Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-12-23 · Administracinė byla Nr. I-2567-473/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-23
Bylos Nr.
I-2567-473/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos
Trečiasis asmuo
Priešgaisrinės apsaugos
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2567-473/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.8;74
SPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2008 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Zarasų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui dėl priemokų už viršvalandinį darbą priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2008-01-07 kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo 6403 Lt nepriemoką už viršvalandinį darbą, dirbtą laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-01-01; 2) priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas nuo reikalaujamos sumos, skaičiuojant nuo pareiškimo priėmimo nagrinėti dienos iki visiško reikalavimo įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-7).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad nuo 1996-12-18 dirba pas atsakovą ugniagesiu – gelbėtoju. Jam nebuvo sumokėtos priemokos už viršvalandinį darbą, dirbtą tarnybos metu. Dirbdamas turėjo statutinio valstybės tarnautojo statusą. Vidaus tarnybos statuto 5 str. nustatyta, jog pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Kitų valstybės tarnautojų, tarnaujančių vidaus reikalų įstaigose, tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Šiems valstybės tarnautojams taip pat taikomos šio Statuto 7 str. 3 d. 2 p. ir 11 str. 2 d. nuostatos. Darbuotojų darbą reglamentuoja darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Todėl, pareiškėjo teigimu, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams be išlygų yra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo normos, reglamentuojančios darbo užmokestį bei kitos konkrečiai išvardintos šio įstatymo išimtinės nuostatos. Statuto 29 str., reglamentuojančio pareigūnų darbo laiką, 1 d. nustatyta, jog pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant šio Statuto 30 str. nurodytiems pagrindams, vidaus reikalų įstaigos vadovas savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės darbo laiko norma. Trečioje šio straipsnio dalyje nurodyta, jog nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 d. nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 ,,Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo” detalizuojama darbo ir poilsio laiko apskaita, faktiškai atkartojanti jau aukščiau nurodyto Statuto 29 str. nuostatas. Darbo kodekso 144 str.1 d. yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog darbo laiko norma per savaitę negali būti ilgesnė kaip 40 valandų, ir kuri atitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr.47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki keturiasdešimt valandų per savaitę” įtvirtintą principą dėl keturiasdešimties darbo valandų per savaitę darbo laiko normos. Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nustatyta, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Vyriausybės nutarimo Nr. 1150 8 p. numatyta, jog kitus pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimus, kurių nereglamentuoja Vidaus tarnybos statutas ir šie darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai, reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Darbo laiko trukmės Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja. Statutas bei Vyriausybės nutarimas Nr. 1150, reglamentuoja pareigūnų savaitės darbo laiko normą, tačiau nepasisako, koks turėtų būti apskaitos laikotarpis ir kokia turėtų būti bendra darbo laiko norma per šį apskaitos laikotarpį. Dėl šios priežasties mano, kad šiuo atveju turi būti laikomasi Darbo kodekso nuostatų. Darbo valandų skaičių darbuotojams ir valstybės tarnautojams nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras, remdamasis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo” 9 p. Ši funkcija nėra perduota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – PAGD) direktoriui. PAGD direktoriaus įsakymai, nustatantys pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio - gruodžio mėnesiais darbo laiko normas, kurios skiriasi nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų dydžių, prieštarauja minėtam Vyriausybės nutarimui (2003-05-27 Nr. 650). Be to, PAGD direktoriaus įsakymai, kuriais nustatomi pamainų darbo grafikai bei savaičių kiekvienų metų sausio – gruodžio mėnesiais darbo laiko normos, neskelbti „Valstybės žiniose”, todėl yra niekiniai.

