- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-171-531/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- R. R.
- Advokatai
- Vytautas Sketeris
- Kategorijos
gynėjui advokatui Vytautui Sketeriui dalyvaujant naudojantis nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs T. R., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, ir R. R. bei R. R. skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir T. R. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi T. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris tęsiamas iki šiol. Paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi.
Šalies argumentai
2. T. R. pateiktu skundu nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi. Ginčija teiginius, jog girdi haliucinacijas. Teigia, kad jaučiasi sveikas ir gali gyventi su tėvais. Suvokia savo veiksmus ir dėl jų gailisi.
3. R. R. ir R. R. pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį. Nurodo, kad jie yra T. R. tėvai, pastoviai su juo bendrauja ir pažįsta jo psichologinę būseną, todėl nesutinka su Rokiškio psichiatrinės ligoninės komisijos jo ligos apibūdinimu, o būtent, kad jis girdi įsakančio pobūdžio balsus dažnai įtakojančius jo elgesį, taip pat turi klausos haliucinacijas. Teigia, kad visa sveikatos išvada atrodo pritaikyta prie vadovėlinio šizofrenijos ligos apibūdinimo, siekiant ir toliau tęsti „gydymą“. Jau praėjo daugiau nei 2 metai, todėl jų manymu jis galėtų vaistus vartoti namuose ir integruotis į visuomenę, kur niekada neturėjo konfliktų ar prasižengimų. Teisme stipriai akcentuotas peilio panaudojimas, kas vyko prieš 3 metus ir nors tai lengvas sveikatos sutrikdymas, gilintasi į tai, kas būtų, jeigu būtų. Pažymi, kad T. R. nuo pat pradžios gailisi dėl veikos padarymo, deda pastangas pasitaisyti, yra pakankamai nuoseklus veiksmuose, net ir konfliktinėje aplinkoje (dažnai provokuojamas aplinkinių), skundžiasi vieno apsauginio nuolatinėmis patyčiomis. Teigia, jog jie pasiruošę T. R. padėti pratęsti gydymą namų sąlygomis, esant ramesnei aplinkai ir padėti laikytis numatyto gydymo plano.
4. Teismo posėdyje gynėjas advokatas V. Sketeris ir suinteresuoti asmenys R. R. ir R. R. prašė skundus tenkinti, o prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs T. R. ir jo tėvų – R. R. bei R. R. skundus, pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė T. R. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Iš kartu su 2021 m. rugpjūčio 12 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2021 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada), matyti, kad Komisija, rekomenduodama T. R. tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, nurodė, kad ligonio psichinė būsena nestabili. Per stebimą laikotarpį stebėtas impulsyvus elgesys, išsako klausos haliucinacijas, laiką leido lovoje, su ligoniais nebendravo. Pokalbio metu ligonis sėdėdamas ištisai linguoja. Kontaktas klausimo - atsakymo ribose. Išsako klausos pseudohaliucinacijas – girdi įsakančio pobūdžio balsus, dažnai įtakojančius ligonio elgesį. Kalba nenuosekliai. Mąstymas paralogiškas. Hipobuliškas. Atsiribojęs. Nekritiškas.
9. Taip pat iš Išvados matyti, kad stebimuoju laikotarpiu ligonio elgesys formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų. Ligonis kraštutinai formalaus kontakto, paniręs savo išgyvenimuose. Stebimuoju laikotarpiu konstatuotas impulsyvus elgesys, kai ligonis spyrė į užimtumo kambario duris. Išlieka uždaras, nenuoseklus. Kryptingai klausiamas išsako klausos suvokimo sutrikimus „balsai liepia“. Palaiko ryšius su mama.
10. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog T. R. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra akivaizdžių prižasčių. Aukštesnysis teismas neabejoja pateiktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis T. R. yra taikomas kiek daugiau nei 2 metus, tačiau, kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, per šį laikotarpį jo būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima taikyti ambulatorinį stebėjimą – ji vis dar yra nestabili. Nustatyta, kad T. R. išsako klausos haliucinacijas įtakojančias jo elgesį, yra uždaras, nenuoseklus, paniręs į savo išgyvenimus, be to, buvo stebėtas impulsyvus jo elgesys, kas tik dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikimą, jog kol kas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis jam dar negali būti taikomas. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklausta VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė (duomenys neskelbtini) E. R. paaiškino, kad T. R. nuo rugpjūčio mėnesio buvo koreguotas gydymas, ir šiuo metu jo būsena gerėja, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šis laikotarpis dar yra pernelyg trumpas sprendimui dėl T. R. ambulatorinio stebėjimo priimti.
11. Aukštesnysis teismas atmeta R. R. ir R. R. skundo teiginius, jog jų sūnus T. R. ligoninėje yra dažnai provokuojamas, kenčia ligoninės personalo (apsauginio) nuolatines patyčias, kadangi jie nepateikė jokių tą patvirtinančių faktinių duomenų. Teismo posėdyje jie nurodė, kad tai yra paties T. R. nusiskundimai, susiję su buvimo ligoninėje sąlygomis. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog jie būtų teikę skundus VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės administracijai dėl netinkamo jos personalo ar pacientų elgesio su jų sūnumi.
12. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas T. R. vis dar reikalingas ir pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad T. R. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vien tik tai, kad T. R. gailisi dėl savo padarytų veiksmų ir jo tėvai – R. R. ir R. R. yra pasiruošę jį prižiūrėti namuose ir tęsti gydymą ambulatoriškai, šios teismo išvados nekeičia.
13. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
T. R., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, taip pat R. R. bei R. R. skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.