- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- eI2-6209-422/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00170-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- S. K.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui S. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė), priteisti 38,80 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 1-ojo išmokų skyrimo poskyrio vyriausioji specialistė S. K., eidama tarnybines pareigas ir turėdama įgaliojimą viešojo administravimo srityje priimti spendimą dėl išmokos skyrimo, 2023 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 108339 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pažeidė jos teisę į išmoką už visą nepilnamečio laikino apgyvendinimo jos namuose laikotarpį, padarydama jai 38,80 Eur žalą.
Tvirtino, kad nors Sprendimu pareiškėjos prašymas tenkinamas, tačiau jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų, niekuo nepagrindžiamas, apskaičiavimai nėra aiškūs, nurodomi skirtingi išmokai apskaičiuoti taikomi terminai, t. y. vienoje vietoje nurodoma, kad išmoka skaičiuojama už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d., tačiau grafoje „Pastabos“ aprašoma, kad išmokos laikotarpis apima ir 2023 m. lapkričio 17 – 2023 m. lapkričio 23 dienas. Taigi, iš esmės pripažįstama, kad išmoka priklauso už visą smurtą artimoje aplinkoje patyrusios nepilnametės apgyvendinimo pareiškėjos namuose laikotarpį, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. įskaitytinai, tačiau Sprendime nepateiktas aiškus apskaičiavimas, bendra išmokėtina suma neatitinka faktinės mokėtinos sumos, neišdėstytos priežastys dėl prašymo skirti išmoką tenkinimo ne visa apimtimi. Pareiškėjos teigimu, Sprendime pateikta informacija kelia abejonių jį surašiusios darbuotojos tinkamumu pareigoms, savivaldybės darbuotoja neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, dėl jos nerūpestingumo, neatidumo atsakovės veiksmai yra neteisėti, dėl to buvo padaryta žala, kurią atsakovė privalo atlyginti.
Tvirtino, jog atsakovė klaidų nepripažįsta ir atsisako jas taisyti, neigia faktą, kad visas ir kiekvieną dieną nepilnametė gyveno pareiškėjos namuose, tačiau nepateikia Sprendime jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Pažymėjo, kad atsakovė Sprendimo nepateikė. Pareikalavusi pareiškėja Sprendimą gavo tik 2024 m. sausio 16 d. Visą tą laiką buvo vilkinama pateikti Sprendimą, paskambinus aiškinama, kad prašymas užregistruotas, jis bus išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas po dvidešimties darbo dienų. Pareiškėjos vertinimu, tokie veiksmai yra atsakomybės vengimas.
Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 23 d. Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų, jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje / vaiką laikinai prižiūrinčiųjų asmenų gyvenamojoje vietoje aktu Nr. 1LPA-236 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 23 d. aktas) nuo 2023 m. lapkričio 23 d. nustatytas vienam mėnesiui nepilnametės R. C. apgyvendinimas pas pareiškėją namuose, t. y. iki 2023 m. gruodžio 23 d. įskaitytinai, kuri faktiškai pas ją gyveno iki 2023 m. gruodžio 22 d., kadangi gruodžio 23 d. buvo šeštadienis ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nedirbo ir nebūtų galėjusi priimti sprendimo dėl tolesnių veiksmų. Todėl pareiškėjai priklauso išmoka už visas dienas nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. įskaitytinai.
Tvirtino, kad prašyme išmokai skirti ji niekur nenurodė, kad sąskaita yra „Luminor“ banke, kaip kad nurodo atsakovės darbuotoja.
