Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis neįgalumą, nustatytą Didžiojoje Britanijoje, teistas: 1) 2011-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d., 223 str. 1 d. – 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. 2012-06-01 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2011-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2015-08-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J., būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, vengė atlikti paskirtą bausmę: jis, nuo 2013-01-08 iki 2015-07-28, būdamas nesuimtas, vengė atlikti bausmę pagal 2011-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuris 2012-06-21 Lietuvos apeliacinio teismo paliktas galioti, kuriuo jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iki kol 2015-07-28 buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis M. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena nuo 2008 m. Visą laiką, kol jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai, jam nebuvo skirti jokie laisvės apribojimai, jis nesislapstė, visada parvykdavo į Lietuvą, kai reikėdavo duoti parodymus, kardomoji priemonė jam nebuvo paskirta. Buvo apskundęs nuosprendį, apie pakeistą ir paskirtą švelnesnę bausmę jam pranešė advokatė. Per advokatę paprašė nuosprendį apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurio buvo paprašyta sustabdyti nuosprendžio vykdymą. Prašymas buvo patenkintas. Žinojo apie galutinį teismo sprendimą, tačiau Didžiojoje Britanijoje jis konsultavosi su gydytojais, kurie jam patarė nenutraukti gydymo. Jam buvo daryta operacija, turėjo būti tęsiamas gydymas. Sveikatos sutrikimai pasireiškė dar 2004 m., jam Vilniaus onkologijos centre buvo diagnozuotas vėžys. Tuo laikotarpiu gyveno Lietuvoje. Jam buvo atliktos operacijos ir chemijos terapija, po ko regėjimas tapo labai prastas. Regėjimo sutrikimas atsirado po 2010 metų. Gydytojai baugino, sakydami, jog, jei nesigydys, gali grįžti ligos simptomai. Jis gydėsi Santariškėse, buvo vykdomas jo stebėjimas. Santariškių klinikoje jam patarė kreiptis į Kiolno akių ligų kliniką, nes Lietuvoje nėra tokių galimybių. Kiolno klinikos pateikė diagnozę teismui. Diagnozė buvo bauginanti. Apie 2011-2012 metus Didžiojoje Britanijoje pradėjo gydymą. Jo sveikatos būklė sutrukdė grįžti į Lietuvą atlikti bausmės, kadangi jam buvo būtina tęsti gydymą. Šiuo metu gydymo netęsia, nes jam draudžiama išvykti iš Lietuvos. Lietuvos sveikatų specialistų jis buvo nukreiptas į Kiolną. Po chemoterapijos buvo pažeistas regėjimas. Gydytis Britanijoje jam nereikėjo lėšų, nes ten jis socialiai draudžiamas, jo gydymas ten yra nemokamas. Jis tiesiog vadovavosi gydytojo rekomendacijomis tęsti gydymą. Šiuo metu mato prastai, sveikata nepasitaisiusi. Jei nebūtų gydęsis Didžiojoje Britanijoje, dabar visiškai nieko nematytų. Neįgalumo sertifikatas rodo, kad negali atlikti jokio fizinio darbo. Žmogus turintis sunkų regėjimo sutrikimą: arba aklas arba turintis labai sunkų regėjimo sutrikimą. 2015 metais jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nesikreipė su oficialiu prašymu nevykdyti bausmės dėl sveikatos būklės, konsultavosi su advokate. Advokatė sakė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis, pakeisti situaciją galima tik tuo atveju, kai jis atvyks į Lietuvą, tačiau jam atvykus, tektų atlikti bausmę ir būtų nutrūkęs gydymas. Advokatė paaiškino, kad prašymo atleisti nuo bausmės dėl ligos pateikimas įmanomas tik tada, kai jis atvyks į Lietuvą ir prasidės bausmės vykdymas. Tuo momentu, kai buvo paskelbtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas, jam buvo pasakyta, kad bet koks gydymo nutraukimas gali pabloginti jo būseną, todėl negalėjo atvykti į Lietuvą. Sudėtingiausia užduotis – nustatyti priežastį, dėl ko sutriko regėjimas. 2014 m. sausio 31 d. galutinai nustatyta jo diagnozė. Didžiojoje Britanijoje viskas vyksta ilgai. Kol laukė atsakymo 2-3 mėnesius, jokie kiti tyrimai nebuvo atliekami. Lankėsi tik pas savo šeimos gydytoją. Žinojo, kad buvo paieškomas, jam apie tai pranešė pareigūnai. Jam buvo išaiškinta, kas jo laukia, jei nevykdys įpareigojimų. Pareigūnai žinojo, bet jam sakė, kad žino jo būseną ir jo neieškos. Nevengė bausmės atlikimo, nesislapstė.

