Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-302-462-2013

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-24
Bylos Nr.: 1A-302-462-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-30-1-00599-2005-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
Nuteistasis: H. T.
Advokatai: Eligijus Karbauskas, Osvaldas Martinkus

Kategorijos

1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-462/2013

Teisėja Violeta Balčiūnienė (Proceso Nr. 1-30-1-00599-2005-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.; 2.4.2.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.11.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Daliaus Jocio ir Valentino Janonio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,civilinio ieškovo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendžio, kuriuo:

H. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo apgaule įgyjant didelės vertės 69 349 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir apgaule išvengiant turtinės prievolės) laisvės atėmimu 3 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo apgaule įgyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės 57 283,54 Lt turtą ir išvengiant turtinės prievolės) laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-04-26 iki 2006-04-27 (2 paras).

H. T. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal BK 182 str. l d. dėl sukčiavimo įgyjant 22 247,68 Lt vertės turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; pagal BK 182 str. l d. dėl sukčiavimo įgyjant 5 507,01 Lt vertės turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; pagal BK 182 str. l d. dėl sukčiavimo įgyjant 977,98 Lt vertės turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ; pagal BK 182 str. l d. dėl sukčiavimo įgyjant 5842,99 Lt vertės turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; pagal BK 182 str. l d. dėl sukčiavimo įgyjant 3937,50 Lt vertės turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; pagal BK 300 str. l d. dėl 2006-06-15 pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojimo; pagal BK 300 str. l d. dėl 2005-06-22 užsakymo, pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apšiltinimo vatos pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojimo; pagal BK 300 str. l d. dėl G. M. socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimo; pagal BK 300 str. l d. dėl 2005-06-20 pirkimo pardavimo sutarties priedo „Automobilių ir vairuotojų sąrašas”, sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojimo; pagal BK 300 str. l d. dėl 2005-07-19 įgaliojimo suteikiant teisę I. S. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastojimo, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. l d. l p. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Civilinis ieškinys 22 247 Lt turtinei žalai atlyginti, pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Civilinis ieškinys 57 283,54 Lt turtinei žalai atlyginti, pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios skolą perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistas solidariai iš H. T., I. S. ir G. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Civilinis ieškinys 978 Lt turtinei žalai atlyginti, pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“, paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Civilinis ieškinys 69 349 Lt turtinei žalai atlyginti, pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistas solidariai iš H. T. ir G. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Civilinis ieškinys 5 507 Lt turtinei žalai atlyginti, pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. S. ir I. S. (I. S.), tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. T. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės 69 349 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir apgaule išvengė turtinės prievolės:

jis veikdamas bendrai su D. G. (kurio atžvilgiu byla nutraukta) ir G. S., siekdamas įgyti svetimą turtą ir išvengti turtinės prievolės, apgaule, tai yra, iš anksto žinodamas, kad prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, pasinaudodamas ūkinės komercinės veiklos nuolat nevykdžiusios UAB „Autotra“ vardu ir rekvizitais, nurodė G. S. ir D. G. su UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ sudaryti mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį bei pagal ją įgyti mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles bei paslaugas. 2005-06-15 tuo tikslu H. T. automobiliu atvežė G. S. ir D. G. į UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ buveinę, esančią Taikos pr. 8, Klaipėdoje, ir liko laukti automobilyje, o G. S. kartu su D. G. užėjo į bendrovės patalpas, kur G. S. kaip UAB „Autotra“ direktorius šios įmonės vardu su UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“, atstovaujančios UAB „Tele2“, sudarė mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 3.17/67031264/1974, o D. G. išrinko bei vėliau H. T. perdavė įgytus mobiliojo ryšio telefonų aparatus su SIM kortelėmis. Šios sutarties pagrindu H. T., veikdamas bendrai su G. S. ir D. G., iš UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ žemesnėmis nei tikroji vertė kainomis įgijo: 10 vienetu telefonų aparatų Nokia 6610i su 10 vienetų SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 649 Lt, bendros 6490 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatą po l Lt); 8 vienetus telefono aparatų Nokia 6230 su 8 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 999 Lt, bendros 7992 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatą po l Lt); 2 vienetus telefono aparatų Samsung D500 su 2 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 1349 Lt, bendros 2698 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatą po 599 Lt).

Tęsdamas nusikalstamą veiką H. T., veikdamas bendrai su D. G. (kurio atžvilgiu byla nutraukta) ir G. S., siekdamas įgyti svetimą turtą ir išvengti turtinės prievolės, apgaule, t. y. iš anksto žinodamas, kad prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, pasinaudodamas ūkinės komercinės veiklos nuolat nevykdžiusios UAB „Autotra“ vardu ir rekvizitais, nurodė G. S. ir D. G. su UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ sudaryti mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį bei pagal ją įgyti mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles bei paslaugas. 2005-06-29 tuo tikslu H. T. automobiliu atvežė G. S. ir D. G. į UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ buveinę, esančią Taikos pr. 8, Klaipėdoje, ir pats liko jų laukti automobilyje, o G. S. kartu su D. G. užėjo į bendrovės patalpas, kur G. S. kaip UAB „Autotra“ direktorius šios įmonės vardu su UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“, atstovaujančios UAB „Tele2“, mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 3.17/67022097/1987, o D. G. išrinko bei vėliau H. T. perdavė įgytus mobiliojo ryšio telefonų aparatus su SIM kortelėmis. Šios sutarties pagrindu H. T., veikdamas bendrai su G. S. ir D. G., iš UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ žemesnėmis nei tikroji vertė kainomis įgijo: 16 vienetų telefonų aparatų NOKIA 6230 su 16 vienetų SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vertė po 999 Lt, bendros 15 984 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatą po l Lt); 6 vienetus telefono aparatų NOKIA 66101 su 6 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 649 Lt, bendros 3894 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatą po l Lt); 8 vienetus telefono aparatų SONY ERICSSON T630 su 8 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 699 Lt, bendros 5592 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatą, po l Lt); 4 vienetus telefono aparatų NOKIA 3220 su 4 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 649 Lt, bendros 2596 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatą, po l Lt); 3 vienetus telefono aparatų SAMSUNG X480 su 3 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 549 Lt, bendros 1647 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatą po l Lt); 3 vienetus telefono aparatų SAMSUNG E630 su 3 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 849 Lt, bendros 2547 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatą, po 99 Lt).

Tokiu būdu H. T., veikdamas bendrai su D. G. ir G. S., laikotarpiu nuo 2005-06-15 iki 2005-06-29, Klaipėdoje, apgaule sudarytų sutarčių Nr. 3.17/67031264/1974 ir Nr. 3.17/67022097/1987 pagrindu iš UAB „Mobiliosios visatos Telekomunikacijos“ savo naudai įgijo UAB „Tele2“ priklausantį turtą - 60 vienetų telefonų aparatų ir 60 vienetų SIM kortelių su abonentiniais numeriais bendros 49 440 Lt vertės (sutarčių pasirašymo metu už įsigyjamus telefonų aparatus sumokėjo iš viso 1 550 Lt, todėl bendrovei padarė realią 47 890 Lt turtinę žalą) bei paminėtų sutarčių pagrindu veiklos nevykdančios ir galimybės atsiskaityti neturinčios UAB „Autotra“ vardu įsipareigodamas vykdyti prisiimtas turtines prievoles, laikotarpiu nuo 2005-06-15 iki 2006-01-31 neatsiskaitė už suteiktas UAB „Tele2“ mobiliojo ryšio paslaugas pagal 2006-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija Nr. 13432235, 39 057,66 Lt ir taip apgaule išvengė 39 057,66 Lt turtinės prievolės. Šiais veiksmais H. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Be to, H. T. nuteistas už tai, kad sukčiavo apgaule įgyjant UAB „Laracijos telekomunikacijos“ didelės vertės 57 283,54 Lt turtą ir išvengė turtinės prievolės:

jis veikdamas bendrai su I. S. ir G. S., siekdamas įgyti svetimą turtą ir išvengti turtinės prievolės, apgaule, tai yra, iš anksto žinodamas, kad prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, pasinaudodamas ūkinės komercinės veiklos nuolat nevykdžiusios UAB „Autotra“ vardu ir rekvizitais, 2005 m. liepos mėn., Klaipėdoje, susitiko su UAB „Laracijos telekomunikacijos“ vadybininku M. R., kuriam prisistatė M. ir pateikė UAB „Autotra“ bei G. S. kaip UAB „Autotra“ direktoriaus duomenis sutarties sudarymui dėl telefonų įsigijimo žemesnėmis nei tikroji vertė kainomis bei įsipareigojimo mokėti už suteiktas paslaugas ir tuo pagrindu gavo paruoštą 2005-07-15 judriojo ryšio teikimo paslaugų sutartį Nr. 1644-J KMR-050715/1, kurią įsipareigojo perduoti UAB „Autotra“ direktoriui G. S. pasirašyti. Pastarajam pasirašius minėtame dokumente, jis atvyko pas UAB „Laracijos telekomunikacijos“ atstovą kartu su I. S., kurį pristatė bendrovės „Autotra“ direktoriaus įgaliotu atstovu, ir pateikė suklastotą 2005-07-15 įgaliojimą veikti UAB „Autotra“ vardu, kuriame G. S. parašu pasirašė H. T. UAB „Laracijos telekomunikacijos” atstovas, manydamas, kad I. S. turi teisę veikti UAB „Autotra“ vardu, pateikė pastarajam pasirašyti 2005-07-15 sutarties Nr. 1644-J KMR-050715/1 priedus. I. S. pasirašius pateiktus dokumentus, UAB „Laracijos telekomunikacijos“ atstovas H. T. ir I. S. perdavė 2005-07-15 sutarties Nr. 1644-J KMR-050715/1 prieduose nurodytas 38 vienetus SIM kortelių su abonento numeriais ir 38 vienetus telefonų aparatų, bendros 18 962 Lt vertės, tai yra: 29 vnt. - NOKIA 6100, vieneto vertė 499 Lt (sutarties priedo pasirašymo metu sumokėjo už aparatą po l Lt), bendros – 14 471 Lt vertės; 9 vnt. SAMSUNG X480, vieneto vertė 499 Lt (sutarties priedo pasirašymo metu sumokėjo už aparatą po l Lt), bendros 4491 Lt vertės.

Be to, jis veikdamas bendrai su I. S. ir G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005-07-22 UAB ,.Autotra” vardu su UAB „Laracijos telekomunikacijos” sudarė susitarimą Nr. 1644-JKMR-050715/1 dėl 2005-07-15 sutarties Nr. 1644-J KMR-050715/1 sąlygų pakeitimo, kurio pagrindu, UAB „Laracijos telekomunikacijos” į UAB „Autotra” sąskaitą banke pervedė 6000 Lt kaip atlygį subsidiją mobiliųjų telefonų įsigijimui. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką H. T., veikdamas bendrai su I. S. ir G. S., žinodami, kad UAB „Autotra” negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, patys taip pat nesilaikė 2005-07-15 sutartyje ir 2005-07-22 susitarime nurodytų sąlygų, t. y. nemokėjo mokesčio už laikotarpiu nuo 2005-07-15 iki 2005-08-30 suteiktas judriojo ryšio paslaugas, ir tokiu būdu apgaule išvengė 21 953,53 Lt vertės turtinės prievolės atsiskaityti pagal 2005-07-15 sutartį Nr. 1644-J KMR-050715/1 su UAB „Laracijos telekomunikacijos”.

Tokiu būdu, H. T., veikdamas bendrai su I. S. ir G. S., laikotarpiu nuo 2005-07-15 iki 2005-08-30, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Laracijos telekomunikacijos” turtą ir išvengė turtinės prievolės UAB „Laracijos telekomunikacijos” iš viso bendrai už 46 915,53 Lt. Šiais veiksmais H. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis H. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikaltimuose, dėl kurių jis yra pripažintas kaltu, nedalyvavo. Įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę byloje yra suklastoti. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. jį apkalbėjo, o į bylos teisminį nagrinėjimą nebuvo iškviestas ir tokiu būdu jis neturėjo galimybės užduoti jam papildomų klausimų, kurie atsirado susipažinus su visa bylos medžiaga. Jo (apelianto) žiniomis, G. M. pats vykdė analogiškas nusikalstamas veikas ir sukčiavimo būdu pasisavimo svetimą turtą. Kiek žino, už tai jis netgi yra nuteistas. Šias nusikalstamas veikas G. M. įvykdė dar iki jam inkriminuotų veikų padarymo. Todėl akivaizdu, kad jis buvo patyręs nusikalstamų veikų daryme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai, atlikę ir kontroliavę ikiteisminį tyrimą darė neteisėtą poveikį liudytojams bei kitiems teisiamiesiems, siekdami, kad jis būčiau neteisėtais patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tokio subjektyvaus pareigūnų nusistatymo prieš jį priežastis yra asmeninis kerštas už jo skundus dėl pareigūnų veiksmų, dėl ko prieš kelis Klaipėdos m. VPK ENTS pareigūnus STT Klaipėdos valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o keli pareigūnai, tarp jų ir atlikę ikiteisminį tyrimą šioje byloje, net buvo priversti išeiti iš tarnybos. Pažymėtina, kad ir ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras A. V. turėjo jo atžvilgiu priežasčių būti neobjektyvus ir šališkas, nes dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, tarp jų dėl asmeninių priežasčių buvo kilusios muštynės. Byloje yra ir kito kaltinamojo G. S. pareiškimas dėl jam taikyto neteisėto poveikio siekiant jį (apeliantą) apkalbėti. Vienok šį G. S. pareiškimą nagrinėjo tas pats prokuroras A. V. Teismas, pripažindamas jį kaltu epizoduose pagal BK 182 str. 2 d., be pagrindo rėmėsi įrodymais, neva įrodančiais jo kaltę epizoduose, dėl kurių baudžiamosios bylos buvo nutrauktos suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams. Vienintelis tiesioginis jo „kaltumą“ patvirtinantis įrodymas yra G. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo išgauti iš jo naudojant neteisėtas priemones ir kuriuos jis paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu bei tą paneigimą patvirtino teisminio nagrinėjimo metu.

Šalies argumentai

Apeliantas savo skunde toliau nurodo, kad teismas neteisingai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai veikas dėl sukčiavimo UAB „Laracijos telekomunikacijos” ir UAB „Tele2” atžvilgiu kvalifikavo kaip tęstinius nusikaltimus. Teismas sukčiavimą UAB „Laracijos telekomunikacijos” ir UAB „Tele2” atžvilgiu kvalifikavo kaip atskiras veikas būtent dėl vieningo šaltinio požymio nebuvimo. Vienok, nuteistasis mano, kad abi veikos, dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu, yra nepagrįstai kvalifikuotos kaip tęstiniai nusikaltimai, nes nebuvo ir kitų, tęstinei veikai būtinų požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl turto pasisavinimo iš UAB „Laracijos komunikacijų”. Pagal jam pateiktą kaltinimą ir teismo nuosprendį matyti, kad sukčiavimas UAB „Laracijos telekomunikacijos” atžvilgiu inkriminuotas padarant kelias veikas: 2005-07-15 UAB „Autotra” vardu 38 SIM kortelių ir 38 vnt. telefono aparatų įgyjimas 18 962 Lt sumai; 2005-07-22 UAB „Autotra” vardu sudarymas susitarimo dėl 6 000 Lt subsidijos mobiliųjų telefonų įgijimui; laikotarpiu nuo 2005-07-15 iki 2005-08-30 nemokėjimas mokesčio už suteiktas paslaugas išvengiant 21 953,53 Lt prievolės.