Pareiškėja paaiškino, kad išmoka jai priklauso už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. (6 dienos) įskaitytinai ir nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. (30 dienų) įskaitytinai. Kadangi skirsis BSI (teismo pastaba: Bazinė socialinė išmoka) dienos dydis, todėl išmoka atskirai skaičiuojama pagal mėnesius. Nepilnametė pas ją gyveno 14 dienų nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki lapkričio 30 d. ir nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 22 d., t. y. 22 dienas. Pareiškėjos skaičiavimais, jai turėjo būti išmokėta 137,20 Eur už lapkričio mėnesį ir 208,56 Eur už gruodžio mėnesį, iš viso 345,76 Eur, tačiau 2024 m. sausio 16 d. gavo tik 306,96 Eur išmoką, todėl liko neišmokėti 38,80 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja elektroniniu paštu sis@vilnius.lt 2023 m. gruodžio 27 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą gauti išmoką Nr. 138045, kuriame prašė skirti vaiko laikinosios priežiūros ir vaiko laikino apgyvendinimo pas fizinius asmenis išmokas.
Tvirtino, kad Savivaldybės Socialinių išmokų skyrius, priėmęs prašymą ir visus dokumentus išmokai skirti, per 3 darbo dienas Sprendimu paskyrė pareiškėjai 58,80 Eur (6 BSI x 49 Eur = 294,00 Eur/30 d. = 9,80 Eur x 6 d. = 58,80 Eur) vaiko laikino apgyvendinimo išmoką už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 17 d. (nuo vaiko apgyvendinimo pas pareiškėją pirmos dienos) iki 2023 m. lapkričio 23 d. ir 49,00 Eur (294,00 Eur/30 d. = 9,80 Eur x 5 d. = 49,00 Eur) vaiko laikinosios priežiūros išmoką už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 26 d. (nuo vaiko priežiūros ketvirtos dienos) iki 2023 m. gruodžio 1 d. Taigi, pagal priimtą sprendimą pareiškėjai už lapkričio mėnesį buvo apskaičiuota ir išmokėta bendra 107,80 Eur (58,80 + 49,00) dydžio vaiko laikino apgyvendinimo ir vaiko laikinosios priežiūros išmokos suma. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėja apskaičiavo ir prašo jai išmokėti už lapkričio mėnesį 137,20 Eur bendrą išmokų sumą.
Paaiškino, kad Sprendime išmokos mokėjimo laikotarpio laukelyje (atitinkamai ir pranešime) buvo klaidingai nurodyta laikotarpio, nuo kurio paskirta ir mokama vaiko laikino apgyvendinimo išmoka, pradžia: vietoj „2023-11-17“ buvo nurodyta „2023-11-20“, tačiau Sprendimo pastabos laukelyje buvo išsamiai ir tinkamai nurodyti laikotarpiai, už kuriuos buvo išmokėtos išmokos bei atlikti paskirtų išmokų apskaičiavimai. Vaiko laikino apgyvendinimo ir vaiko laikinosios priežiūros išmokų sumos už lapkričio mėnesį pareiškėjai buvo apskaičiuotos ir išmokėtos už Sprendimo pastabos laukelyje nurodytus laikotarpius: vaiko laikino apgyvendinimo išmoka – už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 17 d. (nuo vaiko apgyvendinimo pas pareiškėją pirmos dienos) iki 2023 m. lapkričio 23 d., o vaiko laikinosios priežiūros išmoka – už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 26 d. (nuo vaiko priežiūros ketvirtos dienos) iki 2023 m. gruodžio 1 d.
Pažymėjo, kad vaiko laikino apgyvendinimo ir vaiko laikinosios priežiūros išmokų sumas už gruodžio mėnesį pareiškėja nepagrįstai skaičiuoja už 22 dienas, nes iš Tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akto matyti, kad 2023 m. gruodžio 22 d. vaikas jau buvo grąžintas tėvui. Taigi Sprendime už gruodžio mėnesį pareiškėjai buvo tinkamai apskaičiuotos ir išmokėtos vaiko laikino apgyvendinimo ir vaiko laikinosios priežiūros išmokos, kurių bendra suma 199,16 Eur, skaičiuojant jas už 21 dieną.