Liudytojas A. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kai iš teismo gauna nuosprendžius vykdymui, suveda duomenis, ieško asmens. Jeigu žmogaus neranda, skelbiama paieška. Paieška vyksta važiuojant dokumente nurodytu adresu, tikrinama duomenų bazėje, ieškoma giminių. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pamena, kad tikrinant kaltinamojo adresą, duris atidarė užsieniečiai, su jais negalėjo susišnekėti. (duomenys neskelbtini) g. buvo nuomojamas butas. Vykdant minėtą teismo sprendimą buvo išnaudotos visos galimybės, kiek turi pajėgų, tiek panaudojo. Kadangi kaltinamasis buvo Anglijoje, galimybės ten nuvykti paieškos skyrius neturi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad Klaipėdos AVPK VTB Konvojaus būryje buvo gautas Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-02 nuosprendis bei 2012-07-02 Klaipėdos apygardos teismo patvarkymas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo ir M. J. suėmimo įvykdymo. Nuvykus adresu - (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė vyras, kuris anglų kalba paaiškino, kad yra atvykęs iš Emyratų pailsėti. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), M. J. motina N. V. paaiškinusi, kad sūnus M. J. prieš du mėnesius išvykęs į Angliją, kada grįšiąs į Lietuvą nežinanti. Pastaroji paaiškino, kad šiuo metu bute, (duomenys neskelbtini), gyvenantys užsieniečiai. M. J. nurodytu telefono numeriu susisiekti nepavyko. M. J. neradus Klaipėdos mieste esančiuose nakvynės namuose dėl jo paieškos paskelbimo buvo kreiptasi į Klaipėdos AVPK Paieškos skyrių (t. 1, b.l.33-34).

2012-09-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo 2012-08-27 vykdoma nuteistojo M. J., kuriam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paieška. 2011-12-02 Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį, skirdamas M. J. laisvės atėmimą 4 metams ir 6 mėnesiams, 2012-06-21 Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas M. J. skundą, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, sumažindamas bausmę iki 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo. 2012-07-02 priimtas patvarkymas dėl įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio vykdymo, M. J., skųsdamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, žinojo apie paskirtą bausmę, tačiau iki šiol ją vengia atlikti, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 242 str. (t.1, b.l. 1).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. J. 2011-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ( Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. Įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo,pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ( Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė M. J. nustatyta 4 metai ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, šią bausmę atliekant pataisos namuose. M. J. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, neįrodžius kaltės, padarius šią nusikalstamą veiką, pagal BK 206 straipsnio 2 dalį, nes jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties, pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, neįrodžius kaltės, padarius šią nusikalstamą veiką. AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys M. J. dėl 1 678 093 Lt priteisimo paliktas nenagrinėtu. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS, vyr. tyrėjos G. Š. žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti UAB (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. J. palikta rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2012-07-02 patvarkymu dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo, Klaipėdos apygardos teismas nutarė 2012-06-21 įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-02 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-21 nuosprendžiu, kuriuo M. J. pagal BK 184 str. 2 d., 223 str. 2 d., nuteistas galutine subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pateikti vykdyti Klaipėdos apskrities VPK (t. 1, b.l. 22). 2011-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio kopija M. J. įteikta pasirašytinai šio nuosprendžio paskelbimo dieną (t. 1, b.l. 39), Lietuvos apeliacinio teismo duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-21 nuosprendžio kopija išsiųsta nuteistajam M. J. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 40).

2012-10-18 M. J. pripažintas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 31-1-01337-12, dėl veikos numatytos BK 242 str., kadangi jo buvimo vieta nežinoma (t. 1, b.l. 44), o 2012-10-18 paskelbta M. J. paieška (t. 1, b.l. 45).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-21 nuosprendį M. J. gynėja advokatė A. K. apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2012-12-04 nutartimi patenkino nuteistojo gynėjos advokatės A. K. prašymą ir sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-21 nuosprendžio vykdymą nuteistajam M. J. iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teismo posėdyje (t. 1, b.l. 49).

Atsižvelgdamas į minėtą nutartį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Asmenų paieškos skyrius 2012-09-18 M. J. paiešką nutraukė (t. 1, b.l. 48).

2013-01-16 raštu Klaipėdos apygardos teismas pateikė prašymą Klaipėdos apskrities VPK atnaujinti Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-02 nuosprendžio vykdymą, kadangi byla buvo išnagrinėta kasacine tvarka (t. 1, b.l. 50). 2013-02-25 nutarimu vėl buvo paskelbta M. J. paieška, motyvuojant tuo, kad jo buvimo vieta nėra žinoma, M. J. gynėja nurodžiusi, jog M. J. Anglijoje, kur jam atlikta sudėtinga akies operacija, su M. J. gynėja nurodė bendraujanti elektroniniais laiškais, jo buvimo vietos nežinanti (t. 1, b.l. 57).

2013-03-07 M. J. savo rašte, adresuotame Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK tyrėjai Ž. O. nurodė, kad žinojo, jog privalo atvykti į Klaipėdos AVPK. Šiuo metu atvykti į Lietuvą neturi galimybės dėl sveikatos būklės, nes po 1999 m. auglio šalinimo operacijos ir gydymo chemoterapija, jam sutriko regėjimas. Regėjimui palaipsniui silpstant, nuo 2008 m. Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santariškių klinikose yra stebimas, jam taikomas gydymas. Regėjimui silpstant dėl ribotų Lietuvos medicinos įstaigų techninių galimybių gavo rekomendaciją vykti konsultacijai į Vokietijos akių kliniką, kur 2012 m. buvo atlikti tyrimai patvirtintos anksčiau rastos ligos, nustatytos naujos ligos. Paaiškino, kad į Lietuvą planuoja atvykti 2013-05-08, 2012 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į šeimos gydytoją pagal gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje, regėjimo sutrikimą gydosi Didžiojoje Britanijoje ir gydymą planuoja baigti per kelis mėnesius, gydymo Lietuvoje atlikti neturi galimybės, nes nėra socialiai draustas (t. 1, b.l. 62).

2013-03-25 elektroniniu laišku Klaipėdos AVPK NTB Asmenų paieškos skyriaus tyrėjas V. Š. pranešė kaltinamajam M. J., kad jis vykdo kaltinamojo paiešką ir nurodė, kad jis vis tiek turi vykti į įkalinimo įstaigą atlikti bausmę, mano, kad bausmę kaltinamasis atliks palengvintomis sąlygomis, kadangi, kiek supranta kaltinamasis turi didelių sveikatos problemų. Laišku kaltinamojo prašoma planuojant grįžti, informuoti pareigūną (t. 1, b.l. 84).

2013-05-05 elektroniniame laiške, adresuotame Klaipėdos AVPK NTB Asmenų paieškos skyriaus tyrėjui V. Š. M. J. nurodė, kad jo planai atvykti į Lietuvą gegužės mėnesį turi būti koreguojami dėl jo sveikatos būklės, tyrimai ligoninėje paskirti iki liepos mėnesio pabaigos, atlikus tyrimus, gavęs galutinius rezultatus ir gydytojų išvadas, galės atvykti į Lietuvą. Nurodo, kad pateikė turimus medicininius dokumentus, kurie buvo išversti ir apostilizuoti, o po to advokatas medžiagą pateiks LR Kalėjimų departamentui dėl atleidimo nuo bausmės vykdymo dėl ligos pagal BPK 76 str., 359 str., 362 str. (b.l.87). 2013-09-11 laiške tam pačiam tyrėjui M. J. nurodo, kad dėl ligos sudėtingumo ir reikalingų neatidėliotinų veiksmų ligos progresavimui sustabdyti, negali atvykti į Lietuvą, 2013-10-15 paskirtas vizitas (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje akių ligų skyriuje (t. 1, b.l. 88).

2015-07-28 M. J. paieška nutraukta, kadangi jis pagal išduotą Europos arešto orderį buvo etapuotas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką bei uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę (t. 1, b.l. 71-72).

2000-09-29 Lietuvos onkologijos centro pažyma patvirtina, kad M. J. 1999 m. gydėsi Onkologijos centre, jam 1999-10-13 atlikta operacija ir taikyta chemoterapija pagal PEB programą (t. 1, b.l. 91).

M. J. pateikė (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios Jungtinėje Karalystėje, 2013-01-01, 2013-09-04, laiškus, iš kurių matyti, kad minėta ligoninė M. J. 2013-01-30 paskyrė apsilankymo sveikatos priežiūros įstaigoje laiką, kurio metu jam turėjo būti suteikta oftalmologinė ambulatorinė konsultacija, 2013-10-18 M. J. paskyrė optometrinio tyrimo, konsultacijos laiką, o 2013-12-05 (duomenys neskelbtini) ligoninės laiške nurodyta, kad 2014-01-06 M. J. paskirta konsultacija elektrodiagnostikos poliklinikoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje (t. 1, b.l. 92-97). M. J. (duomenys neskelbtini) išduotas asmens, turinčio regos sutrikimą (silpnaregio) arba turinčio sunkų regos sutrikimą (aklojo) pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog M. J. turi abiejų akių regos nervo atrofiją, jam išduotoje kortelėje nurodoma, kad kortelės turėtojas yra registruotas kaip asmuo, turintis sunkų regėjimo sutrikimą (aklasis) (t. 1, b.l. 98-104, 173-174).

Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės 2014-05-07 laiško matyti, kad M. J. apžiūrėtas Traumų ir ortopedijos skyriaus gydytojo ortopedo, gydytojas M. J. diagnozavo Dupuytreno kontaktūros fasciektomiją ir pooperacinio rando korekciją, kairiosios rankos mažajame piršte (t. 1, b.l. 105), 2014-06-03 M. J. dėl tos pačios diagnozės – korekcinės Dupuytreno kontaktūros fasciektomijos, kairiosios rankos mažajame piršte, 2014-04-22, buvo apžiūrėtas kito to paties skyriaus specialisto, kuris nurodė, kad po operacijos žaizda gražiai sugijo, distaliniai neurovaskuliniai pluoštai nepažeisti (t. 1, b.l. 107).

2014-03-27 Darbo ir pensijų departamentas priėmė sprendimą dėl asmeninio savarankiškumo išmokos M. J. (t. 1, b.l. 175-192).

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad M. J. gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2015-07-31 iki 2015-08-05, jam nustatyta abiejų akių optinio nervo atrofijos klinikinė diagnozė, medikamentinis gydymas nebuvo taikomas, pasveikimo prognozė bloga, iš pateiktos gydymo stacionare istorijos kopijos matyti, kad M. J. sirgo limfmazgių vėžiu, jam nustatyta optinio nervo atrofija, 2015-07-31 medicinos dokumentų išraše nurodoma M. J. diagnozė – aklumas (t. 2, b.l. 11-20).

Iš 2012-06-28 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Konsultacijų poliklinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad Keratokonuso diagnozė M. J. nustatyta 2007-03-20, M. J. buvo pagamintas kontaktinis lęšis ant OD, su kuriuo koregavo 100 proc., ligonis lankėsi 2008, 2010, 2012 m., visą laiką kietą, pusiau pralaidų lešį ant OD, 2012-06-28 abi ragenos skaidrios, blizga, padidinto gaubimo (t. 2, b.l. 23-24).

BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia kaltininko vengimu atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Pati vengimo sąvoka nusako nuteisto asmens tyčinius veiksmus- elgesio pasirinkimą.

M. J. kaltinamas vengimu atlikti 2011-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2015-07-28.

Byloje nustatyta, kad M. J. buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-02 nuosprendžiu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Minėtu nuosprendžiu ikiteisminio tyrimo metu M. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-21 nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-02 nuosprendis pakeistas, sumažinta nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmės trukmė, o kita nuosprendžio dalis nepakeista (b.l. 23-32). Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-02 nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. birželio 21 d. ir 2012-07-02 patvarkymu buvo pateiktas vykdyti Klaipėdos apskrities VPK (b.l. 22).

Minėti duomenys paneigia kaltinamojo M. J. teiginius, kad jam jokia kardomoji priemonė byloje, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, nebuvo paskirta, taip pat tokie duomenys patvirtina, jog kaltinamasis į užsienio valstybę be teismo leidimo išvykti negalėjo.

Nors kaltinamasis M. J. teigė, kad nuo 2008 m. gyveno Didžiojoje Britanijoje, o į Lietuvą atvykdavo tik dalyvauti teismo posėdžiuose ir kituose procesiniuose veiksmuose, tačiau tokius jo teiginius paneigia tiek anksčiau nurodyta aplinkybė, tiek liudytojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino teisme. Liudytojas A. L. nurodė, kad vykdant nuosprendį, kuriuo M. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, buvo nuvykta kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), tačiau ten kaltinamasis rastas nebuvo, o kitu adresu gyvenanti M. J. motina N. V. paaiškinusi, kad sūnus M. J. prieš du mėnesius išvykęs į Angliją, kada grįšiąs į Lietuvą nežinanti. M. J. nurodytu telefono numeriu susisiekti nepavyko. M. J. neradus Klaipėdos mieste esančiuose nakvynės namuose dėl jo paieškos paskelbimo buvo kreiptasi į Klaipėdos AVPK Paieškos skyrių (t. 1, b.l.33-34). Gyventojų registro tarnybos duomenimis M. J. išvykimo į Didžiąją Britaniją nedeklaravo, nei Klaipėdos apygardos teismui, priėmusiam 2011-12-02 nuosprendį, nei 2012-06-21 nuosprendį priėmusiam Lietuvos apeliaciniam teismui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą nepranešė. Be to, SODROS duomenimis M. J. buvo nuo 2011-01-27 iki 2011-12-30 registruotas kaip asmuo įgijęs verslo liudijimą (t. 1, b.l. 125).

Aptarti duomenys rodo, kad į Didžiąją Britaniją kaltinamasis M. J. išvyko ne iki jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, o po jo, tai yra jau žinodamas, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. J. sveikatos (regėjimo) sutrikimų turėjo dar gyvendamas Lietuvoje, keratokonuso diagnozė jam nustatyta dar 2007-03-20, į Lietuvos medikus dėl regėjimo sutrikimų kaltinamasis kreipdavosi periodiškai, kreipėsi 2008, 2010, 2012 m., taip pat lankėsi 2012-06-28, t.y. praėjus savaitei po 2012-06-21 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo (t. 1, b.l. 91, t. 2, b.l. 23-24).

Taigi, regėjimas kaltinamajam M. J. sutriko dar iki 2011-12-02 apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tačiau šios aplinkybės jis nenurodė nei apkaltinamąjį nuosprendį priėmusiam teismui, nei apeliacine bei kasacine tvarka jo bylą nagrinėjusiems teismams, į teismą dėl atleidimo nuo bausmės pagal BK 76 str., kaltinamasis kaltinime nurodytu laikotarpiu taip pat nesikreipė.

Kaltinamojo M. J. teiginius, jog jis dėl regėjimo sutrikimo kreipėsi į Didžiosios Britanijos gydymo įstaigas patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai iš įvairių minėtoje šalyje esančių gydymo įstaigų (t. 1, b.l. 92-108). 2013-01-30, 2013-10-18, 2014-01-06 kaltinamajam buvo paskirtos akių ligų specialistų konsultacijos ir tyrimai (t. 1, b.l. 92-97), o (duomenys neskelbtini) M. J. išduotas asmens, turinčio regos sutrikimą (silpnaregio) arba turinčio sunkų regos sutrikimą (aklojo) pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog M. J. turi abiejų akių regos nervo atrofiją, M. J. Didžiojoje Britanijoje buvo užregistruotas kaip asmuo, turintis sunkų regėjimo sutrikimą (aklasis) (t. 1, b.l. 98-104, 173-174).

Aptarti medicininiai duomenys rodo, jog kaltinamasis M. J. į Didžiosios Britanijos medicinos įstaigas kreipėsi tik prieš pat Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paskelbiant procesinį sprendimą – tai yra 2013-01-01, o pirma ambulatorinė oftalmologo konsultacija jam paskirta jau po minėto procesinio sprendimo paskelbimo - 2013-01-30 (t. 1, b.l. 92).

Kaltinamojo M. J. teiginius, kad visą kaltinamajame akte nurodytą laikotarpį jis Didžiojoje Britanijoje intensyviai gydėsi regėjimo sutrikimus ir gydymo nutraukti negalėjo, vėlgi paneigia pateikti medicininiai duomenys: 2013-01-30 kaltinamajam M. J. (duomenys neskelbtini) ligoninėje paskirta oftalmologo ambulatorinė konsultacija, 2013-10-18 paskirta optometrijos konsultacija, 2014-01-06 Akių ligų poliklinikoje paskirta konsultacija, o 2014-05-07 bei 2014-06-03 M. J. paskirtos gydytojų konsultacijos bei apžiūros dėl rankos gydymo (t.y. sveikatos sutrikimo, nesusijusio su regėjimo netekimu) (t. 1, b.l. 92,94, 96).

Medicininių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamasis M. J. atvykti į Lietuvą ir atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės negalėjo dėl sveikatos būklės, byloje nėra.

Per kaltinime nurodytą daugiau nei dvejų su puse metų laikotarpį M. J. Didžiojoje Britanijoje buvo paskirtos vos kelios akių gydytojų konsultacijos ir tyrimai, jokių duomenų apie kaltinamajam paskirtas specialias procedūras, pritaikytą sudėtingą akių gydymą, paskirtus vaistus ar operacijas byloje nėra.

Kaltinamojo teiginių, kad toks gydymas, koks buvo suteiktas Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje jam negalėjo būti suteiktas, nepatvirtina jokie medicininiai ar kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad ir Lietuvos gydymo įstaiga kaltinamajam M. J. patvirtino Didžiojoje Britanijoje nustatytą diagnozę - M. J. nuo 2015-07-31 iki 2015-08-05 gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam 2015-08-03 nustatyta abiejų akių optinio nervo atrofijos klinikinė diagnozė (t. 2, b.l. 11-20).