Atsiliepimas

Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Zarasų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (toliau – Zarasų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18 – 22). Nurodė, kad Vyriausybė, vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 29 str. 3 d., 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau - Ypatumai). Šių Ypatumų 2 punkte teigiama, kad „vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir viršijanti 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma”. Ypatumų 3 punkte nustatyta, kad „pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose Vidaus reikalų centrinių įstaigų ir jų įgalioti kitų nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų vadovai gali patvirtinti metinius pamainų grafikus”. Remiantis Ypatumų 3 punktu vidaus reikalų įstaigų vadovams yra suteikta teisė patvirtinti metinius pamainų grafikus. Vadovaudamasis šiuo punktu, PAGD direktorius kiekvienais metais tvirtina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, dirbančių pamainomis ir einančių Vyriausybės 2003-09-09 nutarime Nr. 1150 nurodytas pareigas, pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio - gruodžio mėnesiais darbo laiko normas. PAGD pavaldžių įstaigų vadovai, siekdami užtikrinti operatyvų ir tinkamą reagavimą į incidentus, atsižvelgdami į tarnybos poreikius, suskirsto pareigūnus į tam tikras pamainas ir, remdamiesi PAGD direktoriaus įsakymu dėl pamainų darbo grafikų, patvirtina tų pamainų darbo grafikus. Taigi kiekvienas PAGD pavaldžios įstaigos vadovas patvirtina konkrečios įstaigos pamainų darbo grafikus ir su šiais grafikais supažindina pareigūnus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kasmet įsakymu tvirtindamas metinius darbo dienų koeficientus bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių, įsakyme įtvirtina nuostatą, kad jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje yra nustatytas kitoks darbo laikas, šie dydžiai yra nustatomi atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos. Vadovaudamasis šia nuostata bei Vidaus tarnybos statutu PAGD direktorius kasmet tvirtina metinį darbo dienų koeficientą bei metinį vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių atitinkamais metais. Tiek Lietuvos teisės aktuose, tiek Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 47, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose yra apibrėžiama tik kasdieninė bei savaitinė darbo laiko norma. Darbo laikas, viršijantis nustatytą kasdieninę ar savaitinę darbo laiko normas, pareiškėjo nuomone, gali būti laikomas viršvalandiniu. Apie apskaitinį laikotarpį, minimą pareiškėjo prašyme, galima šnekėti, atsakovo teigimu, tik tuomet, kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje yra įvesta suminė darbo laiko apskaita. Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja Darbo kodekso 149 str., o šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad „darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarką nustato Vyriausybė”. Pagal Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 darbdaviui yra suteikta teisė, bet ne pareiga šiame tvarkos apraše išvardintais atvejais įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Todėl PAGD direktorius nėra įpareigotas įvesti suminės darbo laiko apskaitos darbams, kuriems gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė. Nesant suminės darbo laiko apskaitos, nėra teisinio pagrindo taikyti apskaitinį laikotarpį. Šiuo atveju, atsakovo teigimu, turi būti vadovaujamasi Vidaus tarnybos statuto 29 str. 3 d. įtvirtinta norma, kad pareigūnams, dirbantiems pamainomis, savaitinė darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė nei 48 valandos ir toks darbas nebus laikomas viršvalandiniu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas motyvus, išdėstytus atsakovo atsiliepime (b. l. 39 – 42).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad dirba Zarasų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu – gelbėtoju. Byloje nustatyta, kad 2007-10-02 pareiškėjas kreipėsi į Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką, prašydamas sumokėti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą. Atsakovas prašymo netenkino, paaiškindamas, kad tarnybos vadovo sprendimu nustatytas darbo laikas, neviršijantis 48 val. darbo laiko (per savaitę), nelaikomas viršvalandiniu (b. l. 8 – 9). Pareiškėjo nuomone, tokia atsakovo pozicija prieštarauja Darbo kodekso 144 str. l d. nuostatai, jog darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.

Ginčo esmė - vidaus tarnybos pareigūnų darbo laikas ir jo skaičiavimo ypatumai, teisės norminių aktų, reglamentuojančių darbo laiką bei jo apskaitą, taikymas.

Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos pareigūnų statusą, pareigūnų socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas ) (2007-05-15 redakcija Nr. IX-1538). Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 straipsnio 2 dalis). Valstybės tarnybos įstatymo (2007-06-07 redakcija Nr. VIII-1316) 4 str. 2 d. nustatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai.

Pareigūnų darbo laiką nustato Statuto 29 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad pareigūnų darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį), tačiau to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 val. pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 val. darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Tokių pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.

