Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietis N. B. buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos pilietis N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu iki gyvos galvos už L. H. nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos - Skaraborgo apylinkės – teismo sprendimu dėl N. B. deportavimo iš Švedijos Karalystės. Göta apeliacinis teismas nustatė, kad N. B. 2015 m. birželio 7 d. Švedijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, pakardamas/pasmaugdamas atėmė nukentėjusiajai L. H. gyvybę. N. B. nusikaltimo metu užklijavo lipnią juostelę ant nukentėjusiosios burnos ir aplinkui jos galvą ant burnos ir nosies. Taip pat jis nusmaukė ir atitinkamai užsmaukė nukentėjusiosios drabužius taip, kad jos lytiniai organai ir krūtinė buvo apnuoginti. Po to jis išvežė kūną ir paslėpė siauroje drabužių spintoje statybininkų vagonėlyje (duomenys neskelbtini) rajone. Prireikė smurto ir jėgos įspausti kūną į spintą. Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba, vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – ir Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR), kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su 2017 m. sausio 31 d. prašymu (Liudijimu) dėl Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Liudijimas). Šis Liudijimas buvo persiųstas pagal teismingumą į Radviliškio rajono apylinkės teismą. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarė pripažinti Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas nutarė N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistam Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su teise po 10 metų svarstyti dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir po 2/3 bausmės atlikimo spręsti dėl jo lygtinio paleidimo, bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalimi, nustatant N. B. laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, tai yra nuo 2017 m. birželio 3 d., į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką, praleistą kardomajame kalinime (suėmime), ir bausmės dalį, atliktą pagal Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį – 597 dienas (apskaičiavimas 2017 m. sausio 30 d.), ir laiką nuo 2017 m. sausio 31 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Teismas konstatavo, kad N. B. nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Švedijos Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje (nužudymas be kvalifikuojančių aplinkybių), už kurią baudžiama laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų.2017 m. gegužės 24 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės skundas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamą nutartį, N. B. Š. Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę suderinant su Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalimi, nustatant N. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, paskiriant šią bausmę atlikti kalėjime. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas Liudijimą išnagrinėjo neturėdamas Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio vertimo į lietuvių kalbą, todėl negalėjo nustatyti kokias N. B. padarytos veikos sunkinančias aplinkybes nustatė nuosprendį priėmęs teismas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu N. B. buvo nuteistas už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi N. B. paskirtą bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalimi, numatančia atsakomybę už nužudymą be kvalifikuojančių aplinkybių, ir šio savo sprendimo nemotyvavo.Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės skundą negauta. Teismo posėdžio metu prokurorė Jūratė Tamašauskienė skundą palaikė. Ji siūlė Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu N. B. paskirtą bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktais, kadangi jis itin žiauriai nužudė L. H., kuri buvo bejėgiškumo būsenoje, nustatant nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Nuteistojo N. B. gynėjas advokatas Zigmas Lipnevičius teismo posėdžio metu prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). To paties kodekso 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR 2008 m. lapkričio 27 d. dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš aukščiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.Kadangi nuteistasis N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini), be to, Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nutarta deportuoti nuteistąjį N. B. iš Švedijos Karalystės, o taip pat nėra nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių būtų galima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje nuteistojo N. B. atžvilgiu priimtą Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį. Tačiau tikslintina šio sprendimo formuluotė, nurodant, kad Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, kaip numato Įstatymas, o ne „pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“, kaip klaidingai nurodyta skundžiamojoje nutartyje. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone, o 3 dalis reglamentuoja, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Aukščiau nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tam, jog kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirta laisvės atėmimo bausmė ar kita priemonė būtų tinkamai suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis, būtina nustatyti kokia Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyta nusikalstama veika labiausiai atitinką veiką, už kurią nuteistas asmuo, kuriam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę prašomą vykdyti Lietuvos Respublikoje. Kaip jau buvo minėta, N. B. Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu iki gyvos galvos už L. H. nužudymą. Iš Liudijimo matyti, kad Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalis numato, jog tas, kuris atima gyvybę kitam, baudžiamas už nužudymą terminuotos trukmės laisvės atėmimo bausme nuo dešimties iki aštuoniolikos metų, ar, jei aplinkybės yra sunkinančios, iki gyvos galvos. Iš Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir pirmosios instancijos - Skaraborgo apylinkės – teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio matyti, kad N.B. L. H. nužudė sunkinančiomis aplinkybėmis. Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis sunkinančiomis aplinkybėmis. Göta apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad N. B., neturėdamas kito motyvo nei seksualinis, visai neprovokuotai užpuolė fiziškai silpnesnę septyniolikmetę mergaitę. Jis turėjo tiesioginės tyčios ją nužudyti, tai padarė greitai ir ryžtingai – tai turi ryškių egzekucijos bruožų. Be to, N. B. turėjo veikti ypač klastingu būdu, jis turėjo visas galimybes atsikvošėti prieš įvykdydamas nusikaltimą. L. H. neturėjo jokios galimybės apsiginti nuo užpuolimo. Net jei ir tikėtina, kad nebuvo ilgai laike išsitęsusi įvykių eiga, L. H. turėjo suprasti, kas jai greitai nutiks. N. B. įvykdė klastingą užpuolimą tokioje vietoje, kuri tuo metu buvo sąlyginai tuščia, tai jis padarė prieš nieko blogo nenujaučiantį ir jokios galimybės to išvengti neturintį žmogų. Pirmosios instancijos - Skaraborgo apylinkės – teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad N. B. L. H. atžvilgiu parodė didelį nuožmumą. L. H. turėjo jaustis bejėgė, nors ji kovojo už savo gyvybę. Lietuvoje atsakomybė už nužudymą (tyčinį kito asmens gyvybės atėmimą) numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nužudymą be kvalifikuojančių aplinkybių (už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų), o 2 dalyje numatyta atsakomybė už nužudymą, kai nustatomos šioje dalyje nurodytos veiką kvalifikuojančios aplinkybės (už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad N. B. įvykdyta veika (L. H. nužudymas) atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje numatytą veiką, tačiau šio savo sprendimo nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teismas, gavęs Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nurodytą liudijimą, sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, Göta apeliacinis teismas 2016 m. vasario 8 d. nuosprendyje konstatavo, kad N. B. L. H. nužudė sunkinančiomis aplinkybėmis. Visų pirma, nustatyta, kad L. H. dėl savo amžiaus, lyties, netikėto užpuolimo tokioje vietoje, kur tuo metu nebuvo žmonių, buvo bejėgė pasipriešinti užpuolikui N. B.. Tai akivaizdžiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą nužudymą kvalifikuojančią aplinkybę – bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nužudymų bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Be to, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą ir tada, kai nužudomas asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-146/2014, 2K-164/2014, 2K-72-746/2015 ir kitose).Be to, Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nustatyta, kad N. B. L. H. atžvilgiu parodė didelį nuožmumą, jo įvykdyta veika turi ryškių egzekucijos bruožų. O tai ypatingo žiaurumo sinonimai, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą nužudymą kvalifikuojančią aplinkybę – nužudymą itin žiauriai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014 ir kitose).Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad N. B. L. H. nužudė itin žiauriai, aukai esant bejėgiškos būklės, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika labiausiai atitinką veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, todėl skundžiama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis keistina - N. B. Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, suderintina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, jo Švedijos Karalystėje įvykdytą nusikalstamą veiką prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, ir paliekant tą pačią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. N. B. Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos – nekeistina, nes tam nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnyje numatytų pagrindų. N. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė skirtina atlikti kalėjime (BK 51 straipsnio 3 dalis). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo N. B. perdavimo į Lietuvos Respubliką dienos. N. B. į atliktos bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas bei bausmės dalis, atlikta pagal Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį, skaičiuojant nuo N. B. sulaikymo iki 2017 m. sausio 30 d. (viso 597 dienos), o taip pat bausmės dalis nuo 2017 m. sausio 31 d. iki N. B. perdavimo į Lietuvos Respubliką dienos (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Nors, kaip matyti iš Liudijimo, Švedijos Karalystės įstatymai numato galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, atlikus mažiausiai 10 metų bausmės kreiptis su prašymu dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (ne mažesnę nei 18 metų laisvės atėmimo), o atlikus du trečdalius terminuotos bausmės tokiam asmeniui galimas ir lygtinis paleidimas, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau, atsižvelgus į tai, kad nuteistajam N. B. yra žinoma apie tokius Švedijos Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų skirtumus, tačiau jis vis tiek pageidauja atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę arba nuo jos atleisti gali Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas amnestijos aktą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 19 punktas ir Baudžiamojo kodekso 78 straipsnis), ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, priimdamas dekretą dėl malonės suteikimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 23 punktas ir Baudžiamojo kodekso 79 straipsnis), konstatuotina, kad pripažįstant ir vykdant N. B. Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Lietuvos Respublikoje, nebus pažeistos pagrindinės jo teisės ir (ar) laisvės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis keistina (BPK 364 straipsnio 8 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį pakeisti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmąjį sakinį pakeisti, jį suformuluojant taip: „pripažinti Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje“.

Lietuvos Respublikos piliečiui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje, paskirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, jo Švedijos Karalystėje įvykdytą nusikalstamą veiką prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, ir palikti tą pačią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Bausmę skirti atlikti kalėjime.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo N. B. perdavimo į Lietuvos Respubliką dienos.

N. B. į atliktos bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką bei bausmės dalį, atliktą pagal Švedijos Karalystės Göta apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį, skaičiuojant nuo N. B. sulaikymo iki 2017 m. sausio 30 d. (viso 597 dienos), o taip pat bausmės dalį nuo 2017 m. sausio 31 d. iki N. B. perdavimo į Lietuvos Respubliką dienos.

Nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti nuteistajam N. B..

Nutarties nuorašą su jos vertimu į anglų kalbą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas išsiųsti Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai.

Pavesti Radviliškio rajono apylinkės teismui atlikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 12 straipsnyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.