Jų dalykai (telefonai, subsidija, paslaugos) yra skirtingi. Šių veikų padarymo būdas yra skirtingas. Pirma veika gaunami daiktai, antra veika, gaunamos piniginės lėšos, trečia veika išvengiama prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas. Pirmu atveju daiktai gaunami iš karto, antru atveju piniginės lėšos gaunamos po kelių dienų, o trečiu atveju išvengiama prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas iš viso ilgo laikotarpio. Pažymėtina, kad pagal sudarytas sutartis, prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas neatsirado inkriminuotu 2005-07-15 - 2005-08-30 laikotarpiu, nes atsiskaityti už pokalbius reikėjo iki 2005-09-20 (pagal 2005-08-30 sąskaitą-faktūrą TELLA Nr. 74460). Tokiu būdu konstatuotina, kad nurodytos veikos nėra nei tapačios, nei vienarūšės, nei analogiškos nors ir kvalifikuotinos pagal tą patį BK 182 str. Pažymėtina, kad ir šių veikų objektyvieji požymiai nėra tapatūs, nes BK 182 str. objektyviojoje sudėtyje yra numatyti alternatyvūs veiksmai (bet ne tapatūs ar analogiški).

Toliau nuteistasis skunde akcentuoja, kad vieninga tyčia apibudinama kaip vieningas sumanymas. Vieningo sumanymo požymiais laikytini visoms nusikalstamoms veikoms bendri bruožai, kurių visuma turi nusverti kai kuriuos šioms veikoms būdingus skirtumus (LAT 2007-04-20 nutartis Nr. 2K-307/2007). Pagal pateiktus kaltinimus, matyti, kad kaltinamieji 2005-07-05, veikdami UAB „Autotra” vardu ir sudarydami sutartį bei gaudami mobiliuosius telefonus bei SIM korteles turėjo tyčią šiuos telefonus pasisavinti neatlygintinai ir nemokėti už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas. Taigi, darytina išvada, kad jų kaltės forma yra tiesioginė tyčia (apibrėžta) įsigyjant telefono aparatus bei SIM korteles (18 962 Lt sumoje).

Susitarimas su UAB „Laracijos telekomunikacijos” dėl 6 000 Lt subsidijos pagal savo pobūdį, - klientui suteikiami ne tik telefonai ir SIM kortelės, bet dar ir sumokami pinigai yra labai specifinis, t. y. speciali rinkodaros priemonė, taikoma mobilaus ryšio teikimo versle. Todėl tikėtina, kad kaltinamųjų sumanymas įsigyti ne tik telefono aparatus, bet dar gauti ir piniginę subsidiją, kilo ne tuo pačiu metu kai kilo sumanymas įsigyti telefonus. Be to, šios subsidijos iniciatorius be abejo buvo UAB „Laracijos telekomunikacijos”, nes nėra jokių priežasčių ir duomenų, teigti, kad apie subsidijos galimybę iš anksto buvo žinoma kaltinamiesiems. Pažymėtina, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog susitarimas dėl 6 000 Lt subsidijos buvo sudarytas 2005-07-22 neatitinka bylos medžiagos, nes tokios datos sutarties byloje nėra. Byloje yra kitas analogiškas susitarimas, sudarytas 2005-07-15. Ar tai yra kitas susitarimas ar tai yra klaida, teismas nesiaiškino. Įsigyjant telefonus bei SIM korteles nebuvo žinoma už kokią sumą bus suteiktos mobilaus (judriojo) ryšio, todėl kaltinamųjų tyčia buvo neapibrėžta.

Dėl turto pasisavimimo iš UAB „Tele2”. Pagal jam pateiktą kaltinimą ir teismo nuosprendį matyti, kad sukčiavimas UAB „Tele2” atžvilgiu inkriminuotas padarant kelias veikas: 2005-06-15 UAB „Autotra” vardu įgyjimas 20 mobilaus ryšio telefonų ir 20 SIM kortelių už bendrą 17 180 Lt sumą; 2005-06-29 UAB „Autotra” vardu įgyjimas 40 mobilaus ryšio telefonų ir 40 SIM kortelių už bendrą 32 226 Lt sumą; laikotarpiu nuo 2005-06-15 iki nenurodytas, nevykdė įsipareigojimų sumokėti už suteiktas paslaugas ir išvengė prievolės bendrai 21 459,36 Lt sumai.

Jų dalykai (telefonai, subsidija, paslaugos) yra skirtingi. Šių veikų padarymo būdas yra skirtingas. Pirma ir antra veika gaunami daiktai, trečia veika išvengiama prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas. Pirmu ir antru atveju daiktai gaunami iš karto, o trečiu atveju išvengiama prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas iš viso ilgo laikotarpiu. Tokiu būdu konstatuotina, kad nurodytos veikos nėra nei tapačios, nei vienarūšės, nei analogiškos nors ir kvalifikuotos pagal tą patį BK 182 str. Pažymėtina, kad ir šių veikų objektyvieji požymiai nėra tapatūs, nes BK 182 str. objektyviojoje sudėtyje yra numatyti alternatyvūs veiksmai (bet ne tapatūs ar analogiški).

Pagal pateiktus kaltinimus, matyti, kad kaltinamieji 2005-07-05, veikdami UAB „Autotra” vardu ir sudarydami sutartį bei gaudami mobiliuosius telefonus bei SIM korteles turėjo tyčią šiuos telefonus pasisavinti neatlygintinai ir nemokėti už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas. Taigi, darytina išvada, kad jų kaltės forma yra tiesioginė tyčia (apibrėžta) įsigyjant telefono aparatus bei SIM korteles (17 180 Lt ir 32 226 Lt sumoje). Įsigyjant telefonus bei SIM korteles nebuvo žinoma už kokią sumą bus suteiktos mobilaus ryšio paslaugos, todėl kaltinamųjų tyčia yra neapibrėžta.

Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad 2005-06-15 įsigyjant 20 vnt. telefonų ir SIM kortelių, kaltinamieji būtų pageidavę įsigyti didesnį telefonų kiekį. Todėl darytina išvada, kad sumanymas įsigyti papildomą 40 vnt. telefonų ir SIM kortelių kiekį, kilo vėliau, sėkmingai pardavus pirmuosius 20 vnt. ir juos realizavus, t. y. sumanymas atlikti kitą nusikaltimą kilo po ankstesnio nusikaltimo įvykdymo. Todėl šios veikos turi būti kvalifikuojamos kaip atskiros, nes jų nesieja vieninga tyčia (sumanymas).

Perkvalifikavus jam inkriminuotas veikas pagal BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo UAB „Laracijos telekomunikacijos” ir UAB „Tele2” epizoduose iš tęstinių į atskiras veikas, jos kvalifikuotinos pagal BK 182 str. 1 d. (nesant didelės žalos požymio). Tokiu atveju baudžiamoji byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta suėjus senaties terminams.

Dėl civilinių ieškinių. Teismas priteisė iš kaltinamųjų solidariai 57 283,54 Lt civilinį ieškinį UAB „VVP Consulting“ kaip UAB „Laracijos telekomunikacijos“ teisių perėmėjai. Su šia teismo nuosprendžio dalimi nuteistasis nesutinka. Nesikartojant dėl jo kaltės nebuvimo bei netinkamo veikų kvalifikavimo, jis pasisako dėl kitų dar nepaminėtų aplinkybių.

Apeliantas šią skundo dalį grindžia tuo, kad kaltinimo dalyje dėl sukčiavimo UAB „Laracijos telekomunikacijos“ atžvilgiu inkriminuota bendra 46 877,53 Lt suma (17 180 Lt už telefonus ir SIM korteles, 6 000 Lt subsidija bei 21 953, 53 Lt už ryšio paslaugas), o civilinis ieškinys patenkintas 57 283,54 Lt sumoje, t. y. jis yra didesnis už inkriminuotas veikas 10 406,01 Lt (57 283,54 - 46 877,53). Iš byloje esančio civilinio ieškinio matyti, kad 10 406,01 Lt sudaro delspinigiai, kuriuos civilinis ieškovas UAB „Laracijos telekomunikacijos“ paskaičiavo remdamasis 2005-07-15 sutarties Nr. 1644-JKMR-050715/1 5.6 p., kuriame numatyta galimybė skaičiuoti 0,05% dydžio delspinigius, pagrindu. Mano, kad bet kuriuo atveju delspinigių priteisimas yra neteisėtas, nes įstatyme - CK 1.125 str. 5 d. numatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo. CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad ieškinys pateiktas 2008-04-23, o PVM sąskaitos - faktūros už ryšio paslaugas išrašytos atitinkamai 2005-07-31 (2 834,82 Lt sumai) ir 2005-08-30 (19 118,71 Lt sumai). Netgi pagal paties civilinio ieškovo pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę matyti, kad terminas apmokėti nurodytoms sąskaitos suėjo atitinkamai 2005-08-20 ir 2005-09-20. Tokiu būdu matyti, kad ieškovas yra praleidęs įstatyme numatytą ieškinio dėl delspinigių pateikimo senaties terminą, kas yra pagrindas šio reikalavimo netenkinti. Teismas priteisė iš kaltinamųjų civilinį ieškinį 69 349 Lt solidariai turtinei žalai atlyginti, kurį pareiškė UAB „Tele2“. Tuo tarpu pagal pateiktus kaltinimus, susidarytų 70 865,36 Lt suma (49 406 Lt už telefono aparatus ir SIM korteles (17 180 + 32 226) bei 21 459,36 Lt turtinės prievolės už telefonų pokalbius. Byloje yra ir kiti duomenys, prieštaraujantys inkriminuotoms ar priteistoms sumoms. UAB „Tele2“ 2006-02-27 rašte Nr. 2/58-415, adresuotame Klaipėdos m. VPK KPNTT ENTS, nurodyta, kad 20 telefonų ir SIM kortelių vertė sudaro 16 964 Lt, už telefoninius pokalbius — 21 459,36 Lt. ir 2 684,5 Lt mokesčius valstybei. Viso - 41 107,86 Lt. Taigi išeitų, kad į nurodytą sumą neįtraukta 40 tel. ir SIM kortelių vertė, bet įtraukti telefoniniai pokalbiai už visus 60 telefonų. Tačiau byloje yra pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 11012277 už 60 abonentų bendrai 21 459,36 Lt sumai, kurioje nurodytas suteiktų paslaugų laikotarpis - nuo 2005-08-01 iki 2005-08-31. Iš byloje pateikto 2009-06-03 civilinio ieškinio, kuriuo prašoma priteisti 69 349,36 Lt, iš jų 21 459,36 Lt už telefoninius pokalbius, matyti, kad už telefonus prašoma priteisti 47 890 Lt, nes perkant telefonus jau buvo sumokėta 1 550 Lt. Tokiu būdu gaunasi, kad pasisavintų telefonų vertė ne 49 406 Lt, kaip nurodyta kaltinime, o 49 440 Lt. Tačiau UAB „Tele2“ 2007-03-06 rašte Nr. 2/99-499 nurodyta, kad UAB „Autotra“ finansiniai įsipareigojimai yra 39 057,66 Lt, o prie šio rašto pridėtoje 2006-01-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 13432235, matyti, kad mokėtina suma yra 39 057,66 Lt iš šių dokumentų nėra aišku, kas sudaro šią sumą, bet darytina prielaida, kad minėta suma yra tik telefoniniai pokalbiai. Bet kuriuo atveju, minėti neatitikimai yra svarbūs ne tiek dėl to kokia suma priteistina civiliniam ieškovui, kiek kaip įrodymas, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pažeidžiant teisės normų reikalavimus ir jo, kaip įtariamojo bei kaltinamojo teises. Tai taip pat patvirtina, kad teisminis nagrinėjimas šioje byloje atliktas nevisapusiškai, neobjektyviai ir šališkai.

Teismo posėdyje nuteistojo H. T. gynėjas advokatas O. Martinkus prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir civilinio ieškovo UAB „Tele2“ atstovas advokatas E. Karbauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo H. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendžio nuteistieji G. S. ir I. S. (I. S.) nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina bei pasisako tik pagal H. T. apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija išsamiai susipažinusi su pateiktu apeliaciniu skundu sprendžia, kad jis iš esmės grindžiamas trimis motyvų grupėmis. Pirmiausia yra pateikiama argumentų grupė apie tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas šališkai, tendencingai, be to, visi byloje surinkti įrodymai pagrindžiantys jo kaltę yra suklastoti. Apeliaciniame skunde daugiausia dėmesio skiriama motyvams, kurie skirti paneigti padarytų veikų dėl sukčiavimo UAB „Laracijos telekomunikacijos“ ir UAB „Tele 2“ atžvilgiu kvalifikavimą kaip tęstinės nusikalstamos veikos, siekiant įrodyti, jog realiai buvo padarytos kelios pavienės nusikalstamos veikos. Nuteistasis taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė civilinius ieškinius, be to, yra įsitikinęs, jog priteisti ir civiliniuose ieškiniuose nurodytus delspinigius nebuvo jokio pagrindo.

Dėl atlikto ikiteisminio tyrimo

Nuteistasis H. T. teigia, kad įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę byloje yra suklastoti. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai, atlikę ir kontroliavę ikiteisminį tyrimą, darė neteisėtą poveikį liudytojams bei kitiems teisiamiesiems, siekdami, kad jis būčiau neteisėtais patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras A. V. turėjo jo atžvilgiu priežasčių būti neobjektyvus ir šališkas, nes dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, tarp jų dėl asmeninių priežasčių buvo kilusios muštynės. Tačiau teisėjų kolegija išnagrinėjusi visus byloje esančius duomenis daro išvadą, kad tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, be to, deklaratyvaus pobūdžio.

Byloje esantis Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo 2006-06-21 protokolas patvirtina, kad įtariamasis H. T. atsisakė duoti lyginamosios rašysenos pavyzdžius (b. l. 10-11, t. 2). Be to, 2006-07-11 Protokolas dėl gynėjo atsisakymo patvirtina, jog įtariamasis pareiškė, kad gynėjas procesinių veiksmų atlikimo metu jam nereikalingas (b. l. 14, t. 2). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėdamas įtariamojo H. T. skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą artimiausiu metu arba ikiteisminį tyrimą nutraukti, pagrįstai konstatavo, jog pats įtariamasis H. T. neprisideda prie kuo greitesnio ir išsamesnio visų aplinkybių ištyrimo, nes atsisakė savanoriškai pateikti laisvuosius rašysenos pavyzdžius, reikalingus tyrimui atlikti, kas taip pat iš dalies apsunkina ir užtęsia tyrimą (b. l. 17, t. 2).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 str. reglamentuotas ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas. Be to, prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 63 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs visą bylos medžiagą konstatuoja, kad tyrimo metu įtariamasis H. T. naudojosi visomis jam suteiktomis procesinėmis įtariamojo teisėmis. Tai patvirtina įtariamojo H. T. 2008-05-16 pareikštas nušalinimas tyrėjui V. M., kurį išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė V. T. 2008-05-22 nutarimu atmetė (b. l. 18-19, t. 2). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 str. nustatyta tvarka įtariamasis H. T. šį prokurorės procesinį sprendimą skundė aukštesniam prokurorui. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008-06-11 nutarimu netenkino įtariamojo H. T. prašymo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės V. T. 2008-05-22 nutarimą netenkinti prašymo nušalinti tyrėją V. M. (b. l. 37-38, t. 2). Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad įtariamasis H. T. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tariamai Klaipėdos miesto VPK KP NTT ENTS pareigūnų nusikalstamos veikos, G. S. parodymų, kuriuos užrašė advokatas O. M. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras A. V. išnagrinėjo ir 2008-06-17 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 24, t. 2). Įtariamasis šį prokuroro procesinį sprendimą skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2008-07-14 nutartimi įtariamojo H. T. skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėja konstatavo, kad prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 46-47, t. 2).

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas taip pat nagrinėjo įtariamojo H. T. prašymą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro nutarimą paskirti jam kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje (b. l. 39-40, t. 2). Visos šios nurodytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog įtariamasis tyrimo metu tikrai galėjo naudotis ir realizuoti visas numatytas procesines teises.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Jeigu procese yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jiems gali būti pranešama per spaudą.

Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą 2009-07-20 protokolas patvirtina, kad įtariamasis H. T. pageidavo susipažinti su tyrimo medžiaga (b. l. 168, t. 6), įtariamasis H. T. 2009-07-28 pateikė prašymą susipažinti ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-1-0599-05 (b. l. 172, t. 6). Įtariamajam H. T. buvo išsiustas pranešimas, jog bylą sudaro 967 Lapai, 1 kopijos kaina 0,25 Lt. Už bylos kopijas jis privalo sumokėti 241,75 Lt į Klaipėdos apskrities VPK sąskaitą (b. l. 173, t. 6). Šie byloje nustatyti faktai patvirtina, jog tyrimas byloje buvo vykdomas laikantis visų proceso reikalavimų, nepažeidžiant įtariamojo procesinių teisių.

Įvertinusi byloje esančius duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas vyko šališkai ar tendencingai įtariamojo H. T. atžvilgiu. Taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad tyrimo metu įtariamojo H. T. procesinės teisės kokiu nors būdu buvo pažeistos ar suvaržytos.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad Kaltinamąjį aktą 2009-08-14 baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0599-05 surašė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė R. G. (b. l. 178-192, t. 6). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikė prokurorai I. M., R. G. ir K. V. Todėl net tuo atveju, jeigu praeityje tarp apelianto bei prokuroro A. V. ir buvo asmeninio pobūdžio konfliktas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti tiek kaltinamąjį aktą surašiusios prokurorės, tiek valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusių prokurorų šališkumu.

Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimai šališku bei tendencingu ikiteisminiu tyrimu, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl H. T. padarytų veikų kvalifikavimo

Sukčiavimas apgaule įgyjant didelės vertės 69 349 Lt UAB „Tele2“ turtą ir apgaule išvengiant turtinės prievolės

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dėl to, kad UAB „Autotra“ nusikalstamų veikų padarymo metu jokios ūkinės-finansinės veiklos nevykdė, byloje nėra.

Apeliantas teismui pateiktame skunde įrodinėja, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad 2005-06-15 įsigyjant 20 vnt. telefonų ir SIM kortelių, kaltinamieji būtų pageidavę įsigyti didesnį telefonų kiekį. Todėl darytina išvada, kad sumanymas įsigyti papildomą 40 vnt. telefonų ir SIM kortelių kiekį, kilo vėliau, sėkmingai pardavus pirmuosius 20 vnt. ir juos realizavus, t. y. sumanymas atlikti kitą nusikaltimą kilo po ankstesnio nusikaltimo įvykdymo, todėl šios veikos turi būti kvalifikuojamos kaip atskiros, nes jų nesieja vieninga tyčia (sumanymas).

Šie apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog nuteistasis H. T. neneigia, kad apgaule įgijo svetimą UAB „Tele2“ turtą, tačiau akcentuoja, jog padarė ne tęstinę nusikalstamą veiką, o atskiras, pavienes nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus tokią nuteistojo H. T. argumentaciją laiko nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Pažymėtina, kad kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas sumanymas, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir turtą ar turtinę teisę įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), šios veikos buvo daromos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui, ir pan. Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas. Tokia veika susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kuriuos jungia vieningas sumanymas (vieninga tyčia) ir kurių kiekvienas atskirai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir leidžia kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 str.) Apžvalga Nr. AB-36-1).

Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-267/2011). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai, pripažinus, jog kaltinamasis skirtingus suklastotus dokumentus panaudojo vadovaudamasis tais pačiais motyvais, siekė to paties aiškiai apibrėžto tikslo ir visus jo nusikalstamus veiksmus siejo vieninga savo turiniu ir forma tyčia, tokie veiksmai pripažinti tęstiniu nusikaltimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-632/2005).

Byloje surinkti įrodymai leidžia neginčijamai teigti, kad nuteistasis H. T. padarė kelias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje, kurias jungė vieningas sumanymas įgyti mobiliųjų telefonų aparatus su SIM kortelėmis ir abonentiniais telefonų numeriais, nuteistasis apgaulę naudojo prieš tą patį juridinį asmenį – UAB „Tele2” ir minimą turtą kartu ir turtines teises įgijo iš to paties nukentėjusiojo (UAB „Tele2”), šios veikos buvo daromos identišku būdu bei aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika.

Byloje ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad 2005-06-15 buvo pasirašyta fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. 3.17/67031264/1974 UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ buveinėje, esančioje Taikos pr. 8, Klaipėdoje (b. l. 117, t. 1). Šios sutarties pagrindu UAB „Autotra“ per UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ iš UAB „Tele2“, žemesnėmis nei tikroji vertė kainomis per UAB „Autotra“ direktoriumi prisistačiusį G. S. įgijo 20 vnt. telefonų aparatų ir 20 vnt. SIM kortelių su abonentiniais numeriais, t. y. 10 vienetus telefonų aparatų „Nokia 6610“ su 10 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 649 Lt, viso už 6 480 Lt (sutarties pasirašymo metu sumokėjus už aparatą po l Lt); 8 vienetus telefono aparatų „Nokia 6230“ su 8 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 999 Lt, viso už 7 984 Lt (sutarties pasirašymo metu sumokėta už aparatą po l Lt); 2 vienetus telefono aparatų „Samsung D500“ su 2 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 1 349 Lt, viso už 1 500 Lt (sutarties pasirašymo metu sumokėta už aparatą po 599 Lt), iš viso – 20 vienetus telefonų aparatų ir 20 vienetus SIM kortelių su abonentiniais numeriais (b. l. 117-121, t. 1).

Bylos duomenimis taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2005-06-29 buvo pasirašyta mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. 17/67022097/1987 UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ buveinėje, esančioje Taikos pr. 8, Klaipėdoje, kurios pagrindu nuteistasis G. S. kaip UAB „Autotra“ direktorius per UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ iš UAB „Tele2“ žemesnėmis nei tikroji vertė kainomis įgijo iš viso 40 vnt. telefonų aparatus su 40 vnt. SIM kortelėmis, iš kurių 16 vienetų telefonų aparatų „NOKIA 6230“ su 16 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vertė po 999 Lt, bendros 15 984 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėta už aparatą po l Lt); 6 vienetus telefono aparatų „NOKIA 6610“ su 6 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 649 Lt, bendros 3 894 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėta už aparatą po l Lt); 8 vienetus telefono aparatų „SONY ERICSSON T630“ su 8 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 699 Lt, bendros 5 592 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėta už aparatą po l Lt); 4 vienetus telefono aparatų „NOKIA 3220“ su 4 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 649 Lt, bendros 2 596 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėta už aparatą po l Lt); 3 vienetus telefono aparatų „SAMSUNG X480“ su 3 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 549 Lt, bendros 1 647 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėta už aparatą po l Lt); 3 vienetus telefono aparatų „SAMSUNG E630“ su 3 vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais, kurių vieneto vertė 849 Lt, bendros 2 547 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėta už aparatą po 99 Lt) (b. l. 127-134, t. 1).

Taigi iš viso 60 vienetus telefonų aparatų ir 60 vienetus SIM kortelių su abonentiniais numeriais, sutarčių pasirašymo metu už įsigyjamus telefonų aparatus buvo sumokėta iš viso 1 550 Lt, todėl nuteistieji bendrovei padarė realią 47 890 Lt dydžio turtinę žalą.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kainą, nurodytą šio turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukūrimo (atkūrimo) kaštus, o kilus abejonių dėl turto vertės - remiantis šio turto rinkos verte veikos padarymo metu. Nuteistųjų padaryta žala neabejotinai viršija 250 MGL (veikos padarymo metu 2005 m. 1 MGL buvo 125 Lt, todėl 250 MGL veikos padarymo metu sudarė 31 250 Lt).

Nuteistieji H. T., D. G. ir G. S. apgaule prekes įsigijo dviejų civilinių sutarčių pagrindu iš vieno ir to paties šaltinio, padarydami žalą tam pačiam savininkui - UAB „Tele2“. Be to, jų neteisėta veikla – pagal pasirašytas mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartis paimant tas pačias prekes (mobiliųjų telefonų aparatus su SIM kortelėmis ir abonentiniais telefonų numeriais) – buvo pakankamai intensyvi ir atskiri veikos epizodai laiko atžvilgiu nebuvo vienas nuo kito nutolę – nusikaltimas, kurį sudaro 2 epizodai, buvo įvykdyti dviejų savaičių laikotarpyje (2005-06-15 ir 2005-06-29). Šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji per gana trumpą laiko tarpą tokiomis pačiomis aplinkybėmis iš vieno šaltinio, padarydami turtinę žalą vienam savininkui, apgaule įgijo mobiliojo ryšio telefonų aparatus su SIM kortelėmis bei abonentiniais numeriais ir veikė vieninga tyčia, t. y., pasinaudodami formaliai įsigytos įmonės vardu (UAB „Autotra“), siekė iš kitos įmonės įgyti kuo didesnį kiekį ir kuo didesnės vertės svetimo turto.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad H. T. veika teisingai kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, apgaule įgyjant svetimą UAB „Tele2“ didelės vertės turtą.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad veikų dalykai (telefonai, subsidija, paslaugos) yra skirtingi. Šių veikų padarymo būdas yra skirtingas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sukčiavimas įgyjant turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino, arba panaikinantis jo turtinę prievolę. Apie turtinės prievolės išvengimo baigtumo momentą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 str.) Apžvalga Nr. AB-36-1, 9 punktas). Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad 2005-06-15 pasirašant fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 3.17/67031264/1974 už 10 tel. Nr. buvo įsipareigota 18 mėnesių mokėti po 50 Lt minimalų mėnesinį mokestį; už kitų 10 tel. Nr. 24 mėnesius įsipareigota mokėti po 70 Lt minimalų mėnesinį mokestį. Taip pat 2005-06-29 pasirašant mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 17/67022097/1987 už 16 tel. Nr. buvo įsipareigota 24 mėnesius mokėti po 70 Lt minimalių mėnesinį mokestį; už kitus 24 telefonus įsipareigota 24 mėnesius mokėti po 50 Lt minimalų mėnesinį mokestį (b. l. 117-134, t. 1). Todėl šiuo atveju apeliacinio skundo teiginiai, kad veikų dalykai (telefonai, subsidija, paslaugos) yra skirtingi, yra visiškai nepagrįsti. Kadangi UAB „Autotra“ visi minėti mobiliojo ryšio telefono aparatai ir buvo suteikti tik už simbolinę kainą (1 Lt), kadangi minėtomis sutartimis buvo prisiimti įsipareigojimai nustatytais terminais apmokėti už UAB „Tele2“ suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas, sumokant ne mažiau kaip nurodytus minimalius mėnesinius mokesčius.

Dėl tų pačių priežasčių visiškai nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad įsigyjant telefonus bei SIM korteles nebuvo žinoma už kokią sumą bus suteiktos mobilaus ryšio paslaugos, todėl kaltinamųjų tyčia yra neapibrėžta. Priešingai, pačių sutarčių sudarymo metu jau buvo konkrečiai žinoma, už kokį įgyjamą mobiliojo ryšio telefono aparatą su SIM kortele reikės mokėti ne mažiau kaip konkretų mėnesinį mokestį, t. y. ne mažiau kaip 50 Lt arba 70 Lt mėnesinį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad nuteistųjų įgyti UAB „Autotra“ vardu mobiliojo ryšio telefono aparatai kaip nusikalstamos veikos dalykas negali būti atsieti nuo UAB „Tele2“ suteiktų mobiliojo ryšio paslaugų. Nes šiuo konkrečiu atveju nuteistieji UAB „Autotra“ vardu įgydami konkretų turtą (mobiliojo ryšio telefono aparatus) įgijo prievolę mokėti už mobiliojo ryšio teikiamas paslaugas.

Apeliantas H. T. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, nurodė, kad niekur nedalyvavo, nieko nežino, jokių telefonų neėmė ir jų niekur nevežė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme pats apeliantas nedalyvavo. Teisėjų kolegija tai laiko pasirinkta H. T. gynybos taktika, kuria siekiama apsunkinti jo padarytų veikų įrodinėjimą, kartu užkertant teismui bei proceso dalyviams jam užduoti klausimus išsiaiškinant jo tyčią nusikalstamų veikų padaryme. Teisėja kolegija konstatuoja, kad H. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., t. y. sukčiavo apgaule įgyjant didelės vertės UAB „Tele2“ turtą ir apgaule išvengiant turtinės prievolės veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia, turėdamas vieningą nusikalstamą sumanymą.

Dėl išvardytų motyvų nuteistojo H. T. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Sukčiavimas apgaule įgyjant didelės vertės UAB „Laracijos telekomunikacijos“ turtą

Apeliantas skunde dėstydamas motyvus apie tai, kad apgaule įgyjant UAB „Laracijos telekomunikacijos“ turtą sukčiaujant buvo padarytos kelios pavienės nusikalstamos veikos, bet ne viena tęstinė veika, iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir dėl sukčiavimo UAB „Tele2“ atžvilgiu. Apeliantas akcentuoja, kad pirmu atveju daiktai gaunami iš karto, antru atveju piniginės lėšos gaunamos po kelių dienų, o trečiu atveju išvengiama prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas iš viso ilgo laikotarpio. Be to, pažymi, kad pagal sudarytas sutartis, prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas neatsirado inkriminuotu 2005-07-15 - 2005-08-30 laikotarpiu, nes atsiskaityti už pokalbius reikėjo iki 2005-09-20 (pagal 2005-08-30 sąskaitą-faktūrą TELLA Nr. 74460).

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamą veiką – sukčiavimą, H. T., G. S. ir I. S. (I. S.) padarė tiesiogine tyčia, jie svetimo turto įgijimui naudodami apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamų veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė.

Teisėjų kolegija šioms apylinkės teismo išvadomis visiškai pritaria. Analogiškai kaip ir jau aptartoje nusikalstamoje veikoje dėl sukčiavimo apgaule įgyjant didelės vertės UAB „Tele2“ turtą ir apgaule išvengiant turtinės prievolės, nuteistieji apgaule prekes įsigijo iš vieno ir to paties šaltinio, padarydami žalą tam pačiam savininkui - UAB „Laracijos telekomunikacijos“. Be to, jų neteisėta veikla – pagal pasirašytas mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį paimant tas pačias prekes (mobiliųjų telefonų aparatus su SIM kortelėmis ir abonentiniais telefonų numeriais) – taip pat buvo pakankamai intensyvi, nes atskiri veikos padarymo veiksmai laiko atžvilgiu nebuvo vienas nuo kito nutolę – nusikaltimas, kurį sudaro keli veiksmai, kaip ir padarant anksčiau aptartą nusikaltimą buvo įvykdyti per santykinai trumpą laikotarpį keliais nuteistųjų bendrais veiksmais (2005-07-15 sudaryta sutartis, pateiktas suklastotas įgaliojimas, 2005-07-22 sudarytas susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimų).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ištirti įrodymai įrodo, kad remiantis 2005-07-15 sudaryta judriojo ryšio teikimo paslaugų sutartimi Nr. 1644-J KMR-050715/1 su priedais UAB „Autotra“ buvo perduoti 38 vienetai SIM kortelių su abonento numeriais ir 38 vienetai telefonų aparatų, bendros 18 962 Lt vertės, tai yra: 29 vnt. – „NOKIA 6100“, vieneto vertė 499 Lt (sutarties priedo pasirašymo metu sumokėta už aparatą po l Lt), bendros – 14 471 Lt vertės; 9 vnt. „SAMSUNG X480“ vieneto vertė 499 Lt (sutarties priedo pasirašymo metu sumokėta už aparatą po l Lt), bendros 4 491 Lt vertės (b. l. 22-24, 29-32, t. 1). Tai kad padaryta veika pripažintina tęstine įrodo bendri nuteistųjų veiksmai, kuriais jie sukčiaujant apgaule siekė įgyti didelės vertės UAB „Laracijos telekomunikacijos“ turtą.

Iš byloje esančio UAB „Autotra“ 2005-07-19 įgaliojimo matyti, kad G. S. UAB „Autotra“ direktorius įgaliojo S. Į. atstovauti įmonės interesus pasirašant sutartį su UAB „Tela“ (UAB „Laracijos telekomunikacijos“), pasirašyti priėmimo perdavimo aktus, paimti telefono aparatus, priimti ir pasirašyti kitas sąskaitas (b. l. 25, t. 1). 2007-05-04 specialisto išvadoje Nr. 11-569(07) konstatuota, jog 2005-07-19 įgaliojime eilutėje „Direktorius G. S.“ pasirašė H. T. (b. l. 74, t. 2). Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad suklastotas 2005-07-19 įgaliojimas buvo išduotas I. S., kuris jam suteikė teisę veikti UAB ,,Autotra“ vardu, t. y. pasirašyti sutartį su UAB „Tela“ (UAB „Laracijos telekomunikacijos“), paimti telefono aparatus. Iš byloje esančio susitarimo Nr. 1644-JKMR-050715/1 dėl 2005-07-15 sutarties Nr. 1644-J KMR-050715/1 sąlygų pakeitimo matyti, kad UAB „Laracijos telekomunikacijos“ į UAB „Autotra“ sąskaitą banke pervedė 6 000 Lt kaip atlygį subsidiją – galimybę įsigyti mobiliųjų telefonų aparatus, ir/ar kitaip gauti atlygį lygų sumai 6 000 Lt (b. l. 34-35, t. 1). Laikotarpiu nuo 2005-07-15 iki 2005-08-30 UAB „Autotra“ neatsiskaitė pagal pateiktą sąskaitą už suteiktas 21 953,53 Lt vertės judriojo ryšio paslaugas, tokiu būdu apgaule išvengė 21 953,53 Lt vertės turtinės prievolės atsiskaityti pagal 2005-07-15 sutartį Nr. 1644-J KMR-050715/1 su UAB „Laracijos telekomunikacijos“ (b. l. 29-34, 122-123, t. 1). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-05-04 specialisto išvada Nr. 11-569(07) taip pat nustatyta, jog 2005-07-19 prašyme Sampo bankui eilutėje „Adresas“ rankraštinius įrašus Autotra@mail.ru parašė H. T. (b. l. 74, t. 2).

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja B. D. paaiškino, kad dirbo UAB „Laracijos telekomunikacijos“, kai 2005 metų liepos mėnesį atėjęs I. S. ir atnešęs UAB „Autotra“ direktoriaus G. S. pasirašytą įgaliojimą bei sudaręs sutartį, per kelis kartus paėmė apie 40 vnt. mobiliųjų telefonų. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-569(07) patvirtina, kad 2005-07-19 įgaliojimas, tariamai suteikiantis teisę I. S. atstovauti UAB „Autotra“ (kuriame nurodyta, kad UAB „Autotra“ direktorius G. S., įgalioja I. S. vesti derybas įmonės vardu, pasirašyti ir įregistruoti įmonės abonentus UAB „Tele2“ tinkle, už G. S. pasirašyti sutartis ir priėmimo aktus) yra suklastotas, t. y. specialisto išvadoje konstatuota, kad eilutėje „Direktorius G. S.“ pasirašė ne G. S., o H. T. (b. l. 68-74, t. 2).

Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad H. T. nusikalstama veika buvo tęstinio pobūdžio. Visi byloje surinkti duomenys neginčijamai įrodo, kad nuteistasis H. T. kartu su G. S. ir I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., t. y. sukčiavo apgaule įgyjant didelės vertės UAB „Laracijos telekomunikacijos“ turtą veikdami tiesiogine apibrėžta tyčia, turėdami vieningą nusikalstamą sumanymą.

Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu UAB „Tele2“ pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkino ir priteisė solidariai iš H. T. ir G. S. 69 349 Lt UAB „Tele2“ naudai. Apylinkės teismas taip pat tenkino UAB „Laracijos telekomunikacijos“ (kurios skolą perėmė UAB „VVP Consuling“) pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir priteisė solidariai iš H. T., I. S. ir G. S. 57 283,54 Lt UAB „VVP Consuling“ naudai.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas neteisingai išsprendė nukentėjusiam UAB „Laracijos telekomunikacijos“ padarytos žalos atlyginimo klausimą – netinkamai išsprendė klausimą dėl UAB „Laracijos telekomunikacijos“ pareikšto civilinio ieškinio dydžio (BPK 109 str., 328 str. 4 p.).

Apeliantas teigia, kad UAB „Tele2“ byloje pateikti duomenys yra prieštaringi, todėl negalima tiksliai apskaičiuoti padarytos žalos dydžio. Tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Byloje esantis ikiteisminio tyrimo metu pateiktas UAB „Tele2“ 2009-06-03 civilinis ieškinys patvirtina, kad buvo prašoma priteisti 69 349,36 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti (b. l. 142-145, t. 4). Prie civilinio ieškinio pridėta sąskaitos M 11012277 kopija patvirtina, kad klientui UAB „Autotra“ laikotarpiu 2005-08-01 – 2005-08-31 buvo suteikta paslaugų už 21 459,36 Lt. Šioje sąskaitoje yra aiškiai detalizuota kokio dydžio suma apskaičiuota konkrečiai kiekvienam suteiktam mobiliojo ryšio abonentiniam numeriui, kurie buvo suteikti UAB „Autotra“.

Bylos duomenys patvirtina, kad suteiktų telefonų aparatų Samsung D500 kaina 2005 m. birželio mėn. – 1 349 Lt, kadangi sutarties pasirašymo metu už aparatą buvo mokėta 599 Lt ir įsigyti 2 aparatai, todėl padaryta žala – 1500 Lt; suteiktų telefono aparatų Nokia 6230 kaina 2005 m. birželio mėn. – 999 Lt, kadangi sutarties pasirašymo metu už aparatą buvo mokėta 1 Lt ir įsigyti 24 aparatai, todėl padaryta žala – 23 952 Lt; suteiktų telefonų aparatų Nokia 6610i kaina 2005 m. birželio mėn. – 649 Lt, kadangi sutarties pasirašymo metu už aparatą buvo mokėta 1 Lt ir įsigyta 16 aparatų, todėl padaryta žala – 10 368 Lt; suteiktų telefonų aparatų SONY Ericsson T630 kaina 2005 m. birželio mėn. – 699 Lt, kadangi sutarties pasirašymo metu už aparatą buvo mokėta 1 Lt ir įsigyti 8 aparatai, todėl padaryta žala – 5 584 Lt; suteiktų telefono aparatų Nokia 3220 kaina 2005 m. birželio mėn. – 649 Lt, kadangi sutarties pasirašymo metu už aparatą buvo mokėta 1 Lt ir įsigyti 4 aparatai, todėl padaryta žala – 2 592 Lt; suteiktų telefono aparatų Samsung X480 kaina 2005 m. birželio mėn. – 549 Lt, kadangi sutarties pasirašymo metu už aparatą buvo sumokėta 1 Lt ir įsigyti 3 aparatai, todėl padaryta žala – 1 644 Lt; suteiktų telefonų aparatų Samsung E630 kaina 2005 m. birželio mėn. – 849 Lt, kadangi sutarties pasirašymo metu už aparatą buvo mokėta 99 Lt ir įsigyti 3 aparatai, todėl padaryta žala – 2 250 Lt. Sudėjus visą patirtą žalą už suteiktus mobiliuosius telefonų aparatus, UAB „Tele2“ padarytos žalos dydis lygus (1500+23952+10368+5584+2592+1644+2250) 47 890 Lt.

Todėl padaryta žala už suteiktus mobiliuosius telefonų aparatus 47 890 Lt kartu su suteiktomis mobiliojo ryšio paslaugomis (21 459,36 Lt) sudaro 69 349,36 (47 890+21 459,36) Lt, t. y. lygiai tiek kiek ir nurodyta UAB „Tele2“ 2009-06-03 civiliniame ieškinyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Tele2“ pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš H. T. ir G. S. 69 349 Lt UAB „Tele2“ naudai.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliaciniame skunde iš dalies yra teisingai nurodoma, kad tarp UAB „Tele2“ 2006-02-27 Klaipėdos miesto VPK KPNTT ENTS pateikto ieškininio pareiškimo (b. l. 116, t. 1), UAB „Tele2“ 2006-03-03 prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 125-126, t. 1) ir UAB „Tele2“ 2009-06-03 civilinio ieškinio (kurį patenkino apylinkės teismas) yra neatitikimų. Tačiau šie neatitikimai nesudaro pagrindo mažinti ar kitaip keisti priteistos turtinės žalos UAB „Tele2“ naudai.

Iš minėtų procesinių dokumentų ir jų priedų matyti, kad UAB „Tele2“ tiek 2006-02-27 Klaipėdos miesto VPK KPNTT ENTS pateikto ieškininiu pareiškimu, tiek UAB „Tele2“ 2006-03-03 prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą buvo prašoma priteisti 2005-10-01 – 2006-02-01 valstybei sumokėtus mokesčius, už išstatytus minimalius mėnesinius sutarties mokesčius – 2 684,50 Lt (b. l. 116, 125-126, t. 1). Galutiniame UAB „Tele2“ 2009-06-03 civiliniame ieškinyje šio reikalavimo – priteisti valstybei sumokėtus mokesčius, už išstatytus minimalius mėnesinius sutarties mokesčius (2 684,50 Lt) (PVM) – nebeliko (b. l. 142, t. 4). Todėl UAB „Tele2“ nurodyta 69 349 Lt dydžio patirta turtinė žala yra pagrįsta, ji teisingai apskaičiuota ir pagrįstai priteista iš kaltų asmenų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Laracijos telekomunikacijos“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 21 953,53 Lt skolos, 6 000 Lt, 18 924 Lt skirtumo už telefono aparatus bei 10 406,01 Lt delspinigių priteisimo. Visa civilinio ieškinio suma – 57 283,54 Lt (b. l. 101-102, t. 4). Apeliantas skunde nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria 57 283,54 Lt dydžio civilinis ieškinys buvo priteistas solidariai iš kaltinamųjų civiliniam ieškovui UAB „VVP Consulting“ kaip UAB „Laracijos telekomunikacijos“ teisių perėmėjai. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Laracijos telekomunikacijos“ civilinis ieškinys pagrįstai buvo priteistas civiliniam ieškovui UAB „VVP Consulting“ kaip UAB „Laracijos telekomunikacijos“ teisių perėmėjai.

Procesinių teisių perėjimas detaliau reglamentuojamas CPK 48 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: a) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; b) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Taigi procesinių teisių perėjimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. 29).

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras 2008-04-24 nutarimu pripažino UAB „Laracijos telekomunikacijos“ byloje civiliniu ieškovu (b. l. 121, t. 4). Byloje taip pat yra Reikalavimo perleidimo 2008-12-17 sutartis Nr. RPS-0249, kuri buvo sudaryta tarp kreditoriaus UAB „Laracijos telekomunikacijos“ ir naujojo kreditoriaus UAB „VVP Consulting“. Šia sutartimi kreditorius UAB „Laracijos telekomunikacijos“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajam kreditoriui UAB „VVP Consulting“, o naujasis kreditorius perėmė iš UAB „Laracijos telekomunikacijos“ visas iš 2005-07-15 sutarties Nr. 1644-J KMR-050715/1 UAB „Autotra“ kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises (b. l. 124-125, t. 4).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog gavus UAB „VVP Consulting“ prašymą Dėl šalių pakeitimo, Klaipėdos apskrities VPK NTB Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo 2009-03-27 nutarimu UAB „VVP Consulting“ visiškai pagrįstai buvo pripažinta civiliniu ieškovu byloje. Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys pagrįstai buvo priteistas solidariai iš kaltinamųjų civiliniam ieškovui UAB „VVP Consulting“ kaip UAB „Laracijos telekomunikacijos“ teisių perėmėjai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas byloje pareikštą UAB „Laracijos telekomunikacijos“ civilinį ieškinį sumažinti, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo bei dydžio netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys (BPK 109 – 118 straipsniai).

Tai, kad UAB „Laracijos telekomunikacijos“ patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 21 953,53 Lt skola, UAB „Autotra“ suteikta 6 000 Lt dydžio subsidija, bei 18 924 Lt dydžio skirtumas už mobiliuosius telefono aparatus, neginčijamai įrodo kartu su civiliniu ieškiniu pateikta 2005-07-15 sutarties Nr. 1644-J KMR-050715/1 kopija, šios sutarties priedai, susitarimo tarp UAB „Laracijos telekomunikacijos“ ir UAB „Autotra“ kopija, PVM sąskaitos faktūros (b. l. 101-119, t. 4). Tačiau UAB „Laracijos telekomunikacijos“ civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti 10 406,01 Lt dydžio delspinigius ir pateikė jų dydį pagrindžiančią delspinigių skaičiavimo lentelę (b. l. 118, t. 4). Darytina išvada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkindamas šį civilinį ieškinį visa apimtimi, t. y. priteisdamas ir nurodyto dydžio delspinigius, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. 29 9.1. punkte nustatyta, kad turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Nurodytas teisinis reglamentavimas nesudaro jokio pagrindo baudžiamojoje byloje atlyginant nukentėjusio asmens (fizinio ar juridinio) patirtą turtinę žalą priteisti ir delspinigius. Teisėjų kolegija pažymi, kad delspinigiai nepatenka į skirtumą tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad delspinigiai yra vienas iš prievoles įvykdymo užtikrinančių būdų. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Taigi delspinigiai yra išimtinai civilinės teisės elementas, kurio taikymas nenumatytas nei baudžiamajame, baudžiamojo proceso kodeksuose ar teismų praktikoje.

Dėl visų išvardytų motyvų galima pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas UAB „Laracijos telekomunikacijos“ pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti nepagrįstai priteisė ir pareikštame ieškinyje nurodytus 10 406,01 Lt dydžio delspinigius solidariai iš H. T., I. S. ir G. S. UAB „VVP Consuling“ naudai. Todėl yra pagrindas priteistą civilinį ieškinį sumažinti, nustatant, kad UAB „Laracijos telekomunikacijos“ dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų patyrė 46 877,53 (57 283,54 - 10 406,01) Lt dydžio turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, UAB „Laracijos telekomunikacijos“ pareikštas ir apylinkės teismo tenkintas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti mažintinas nuo 57 283,54 Lt iki 46 877,53 Lt (BPK 109 – 118 str., 328 str. 4 p.).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nuteistojo H. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, nes priteistas UAB „Laracijos telekomunikacijos“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti mažintinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

UAB „Laracijos telekomunikacijos“ (skolą perėmė UAB „VVP Consuling“) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš H. T., I. S. ir G. S. solidariai priteisti UAB „VVP Consuling“ 46 877,53 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus penkiasdešimt tris centus) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Dalius JocysValentinas Janonis