Vyriausybė, vadovaudamasi Statuto 29 straipsnio 3 dalimi, 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150, patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (toliau – Sąrašas) bei Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – Ypatumai) (2008-06-25 redakcija). Sąrašo 2 punkte nustatytos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir jam pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybės. Konstatuotina, kad pareiškėjo einamos pareigos patenka į minėtą sąrašą (Sąrašo 2.11 p.). Ypatumų 2 punkte nustatyta, kad pareigūnams nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančios vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 24 val. pamainos trukmė ir viršijanti 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2003-10-20 įsakymo Nr. 184 „Dėl pamaininio darbo pradžios ir pabaigos nustatymo bei įgaliojimų suteikimo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžių įstaigų vadovams“ 1 punktu nustatyta pamainomis dirbančių pareigūnų darbo pradžia ir pabaiga bei pamainos trukmė, kuri yra ne ilgesnė kaip 24 val. ir nustatyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) viršijanti darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 val. per savaitę (7dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius kiekvienais metais tvirtina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, dirbančių pamainomis ir einančių Vyriausybės 2003-09-09 nutarime Nr. 1150 nurodytas pareigas, pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio-gruodžio mėnesiais darbo laiko normas. Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, dirbančių pamainomis ir einančių Vyriausybės 2003-09-09 nutarime Nr. 1150 nurodytas pareigas, pamainų darbo grafikai bei savaičių kiekvienų metų sausio-gruodžio mėnesiais darbo laiko normos 2004-2007 m. buvo nustatyta tvarka patvirtintos (b.l.14-17). Remiantis byloje pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo laiko apskaitos pažymomis, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2008 m. sausio mėn. 1 d. per savaitę (7 dienų laikotarpį) dirbo ne daugiau kaip 48 valandas (b.l. 64-117).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad statutinių pareigūnų darbo laiko ir jo skaičiavimo ypatumai nuosekliai ir išsamiai reglamentuoti specialiaisiais teisės norminiais aktais. Pareiškėjas per savaitę (7 dienų laikotarpį) dirbo ne daugiau kaip 48 val., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis dirbo viršvalandžius. Pažymėtina, kad statutinių valstybės tarnautojų statusas kitų valstybės tarnautojų ar darbo teisinių santykių dalyvių atžvilgiu - ypatingas. Pareigūnų tarnybos ypatumai - padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai, yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 str. 7 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-06-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-2063/2008 konstatavo, kad: ,,Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos. Kurios gali būti dvejopos - 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį), arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas. Įstatymu nėra nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų darbo laiko normas per ilgesnį laikotarpį turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita nustatyta Darbo kodeksu”.

Vyriausybės 2003-05-14 nutarimas Nr. 587, kuriuo patvirtintas Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašas, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašas (toliau - Nutarimas Nr. 587) taikytinas asmenims - darbo teisinių santykių dalyviams, o ne statutiniams valstybės tarnautojams. Tokia išvada darytina dėl to, kad nutarimas Nr. 587 priimtas remiantis Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalimi, 148 straipsniu ir 149 straipsnio 3 dalimi, įgyvendinant 1993-11-23 Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų bei Europos Sąjungos direktyvų, nustatančių darbo laiko ypatumus atskiroms ekonominės veiklos sritims, nuostatas.

Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalyje, 148 straipsnyje, 149 straipsnio 3 dalyje apibrėžiami darbo laiko trukmės, apskaitos, darbo ir poilsio laiko ypatumai tam tikros ekonominės veiklos srityse (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų ir kt.). Europos Sąjungos Tarybos direktyva 93/104/EB, kurią įgyvendinant priimtas aptariamas nutarimas Nr. 587, nėra taikoma toms sritims, kurių ypatumai būdingi tam tikrai specifinei veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija ir kt.

Remiantis byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovas tinkamai įvertino ir taikė teisės norminius aktus, reglamentuojančius statutinių pareigūnų, nepertraukiamai vykdančių nustatytas funkcijas, darbo laiko, darbo laiko apskaitos klausimus, todėl pareiškėjo prašymas dėl nepriemokos už viršvalandinį darbą bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo reikalaujamos sumos, skaičiuojant nuo pareiškimo priėmimo dienos iki visiško reikalavimo įvykdymo priteisimo iš atsakovo Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, atmestinas.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas palūkanas, negalėtų būti patenkintas ir pagrindinio reikalavimo patenkinimo atveju. Pareiškėjo prašymas yra pagrįstas reikalavimu priteisti vidaus tarnybos pareigūno atlyginimą, t.y. atsiranda plačiąja prasme iš valstybės tarnybos ar darbo teisinių santykių. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais CK reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius; 3 dalyje yra numatyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai; šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja priteisti Civiliniame kodekse numatytas palūkanas.

Kadangi pareiškėjo reikalavimai netenkinami, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti jo prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

V. K. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė