Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Linai Paltanavičiūtei, Jurgitai Bražėnaitei, Oksanai Videiko, dalyvaujant ieškovo UAB „Idea&Realty“ direktorei Reginai Kundelienei, advokato padėjėjui Dariui Balčiūnui, atsakovo AB SEB banko įgaliotai atstovei Gretai Lukauskaitei, advokatei Eglei Neverbickienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Idea&Realty“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais bei argumentais.

Dėl atsakovo prašymo nutraukti bylą

Nurodytus atsakovo argumentus teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas – pripažinti, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, – vertintinas kaip tinkamai ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, nes, ieškovui įrodžius, jog atsakovas nutraukė Sutartį nesant įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, pažeisdamas vienašalio sutarties nutraukimo tvarką, ir teismui konstatavus, kad dėl to Sutartis nutraukta neteisėtai, būtų atkurtas sutarties galiojimas. Iš ieškinio turinio aišku, kad ieškovas siekia, jog Sutartis galiotų, taigi pagal pareikštą reikalavimą ieškovo teisės būtų realiai apgintos. Pažymėtina, kad atsakovas be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, pateiktais išaiškinimais dėl tinkamo ieškinio reikalavimo, nes kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi aiškiai skiriasi: kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo pareikštas reikalavimas pripažinti neteisėtais akcinės bendrovės vadovo veiksmus, priimant sprendimą sudaryti paskolos sutartį, kuri, ieškovės nuomone, akivaizdžiai nenaudinga ir padarė nuostolių, tačiau nebuvo prašoma vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje įtvirtintu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusius padarinius; tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, reiškia prašymą apginti pažeistas teises, atkuriant Sutarties galiojimą.

Dėl to aptartų argumentų nėra teisinio pagrindo bylą pagal ieškovo pareikštą ieškinį nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme dėl netinkamai suformuluoto ieškinio dalyko (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad 2006-07-11 ieškovas ir atsakovas sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 0760611010227-03, pagal šią sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus ieškovui iki 2013-07-10 buvo suteiktas 2 000 000 Lt kreditas nekilnojamajam turtui – komerciniam pastatui – Panevėžyje, Vilniaus g. 7, įsigyti (b. l. 7-25). Ieškovas, kaip kredito gavėjas, Sutarties 8.1.1 punktu įsipareigojo grąžinti kreditą Sutarties priede nustatytais terminais ir sumomis. Atsakovas 2008-09-11, 2008-10-29, 2008-12-29, 2009-02-20 siuntė ieškovui pretenzijas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (b. l. 27). 2009-02-20 reikalavimu įvykdyti Kredito sutarties sąlygas atsakovas įspėjo apie galimą Sutarties nutraukimą, jeigu sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi netinkamai. Atsakydamas į nurodytą reikalavimą ieškovas 2009-03-12 rašte nurodė, kad negali įvykdyti Banko reikalavimo, nes dėl pasaulyje ir Lietuvoje kilusių ekonominių sunkumų sumažėjo bendrovės pajamos, sutriko nuomininkų atsiskaitymai. Ieškovas taip pat nurodė, kad prieštarauja vienašališkam sutarties nutraukimui, taip pat prašo Banką apsvarstyti galimybę laikinai (keletui metų) pagerinti Kredito sutarties sąlygas, atkreipiant dėmesį į tai, jog, vykdant Sutartį, yra sumokėta keli šimtai tūkstančių palūkanų, grąžinta dalis kredito (liko grąžinti apie 1 700 000 Lt), be to, Banko reikalavimams užtikrinti papildomai įkeistas didelės vertės (419 000 Lt) žemės sklypas (b. l. 26-27). AB SEB bankas 2009-07-16 pranešime Nr. 05.08.02.-4049, išsiųstame ieškovui registruotu laišku 2009-07-17, nurodė, kad ieškovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemoka palūkanų, baudos ir delspinigių, skola 2009-07-15 yra 50 040,36 Lt (palūkanos – 48 419,28 Lt, delspinigiai – 1504,93 Lt, bauda – 116,15 Lt). Pranešime nurodyta, kad, vadovaujantis Sutarties 11.1.1 punktu, Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį, jeigu Kredito gavėjas daugiau kaip 14 kalendorinių dienų tinkamai nevykdo kurios nors savo piniginės prievolės, todėl, ieškovui nesumokėjus 50 040,36 Lt įsiskolinimo per 10 kalendorinių dienų, Sutartis bus laikoma nutraukta, o skolos išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 31-32). Atsakydamas į šį atsakovo pranešimą, 2009-07-23 rašte ieškovas nurodė, kad per nustatytą terminą tikrai neįvykdys reikalavimo, nes jis dabartiniu metu nerealus, taip pat pažymėjo, jog prieštarauja vienašaliam Sutarties nutraukimui ir prašė apsvarstyti galimybę laikinai (keletui metų) pagerinti (palengvinti) Kredito sutarties sąlygas (pridėta civilinė byla Nr. 2-3232-608/2010, T. 1, b. l. 90). Atsakovo 2009-08-03 pranešime Nr. 05.08.02.-4469, išsiųstame ieškovui 2009-08-06 registruotu laišku, nurodyta, kad per 2009-07-16 pranešime nustatytą terminą ieškovui nesumokėjus palūkanų, baudų ir delspiniginių, vadovaujantis Sutarties 11.1.1 punktu, sutartis laikoma nutraukta nuo 2009-08-01, todėl ieškovas turi nedelsiant padengti visą skolą pagal Kreditavimo sutartį – 1 769 396,29 Lt (pridėta civilinė byla Nr. 2-3232-608/2010, T. 1, b. l. 233). Šis pranešimas grąžintas AB SEB bankui neįteiktas. Pašto pažymoje nurodyta, kad, 2009-08-07 neradus gavėjo, buvo paliktas pranešimas, 2009-08-11 išsiųstas pakartotinis pranešimas, pasibaigus saugojimo laikui, 2009-08-24 siunta grąžinta siuntėjui (b. l. 34-36).

Dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį

Sutartis gali būti nutraukta vienos iš jos šalių iniciatyva nesikreipiant į teismą tik įstatymo ar sutarties numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalys). Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156 straipsnis). Kai yra toks sutarties šalių susitarimas, taikomos sutarties nuostatos.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte susitarė, kad Bankas turi teisę vienašališkai ir nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį 11.1.1-11.1.9 punktuose nurodytais atvejais, jeigu Bankas apie tai įspėjo Kredito gavėją ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, bet Kredito gavėjas per įspėjimo terminą nepašalino (jei galima pašalinti) nurodyto Sutarties pažeidimo. Šioje Sutarties sąlygoje išvardyti konkretūs atvejai, kuriais Šalių susitarimu yra laikoma, kad Kredito gavėjas iš esmės pažeidė Sutartį.

Sutarties vienašalio nutraukimo neteisėtumą ieškovas grindžia tuo, kad nebuvo pagrindo nutraukti Sutartį, nes pagal Sutarties nuostatas esminiu sutarties pažeidimu laikomas tik kredito įmokų, bet ne palūkanų nemokėjimas, be to, palūkanų atsakovas nereikalavo per 6 mėnesius.

Teismas pažymi, kad pagal Sutarties 11.1.1. punktą esminis sutarties pažeidimas yra, jeigu Kredito gavėjas daugiau negu 14 kalendorinių dienų tinkamai neįvykdo kurios nors savo piniginės prievolės Bankui pagal Sutartį, kitas sutartis su Banku ar Banko dukterinėmis bendrovėmis ar kitomis finansų įstaigomis, jeigu tokia piniginė prievolė didesnė kaip 10 000 Lt ar daugiau kaip 1 proc. visos kredito sumos (b. l. 10). Esant tokiai Sutarties nuostatai, pripažintini teisiškai pagrįstais atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodyti argumentai, kad, šalių susitarimu, esminiu Sutarties pažeidimu laikoma ne tik kredito grąžinimo įmokų, bet ir kitų piniginių sutartinių prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Iš byloje esančios SEB banko pažymos apie ginčo šalių sudarytos Kreditavimo sutarties vykdymą matyti, kad ieškovas vėluodavo mokėti sutartines palūkanas, o nuo 2009 m. sausio mėnesio mokėdavo tik nedidelę jų dalį, todėl augo skola (b. l. 101-103). Ieškovas vėlavo mokėti ir kredito įmokas (b. l. 103-105). Pažymėtina, kad prie nagrinėjamos bylos pridėtoje išnagrinėtoje tų pačių ginčo šalių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Idea&Realty“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, ieškovas pripažino, jog sutartinius įsipareigojimus tinkamai vykdė iki 2008 m. rudens (prijungta civilinė byla Nr. 2-3232-608/2010, T. 1, b. l. 51). Iš ieškovo 2009-03-12 rašto atsakovui matyti, kad ieškovas nuo 2008-09-11 gaudavo pretenzijas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (b. l. 27). Be to, 2009-02-20 raštu atsakovas pareikalavo, kad ieškovas laikytųsi kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko bei įspėjo apie ketinimus vienašališkai nutraukti Sutartį, jeigu prievolės nebus tinkamai vykdomos (pridėta civilinė byla Nr. 2-3232-608/2010, T. 1, b. l. 86). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, kaip kredito gavėjas, netinkamai vykdė pinigines prievoles pagal Sutartį ir tai truko gerokai ilgiau nei 14 dienų. 2009-07-16 pranešimu dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo atsakovas prašė ieškovą nedelsiant padengti palūkanų, delspinigių ir baudos skolą, iš viso – 50 040,36 Lt, ir nurodė, kad, neįvykdžius įsipareigojimų per 10 kalendorinių dienų, Sutartis bus laikoma nutraukta, o skolos išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 31-32). Gavęs nurodytą pranešimą, ieškovas 2009-07-23 rašte atsakovui nurodė, kad per nustatytą terminą tikrai neįvykdys reikalavimo, nes jis dabartiniu metu nerealus, taip pat pažymėjo, jog prieštarauja vienašaliam Sutarties nutraukimui ir prašė „apsvarstyti galimybę laikinai (keletui metų) pagerinti (palengvinti) Kredito sutarties sąlygas“ (pridėta civilinė byla Nr. 2-3232-608/2010, T. 1, b. l. 90).

Minėta, pagal ginčo šalių Sutarties 11.1.1 punktą esminiu sutartinių įsipareigojimų pažeidimu buvo sutarta kvalifikuoti piniginės prievolės, kurios suma didesnė kaip 10 000 Lt, tinkamą neįvykdymą daugiau negu 14 dienų. Teismo posėdyje, tiriant rašytinius įrodymus, buvo kilusių neaiškumų dėl atsakovo ieškovui priskaičiuotų palūkanų pagrįstumo (b. l. 143-150). Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas suteikė šalims galimybę išanalizuoti tiek vienos, tiek kitos šalies turimus duomenis apie ieškovo piniginių prievolių atsakovui vykdymą, pateikiant papildomų įrodymų. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad neturi pagrindo teigti, jog 2009 m. rugpjūčio mėnesį palūkanų ir netesybų skolos bendra suma buvo mažesnė kaip 10 000 Lt (b. l. 159).

Dėl ieškovo argumentų, kad jis dvejus metus tinkamai vykdė Sutartį, papildomai įkeitė didelės vertės turtą, tačiau atsakovas, neatsižvelgęs į tai, nutraukė sutartį dėl 50 000 Lt įsiskolinimo, pažymėtina, jog ieškovas, pasirašydamas Sutartį, sutiko su 11.1.1 punkte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią esminiu sutartinių įsipareigojimų pažeidimu šalys sutarė laikyti piniginės prievolės, didesnės kaip 10 000 Lt arba daugiau kaip 1 proc. visos kredito sumos, tinkamą nevykdymą daugiau kaip 14 kalendorinių dienų. Iš atsakovo 2009-07-16 pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą matyti, kad ieškovo buvo reikalaujama sumokėti 50 040,36 Lt skolą, t. y. penkis kartus didesnę, negu šalių Sutartyje nustatyta minimali, sumą. Nurodyta skolos suma, be kita ko, daugiau negu dvigubai didesnė ir už 1 proc. visos kredito sumos. Aptariama Sutarties sąlyga nenuginčyta, todėl atsakovo veiksmai, nutraukiant Sutartį dėl aplinkybių, atitinkančių Sutarties 11.1.1 punkte įtvirtintą vienašalio sutarties nutraukimo pagrindą, nepažeidė šalių susitarimo. Vertinant atsakovo veiksmus proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas tęsėsi ilgą laiką, t. y. nuo 2008 m. rudens, 2009-02-20 raštu ieškovas buvo įspėtas apie atsakovo ketinimus nutraukti Sutartį, jeigu ji bus vykdoma netinkamai, o sprendimą nutraukti sutartį priėmė praėjus dar beveik penkiems mėnesiams, t. y. 2009-07-16 pranešimu. Kai nustatytos tokios aplinkybės, atsakovo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingų.

Grįsdamas Sutarties nutraukimo neteisėtumą, ieškovas remiasi ir tuo, kad, vadovaujantis CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsakovas, gavęs ieškovo pasiūlymą pakeisti Sutarties sąlygas, neturėjo teisės vienašališkai ją nutraukti, dėl Sutarties nutraukimo privalėjo kreiptis į teismą.

CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama pakeisti sutartį. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ieškovas, teigdamas, jog jam tapo sunku vykdyti Sutartį nuo 2008 m. rudens, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas susitarti su atsakovu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Bylos duomenimis, ieškovo prašymas pakeisti Sutartį atsakovui pateiktas 2009-03-12, kai atsakovas 2009-02-20 raštu pareikalavo tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir įspėjo apie ketinimus nutraukti Sutartį. Be to, ieškovo prašymai Bankui dėl Sutarties pakeitimo buvo nekonkretūs, nenurodyta, kokias Sutarties sąlygas ir kaip prašoma keisti (b. l. 26-28).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012, pasisakant dėl CK 6.204 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sąlygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieškinį teisme ir prašydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas). Išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, kad šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai.

Ieškovas, 2009-03-12 rašte išreiškęs prašymą pakeisti Sutartį, negavęs atsakovo atsakymo, turėjo nedelsti ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Tačiau jis nesiėmė tokių veiksmų, toliau netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus (b. l. 102-105). Pažymėtina ir tai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų Bankui dėl ekonominės krizės labai pasunkėjusių nekilnojamojo verslo sąlygų, nėra pagrindas pateisinti sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Įstatymo nustatyta, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).

Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas, gavęs ieškovo pasiūlymą pakeisti Sutarties sąlygas, neturėjo teisės vienašališkai ją nutraukti, dėl Sutarties nutraukimo privalėjo kreiptis į teismą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, – kreditorius gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Nagrinėjamoje byloje atsakovas, manydamas, kad yra Sutartyje įtvirtintas pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį, galėjo rinktis šį pažeidžiamų dėl netinkamo Sutarties vykdymo teisių gynybos būdą.

Pažymėtina, kad į teismą su ieškiniu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ieškovas kreipėsi 2009-08-27 (prijungta civilinė byla Nr. 2-3232-608/2010, T. 1, b. l. 51-57), t. y. jau po to, kai ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį. Nurodytas ieškinys išnagrinėtas ir įsiteisėjusiu teismų sprendimu ieškovo reikalavimas pakeisti Sutartį atmestas, konstatavus, kad nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose išvardytų sąlygų bei iš esmės pasikeitusios sutartinų prievolių pusiausvyros, kurios būtų pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį dėl Sutarties pakeitimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ir po Sutarties nutraukimo atsakovas sudarė galimybes ieškovui siekti abiem pusėms priimtino susitarimo, 2009 m. sustabdė ir iki šiol nevykdė išieškojimo iš įkeisto turto proceso. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 m. balandžio mėnesio vyko šalių derybos dėl taikaus ginčo sprendimo, buvo parengta taikos sutartis, tačiau, atsakovui nusiuntus jos projektą ieškovui, šis 2012-04-17 raštu atsisakė ją sudaryti (b. l. 134-137; 138-139).

Dėl pranešimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą

Reikalavimą pripažinti Kreditavimo sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu ieškovas grindžia ir tuo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie Sutarties nutraukimą.