Teigė, kad pareiškėja nenurodė, dėl kokių priežasčių Socialinių išmokų skyriaus Sprendimas yra netinkamas ir kokiems teisės aktams jis prieštarauja. Socialinių išmokų skyriaus Sprendimas buvo priimtas 2023 m. gruodžio 28 d., t. y. kitą dieną nuo prašymo Socialinių išmokų skyriuje gavimo dienos, kaip ir numato teisės aktai.
Taip pat pažymėjo, kad sprendimo skirti išmoką nuorašas siunčiamas tik asmens prašymu, o prašymą pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl išmokos skyrimo yra informuojamas asmens prašyme nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėja apie priimtą sprendimą buvo informuota 2023 m. gruodžio 28 d. pranešimu Nr. 155566 „Dėl išmokos skyrimo“, kuriame nurodyta sprendimo priėmimo data, numeris, sprendimą priėmęs darbuotojas ir sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimą priėmė valstybės tarnautoja, kurios pareigybės aprašyme (https://aktai.vilnius.lt/document/30353284), patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 40-161/21 „Dėl Socialinių išmokų skyriaus pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 11 punkte numatyta tokia teisė.
Atsakovės nuomone, pareiškėjos skundžiamas sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytos paskirtų išmokų rūšys, detalizuotas paskirtų išmokų apskaičiavimas.
Nurodė, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Teigė, kad pareiškėja skunde nepateikė nė vieno argumento, kuriame aiškiai įvardytų patirtą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie patirtą turtinę žalą, todėl reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl 38,80 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus (jo darbuotojos S. K.) neteisėtų veiksmų, Sprendime netinkamai apskaičiavus vaiko laikinosios priežiūros ir vaiko laikino apgyvendinimo išmoką, Sprendimo tinkamai nemotyvavus.
Iš pateiktų Tarnybos aktų matyti, jog laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki gruodžio 22 d. pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo laikinai apgyvendinta nepilnametė R. C., gim. (duomenys neskelbtibi), pareiškėja atliko vaiko laikiną priežiūrą.
Pareiškėja nesutinka su Sprendime nurodytos išmokos apskaičiavimu ir Sprendimo pagrindimu.
Vienkartinių ir periodinių išmokų, užtikrinančių finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau – ir Įstatymas), išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Kreipimosi dėl Įstatyme nustatytų išmokų vaikams (toliau – išmokos), jų skyrimo ir mokėjimo, vienkartinių išmokų įsikurti panaudojimo ir išmokų vaikams tikrinimo tvarką Vilniaus miesto savivaldybėje nustato Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. liepos 25 d. potvarkiu Nr. 955-590/23 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustačius apsaugos vaikui poreikį, jo laikinosios priežiūros pas fizinius asmenis ar laikino apgyvendinimo pas fizinius asmenis metu vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį, jos dydį apskaičiuojant vaiko laikinosios priežiūros atveju – nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos, vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.
Nuostatų 14² punkte nurodyta, kad kreipiantis dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos, būtina pateikti Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje / vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje akto ir Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akto ar Vaiko laikino apgyvendinimo akto, išduodamų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus, kopijas, jeigu šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose. Pagal nuostatų 35¹ punktą vaiko laikinosios priežiūros išmoka skiriama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai pas fizinius asmenis ar laikinam apgyvendinimui pas fizinius asmenis, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko laikinosios priežiūros pas fizinius asmenis ar vaiko laikino apgyvendinimo pas fizinius asmenis pirmos dienos.
Tvarkos aprašo 17 punkte nurodyta, kad Socialinių išmokų skyrius, priėmęs prašymą ir visus dokumentus vaiko laikinosios priežiūros išmokai skirti, per 3 darbo dienas: atlieka Tvarkos aprašo 16.1, 16.2, 16.3, 16.5 ir 16.6 papunkčiuose nurodytus veiksmus, t. y. 1) patikrina prašyme ir pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą bei kitus išmokai skirti reikalingus duomenis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS), socialinių išmokų apskaitos informacinėje sistemoje „Parama“ (toliau – sistema „Parama“) ir kituose turimuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, išsaugo reikiamų duomenų išrašus sistemoje „Parama“, prašyme nurodytus duomenis įrašo į sistemą „Parama“ (16.1 papunktis); 2) vertina Tvarkos aprašo 16.1 papunktyje nurodytus duomenis bei vadovaudamasis Įstatymo, Nutarimo ir Tvarkos aprašo nuostatomis nustato asmens teisę į išmoką (16.2 papunktis); 3) rengia ir tvirtina sistemoje „Parama“ sprendimą (-us) išmokai skirti arba neskirti (16.3 papunktis); 4) sistemoje „Parama“ formuoja ir Apskaitos skyriui su tarnybiniu pranešimu perduoda užšifruotas mokėjimo dokumentų rinkmenas (16.4 papunktis); 4) informuoja gavėją apie išmokos skyrimą Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta tvarka.
Pareiškėja skunde akcentavo, jog Sprendimas yra nesuprantamas, neaiškus laikotarpių nurodymas, netikslūs skaičiavimai, jame tinkamai neišdėstytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kuri atitinka galiojančio 10 straipsnio 5 dalį) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.
Pažymėtina, jog VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kuri atitinka galiojančio 10 straipsnio 5 dalį), savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Socialinių išmokų skyrius, priėmęs prašymą ir visus dokumentus išmokai skirti, per 3 darbo dienas Sprendimu paskyrė pareiškėjai 58,80 Eur (6 BSI x 49 Eur = 294,00 Eur/30 d. = 9,80 Eur x 6 d. = 58,80 Eur) vaiko laikino apgyvendinimo išmoką už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 17 d. (nuo vaiko apgyvendinimo pas pareiškėją pirmos dienos iki 2023 m. lapkričio 23 d. (iki 2023 m. lapkričio 23 d. akto surašymo). Taip pat paskyrė 49,00 Eur (294,00 Eur/30 d. = 9,80 Eur x 5 d. = 49,00 Eur) vaiko laikinosios priežiūros išmoką už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 26 d. (nuo vaiko priežiūros ketvirtos dienos) iki 2023 m. gruodžio 1 d. (iki kito mėnesio pradžios). Taigi, pagal priimtą sprendimą pareiškėjai už lapkričio mėnesį buvo apskaičiuota ir išmokėta bendra 107,80 Eur (58,80 + 49,00) dydžio vaiko laikino apgyvendinimo ir vaiko laikinosios priežiūros išmokos suma.
Byloje nėra ginčo ir atsakovė atsiliepime pripažįsta, jog Sprendime išmokos mokėjimo laikotarpio laukelyje (atitinkamai ir pranešime) buvo klaidingai nurodyta laikotarpio, nuo kurio paskirta ir mokama vaiko laikino apgyvendinimo išmoka, pradžia: vietoj „2023-11-17“ buvo nurodyta „2023-11-20“. Tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog Sprendime išdėstytas išmokų apskaičiavimas yra klaidingas.
Teismas sutinka, jog Sprendimo pastabų laukelyje nurodytos datos „nuo <...> iki“ taip pat gali būti interpretuojamos nevienprasmiškai, taigi galima teigti, kad Sprendimas turi motyvacijos trūkumų dėl jo aiškumo ir tikslumo išdėstant faktines aplinkybes dėl jame nurodytų laikotarpių išmokų sumai apskaičiuoti, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjos skundo pagrįstumui konstatuoti.
