnį nekvalifikuotini.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad norėjo nusipirkti dar degtinės, dėl to vairavo transporto priemonę. Pasak jo, jis neturėjo ką prarasti, teisių vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, A. B. veikė tiesiogine tyčia. Taigi jo veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymius, todėl pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

A. B. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (el. b. l. 132–135).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis); kaltės formą – tiesioginę tyčią; nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatytą jo aplinkybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas (el. b. l. 149–154), baustas administracine tvarka (el. b. l. 163–165), nedirbantis (el. b. l. 173–175), registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs.

Pažymėtina, kad kaltinamasis A. B. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 60 MGL (3 000 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemones, duomenų apie bausmės atlikimą nėra. Taip pat kaltinamasis ir anksčiau teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bauda sumokėta. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės (baudos) nepasiekė savo tikslų, todėl, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimo, už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina arešto bausmė. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nepaisant jam 2023 m. lapkričio 16 d. priimto teismo procesinio sprendimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl analogiško nusikaltimo padarymo, praėjus trumpesniam nei mėnuo laikotarpiui, kaltinamasis ir vėl sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo nustatytą 1,5 promilių ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė; pasak liudytojo, paskambinęs pranešėjas nurodė, kad, vairuodamas, kaltinamasis sustabdė jo vairuotą automobilį, sudarinėjo avarines situacijas. Šiais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad savo neteisėtais veiksmais A. B. kėlė pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. yra linkęs nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, patvirtina neatsitiktinį jo neteisėtų veiksmų pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtinas 72 (septyniasdešimt dviejų) parų areštas. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę bausmę ‒ 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų areštą.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 6 d. 18.23 val. iki 2023 m. gruodžio 7 d. 12.09 val. (viena para). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai arešto parai.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad už šio kodekso <...> 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...>. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, be to, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. B. tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, A. B. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,94 promilės alkoholio, daugiau kaip septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Byloje tai pat nustatyta, kad praeityje A. B. ne kartą buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą, dėl savo elgesio tinkamų išvadų nepadarė, ir vėl vairavo transporto priemones būdamas neblaivus. Kaltinamajam teistumas nėra išnykęs. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas artimas maksimaliam, 6 (šešerių) metų, uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 7 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. B. paskyrimo dienos (el. b. b. l. 82–85).

Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. vairavo svetimą, jo draugo S. P. S. vardu registruotą automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenimis, el. b. l. 71). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teigė, kad jam pats savininkas leido vairuoti, tačiau pats automobilio savininkas šią aplinkybę neigė, nurodęs, kad neprašė A. B. niekur važiuoti. Pasak jo, kaltinamasis be leidimo paėmė automobilio raktelius, o jis pats įvykio metu buvo labai neblaivus ir miegojo šalia kaltinamojo, sėdėdamas keleivio vietoje.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, Toyota Avensis, 2003 m. gamybos, kaina su PVM sudaro 1 802 Eur (el. b. l. 96), tad iš kaltinamojo išieškotina ši, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. (A. B.) galutinę bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti į paskirtą bausmę A. B. (A. B.) taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 6 d. 18.23 val. iki 2023 m. gruodžio 7 d. 12.09 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. (A. B.) sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. B. (A. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 7 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. B. (A. B.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 6 (šešerius) metus, A. B. (A. B.) draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. B. (A. B.) automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 802 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus du eurus).

A. B. (A. B.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. B. (A. B.), kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3–4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. 8 663 60132) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu info@nti-pn.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.