Pagal CPK 6.218 straipsnio 1 dalį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš 30 dienų. Pažymėtina, kad CK 6.218 straipsnyje nekonkretizuota, kokia forma turi būti pranešta apie sutarties nutraukimą. Dėl to darytina išvada, kad tai gali būti daroma bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, svarbiausia, jog kita sutarties šalis būtų informuota. Vadovaujantis CK 6.166 straipsnio nuostatomis, reikalavimas iš anksto pranešti apie vienašalį sutarties nutraukimą laikomas įvykdytu, kai toks pranešimas pasiekia adresato gyvenamąją ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą. Be to, CK 6.166 straipsnio norma yra dispozityvi, todėl šalys gali susitarti ir dėl kitokio informavimo principo.

Nagrinėjamu atveju Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte ginčo šalys susitarė, kad Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį, įspėjęs apie tai Kredito gavėją ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Sutarties Bendrosios dalies 13.4 punkte įtvirtinta, kad visi Sutartyje nustatyti ar su jos vykdymu susiję pranešimai turi būti rašytiniai ir siunčiami paštu, faksu ar elektroniniu paštu Specialiosios dalies 7 punkte nurodytais šalių adresais; jeigu pranešimas siunčiamas paštu, laikoma, kad jį adresatas gavo praėjus 5 kalendorinėms dienoms nuo išsiuntimo. Esant tokiam ginčo šalių Sutartyje nustatytam susitarimui, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte nurodytą 10 kalendorinių dienų įspėjimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą terminą atsakovas turėjo skaičiuoti nuo pašto siuntos įteikimo ieškovui dienos.

Pažymėtina, kad ieškovas netinkamai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, suformuluotais 2009-06-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009. Ieškovo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl pranešimo apie vienašalį kreditavimo sutarties, sudarytos butui pirkti ir vartojimo reikmėms su fiziniu asmeniu, t. y. vartotoju; sutartyje buvo nustatyta, kad sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl vienašalio kreditavimo sutarties, sudarytos komercinėms reikmėms su juridiniu asmeniu, verslininku; pagal sutarties nuostatas, tuo atveju, kai pranešimas siunčiamas paštu, laikoma, kad jį adresatas gavo praėjus 5 kalendorinėms dienoms nuo išsiuntimo sutartyje nurodytu adresu. Taigi ieškovo įvardytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi. Kita vertus, pažymėtina tai, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų esmė – kad šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas iš anksto pranešti antrajai šaliai apie sutarties nutraukimą. Kartu kasacinio teismo nurodyta, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas, nes toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis.

Minėta, kad CK 6.218 straipsnyje nustatyto reikalavimo pranešti apie sutarties nutraukimą tikslas ir paskirtis – užtikrinti, jog kita sutarties šalis būtų informuota apie vienašalį sutarties nutraukimą. Remiantis byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apie vienašalį Sutarties nutraukimą ieškovas informuotas atsakovo 2009-07-16 pranešimu dėl Sutarties nutraukimo, išsiųstu 2009-07-17 registruotu laišku ieškovo buveinės adresu (b. l. 31-32). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šį pranešimą ieškovas gavo, nes jau 2009-07-23 raštu atsakovui jis atsakė į nurodytą pranešimą (prijungta civilinė byla Nr. 2-3232-608/2010, T. 1, b. l. 36).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovo pareiškimas apie vienašalį Sutarties nutraukimą buvo išreikštas 2009-08-03 pranešime, kurio ieškovas negavo, nes jis buvo grąžintas siuntėjui, t. y. atsakovui, neradus gavėjo ir pasibaigus pašto siuntos saugojimo laikui. Byloje nustatyta, kad apie Sutarties nutraukimą, jeigu ieškovas per nustatytą terminą nesumokės įsiskolinimo, jis informuotas 2009-07-16 pranešimu. Tuo tarpu 2009-08-03 pranešime buvo nurodyti Sutarties nutraukimo 11.1.1 punkto pagrindu padariniai, t. y. reikalavimas grąžinti visą likusią negrąžintą kredito sumą, sumokėti palūkanas ir netesybas (pridėta civilinė byla Nr. 2-3232-608/2010, T. 1, b. l. 233). Dėl 2009-08-03 pranešimo neįteikimo aplinkybių pažymėtina tai, kad šis pranešimas atsakovo buvo išsiųstas Sutartyje nurodytu ieškovo buveinės adresu, pašto darbuotojams neradus gavėjo, ieškovui buvo palikti pranešimai apie jam adresuotą pašto siuntą, tačiau gavėjas į pranešimus neatsiliepė (b. l. 33-36). Teismo posėdyje ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo įmanoma gauti pašto siuntos, siųstos jo buveinės adresu, dėl kurios gavimo pašto darbuotojų buvo palikti du pranešimai. Atsižvelgiant į šalių sudarytos Sutarties nuostatas dėl pasirinkto informavimo būdo, taip pat 2009-08-03 atsakovo pranešimo išsiuntimo ir neįteikimo aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas veikė pagal Sutarties sąlygas, todėl ieškovas neturi pagrindo remtis 2009-08-03 pranešimo negavimo faktu, juolab kad apie Sutarties nutraukimą jis buvo tinkamai informuotas 2009-07-16 pranešimu.

Dėl ieškovo 2009-07-23 rašte nurodyto prieštaravimo, kad atsakovas vienašališkai nutrauktų Sutartį, pažymėtina, jog šalis, kuri remiasi sutarties pažeidimu, pagal įstatymą ar sutartį sudarančiu pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, turi teisę sutartį nutraukti, nepriklausomai nuo to, sutinka su tuo kita šalis ar ne. Nagrinėjamu atveju ieškovas negalėjo varžyti atsakovo pasirinkimo, kokiu būdu jam ginti savo teises, pažeistas dėl netinkamai vykdomos Sutarties.

Ieškovas be pagrindo remiasi CK 6.218 straipsnio 2 dalimi. Šios teisės normos nuostatos taikomos tuo atveju, kai sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo pasiūlo ją įvykdyti. Nagrinėjamu atveju, atsakydamas į 2009-07-16 Banko pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, 2009-07-23 rašte ieškovas aiškiai nurodė, kad neįvykdys reikalavimo per Banko nustatytą terminą, ir prašė apsvarstyti galimybę laikinai (keletui metų) pagerinti (palengvinti) Kredito sutarties sąlygas, t. y. siūlė ne įvykdyti Sutartį, bet derėtis dėl jos sąlygų pakeitimo.

Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas prieina prie išvados, kad atsakovas 2009-07-16 pranešimu tinkamai informavo ieškovą apie vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu per nustatytą terminą nebus sumokėta nurodyto dydžio skola, ir, gavęs 2009-07-23 ieškovo atsakymą, jog jis neįvykdys reikalavimo, turėjo pagrindą nutraukti Sutartį.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas pažymėjo tai, kad 2009-07-16 pranešimas apie sutarties nutraukimą atsakovo buvo išsiųstas 2009-07-17, todėl Sutartis nutraukta nepasibaigus pranešime nurodytam terminui.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai sprendžiant ginčą dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, nustatoma, jog buvo pagrindas sutartį nutraukti, tačiau nesilaikyta įstatymo ar sutarties nustatytų įspėjimo terminų, tai įspėjimo termino nesilaikymo padarinys yra sutarties pabaigos datos nukėlimas, t. y. sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga. Dėl to nagrinėjamoje byloje net sutinkant su ieškovo argumentais, kad atsakovas, pranešdamas apie Sutarties nutraukimą, pažeidė nustatytą įspėjimo terminą ir nutraukė Sutartį anksčiau, tai nelemtų Sutarties nutraukimo neteisėtumo, nes byloje nustatyta, jog atsakovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį, kadangi ieškovas netinkamai vykdė pinigines prievoles Bankui ir jo padaryti pažeidimai pagal Sutarties sąlygas reiškė esminį sutarties pažeidimą. Ieškovas įspėjimo apie Sutarties nutraukimą termino pažeidimu rėmėsi grįsdamas Sutarties nutraukimo neteisėtumą, bet nereiškė reikalavimo nukelti Sutarties nutraukimo datą, todėl teismas dėl to nepasisako.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas prieina prie išvados, kad atsakovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį jos 11.1.1 punkte numatytu pagrindu, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie vienašalį Sutarties nutraukimą, todėl ieškinys dėl vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos nagrinėjant bylą patirtos bylinėjimosi išlaidos – 19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutarė:

atmesti ieškovo UAB „Idea &Realty“ (juridinio asmens kodas 300563845) ieškinį.

Priteisti iš ieškovo UAB „Idea &Realty“ (juridinio asmens kodas 300563845) 19 (devyniolika) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.