Kaip minėta, pareiškėjai už 2023 m. lapkričio mėn. išmoka išmokėta nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. – 58,80 Eur ( Sprendime nurodyta iki 2023 m. lapkričio 23 d.), t. y. už šešias kalendorines dienas imtinai, nuo pirmos vaiko laikinojo apgyvendinimo dienos iki vaiko laikinosios priežiūros organizavimo akto priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 23 d.), ir 49,00 Eur (294,00 Eur/30 d. = 9,80 Eur x 5 d. = 49,00 Eur) vaiko laikinosios priežiūros išmoka už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 26 d. (nuo vaiko priežiūros ketvirtos dienos) iki 2023 m. lapkričio 30 d. (Sprendime nurodyta iki 2023 m. gruodžio 1 d.). Tai reiškia, jog pareiškėjai išmokėta 107,80 Eur už 2023 m. lapkričio mėn., t. y. už 11 dienų, už kurias mokama už laikinąją vaiko priežiūrą pagal pirmiau minėtus teisės aktus. Taigi, nepaisant faktinių aplinkybių išdėstymo trūkumų, Sprendime pateikti apskaičiavimai iš esmės atitinka pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus.
Teismo vertinimu, vaiko laikino apgyvendinimo ir vaiko laikinosios priežiūros išmokų sumas už gruodžio mėnesį pareiškėja nepagrįstai skaičiuoja už 22 dienų laikotarpį. Nors pareiškėja tvirtino, jog 2023 m. gruodžio 22 d. vaikas dar gyveno pas ją, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikta. Esant ginčui, teismas byloje vadovaujasi oficialiu rašytiniu įrodymu – Tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. surašytu vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu, iš kurio matyti, kad 2023 m. gruodžio 22 d. vaikas jau buvo grąžintas tėvui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad 2023 m. gruodžio 22 d. vaikas nebuvo perduotas tėvui. Todėl darytina išvada, jog Sprendime už gruodžio mėnesį pareiškėjai buvo tinkamai apskaičiuotos ir išmokėtos vaiko laikino apgyvendinimo ir vaiko laikinosios priežiūros išmokų bendra suma (199,16 Eur) ne už 22 dienas, kaip to siekia pareiškėja, o už 21 dieną.
Pareiškėja skunde teigia, kad jai nebuvo pateiktas Socialinių išmokų skyriaus Sprendimas. Pažymėtina, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimo skirti išmoką nuorašas siunčiamas tik asmens prašymu, o prašymą pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl išmokos skyrimo, <...> yra informuojamas asmens prašyme nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą pareiškėja apie priimtą sprendimą buvo informuota 2023 m. gruodžio 28 d. pranešimu Nr. 155566 „Dėl išmokos skyrimo“, kuriame nurodyta sprendimo priėmimo data, numeris, sprendimą priėmęs darbuotojas ir sprendimo apskundimo tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėja Sprendimo neskundė, nors tokią teisę turėjo ir ji jai buvo išaiškinta. Pagal bendrą taisyklę preziumuojama ir teismų praktikoje išaiškinta, jog administraciniai aktai, kol nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, yra teisėti.
Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas turi pirmiau minėtų trūkumų pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį tuo požiūriu, jog jame netiksliai nurodytos laikotarpių datos, todėl jame trūksta aiškumo, yra motyvacijos trūkumų, tačiau dienų skaičius, už kurias buvo išmokėta išmoka, nurodytas teisingai, išmokų paskaičiavimas yra atliktas pagal Įstatymo 12¹ straipsnyje nurodytą formulę, dėl bazinių socialinių išmokų dydžio ginčo nekyla. Todėl šioje byloje skundžiamo Sprendimo trūkumai laikytini neesminiais, kurie sudarytų pagrindą jį vertinti kaip pareiškėjai sukėlusį neigiamas pasekmes, nes nėra objektyvių duomenų Sprendime pateiktam apskaičiavimo teisingumui paneigti.
Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme žalos konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, teisinį reglamentavimą bei į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 108339 teisėtas ir pagrįstas, juo paskaičiuota išmoka teisingai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja patyrė 38,80 Eur turtinę žalą. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.