Nors M. J. Didžiojoje Britanijoje (duomenys neskelbtini) išduotas asmens, turinčio sunkų regos sutrikimą (aklojo) pažymėjimas ir jis užregistruotas kaip asmuo, turintis sunkų regėjimo sutrikimą (aklasis) (t. 1, b.l. 98-104, 173-174), tačiau toks kaltinamajam nustatytas sveikatos sutrikimas neatleido jo nuo pareigos vykdyti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nepaisant kaltinamojo M. J. sveikatos būklės, kaltinamasis pagal išduotą Europos arešto orderį 2015-07-28 buvo etapuotas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką (t. 1, b.l. 71-72).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis M. J. nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau nesuimtas laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2015-07-28 vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes nepranešęs teismui ir bausmę vykdančiai institucijai, pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko į užsienio valstybę ir atsisakydamas prisistatyti į jo paiešką vykdančią instituciją, sąmoningai vengė atlikti jam paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. J. veika atitinka BK 242 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius.

Byloje kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo M. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai ir už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato dvi alternatyvias bausmes – baudą arba laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 36 straipsniu, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Minėtas straipsnis įtvirtina du savarankiškus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą.

Padaryta nusikalstama veika gali prarasti pavojingumą dėl objektyvių, nuo kaltininko sąmonės ir valios nepriklausančių veiksnių – politinių, socialinių, ekonominių, organizacinių ir kitų aplinkybių pasikeitimo. Nusikalstamai veikai praradus pavojingumą kartu ne tokiu pavojingu tampa ir ją padaręs asmuo. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį, yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti minėto straipsnio nuostatas.

Vertindamas M. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad M. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, o jo padaryta nusikalstama veika neatsiejamai susijusi su veika, už kurią jis nuteistas 2011-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2012-06-21. Nagrinėjamu atveju M. J. padarytos nusikalstamos veikos, už kurią jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą visuomenei lėmė M. J. sąmoningai daromos kliūtys vykdyti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau nei pačios veikos mastas, padarymo būdas ar teisingumui padaryta žala itin didelio šios veikos pavojingumo nerodo.

Pažymėtina tai, kad nepraėjus nė mėnesiui po to, kai M. J. pristatytas į Lietuvą atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2015-08-19 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas, kuris buvo M. J. paskyręs laisvės atėmimo bausmę, konstatavo, kad M. J. BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, o probacijos priemonių taikymas pakankamas M. J. asmenybei taisyti ir turės didžiausią poveikį nuteistajam. Minėta nutartimi teismas, vadovaudamasis BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo redakcija), 2 d., M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, paskirdamas įpareigojimus per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (t. 1, b.l.132-133). Taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą, apygardos teismas pabrėžė, kad M. J. anksčiau neteistas, jauno amžiaus, nuo nusikaltimų praėjo ilgas laikotarpis, nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujus nusikaltimus, atsižvelgė ir į M. J. sveikatos būklę – diagnozuotą sunkų regos sutrikimą, dėl kurio jam reikia aplinkinių pagalbos tiek buityje, tiek socialiniame gyvenime.

Įvertindamas visas aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog M. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 242 str., dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga, nes iki šios bylos nagrinėjimo teisme iš esmės pasikeitė situacija. Klaipėdos apygardos teismui 2015-08-19 nutartimi atidėjus M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, veika už kurią jis šioje byloje traukiamas baudžiamojon atsakomybėn – vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę - prarado pavojingumą. Šios veikos pavojingumą pašalino tai, kad apygardos teismui pripažinus M. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę per griežta ir minėtos bausmės vykdymą atidėjus, M. J. vengimas atlikti minėtą bausmę taip pat prarado pavojingumą. Kartu ne tokiu pavojingu tapo ir pats M. J., kuris savo elgesiu patvirtino, kad vertina teismo pasitikėjimą, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus. Jokių naujų pažeidimų kaltinamojo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2015-08-19 iki šios bylos nagrinėjimo ir šio nuosprendžio priėmimo neužfiksuota.

Kadangi M. J. padaryta nusikalstama veika dėl objektyvių aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo baudžiamąją bylą nutraukti (BK 36 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 36 str., BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

M. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, vadovaujantis BK 36 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jo padarytai veikai tapus nepavojingai, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.