- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- II-1306-1123/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01534-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei Virginijai Bartkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-13335-2024 ROIK: 24245074786 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 1950, 150.9 punkto reikalavimų pažeidimą paskirta 70 Eur bauda dėl to, kad jis, 2024 m. gegužės 15 d., 17.38 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikė KET 150.9 punkto reikalavimų, nes, vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo stovėjo KET draudžiamoje vietoje – maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo), kliudant maršrutinio transporto eismui.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. P. (toliau – ir Pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jis nesutinka su pažeidimu, nes buvo priverstas sustoti dėl transporto priemonės gedimo. Pažeidimo nuotraukos įrodo, kad jis stovi pačiame sustojimo gale, kad netrukdytų eismui, ir su įjungtomis avarinės signalizacijos šviesomis, ant asfalto matosi išbėgęs skystis. Jis negalėjo važiuoti, nes automobilis užkaito, negalėjo tęsti kelionės ir laukė mechanikų, kad nugabentų automobilį į remonto dirbtuves, nes automobilis priklauso įmonei ir jie turi savo remonto dirbtuves. Jis prisega dokumentus, įrodančius aušinimo sistemos gedimą ir dalių pirkimą šiam automobiliui (b. l. 2).
Kartu su skundu V. P. pateikė 2024 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekes ir paslaugas – radiatorius Premium distr., buferio elementas, buferio elementas, priekinis buferis, užkabinimas, bendra suma 676,68. Sąskaitoje-faktūroje nurodytas automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į V. P. skundą, kuriuo prašo pastarojo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Iš byloje esančių administracinio nusižengimo dieną darytų nuotraukų aiškiai matyti, kad (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi maršrutinio transporto stotelėje, matosi, kad fotografuota iš maršrutinio autobuso, tai įrodo, kad palikta transporto priemonė trukdė maršrutiniam autobusui. Iš paliktos transporto priemonės fotonuotraukų negalima nustatyti, kad automobilis negali važiuoti ar yra sugedęs. Akivaizdu, kad aptariamoje vietoje palikta transporto priemonė trukdo maršrutinio transporto eismui stotelėje. Vairuotojas, palikdamas draudžiamoje vietoje automobilį, neatliko būtinų veiksmų – nepaliko avarinio sustojimo ženklo, kaip numatyta KET 92 punkte, kad būtų aiški sustojimo priežastis. Be to, su skundu pateikti dokumentai negali būti laikomi nekaltumo įrodymais byloje, nes labai skiriasi nusižengimo fiksavimo ir remonto data – nusižengimas fiksuotas 2024 m. gegužės 15 d., administracinio nusižengimo protokolas išsiųstas 2024 m. birželio 11 d., o remonto dokumentai yra 2024 m. liepos 31 d, su skundu nepateikta jokių dokumentų, įrodančių, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo važiuoti 2024 m. gegužės 15 d., o buvo kažkokiu būdu transportuotas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vairuotojas, būdamas atidus, privalo stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų ir nestatyti automobilio KET neleistinoje vietoje. Kiekvieno vairuotojo pareiga, paliekant automobilį, įsitikinti, ar jį pastatė nepažeisdamas KET. Visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Kelių eismo taisykles. Todėl V. P., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal KET reikalavimus leidžiama tai daryti. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė, vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad transporto priemonė buvo sugedusi ir negalėjo važiuoti, nes vairuotojas neatliko KET numatytų pareigų, kad įspėtų kitus eismo dalyvius apie transporto priemonės gedimą, o su skundu pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip neabejotinai įrodantys transporto priemonės gedimą nusižengimo fiksavimo momentu. Įvertinus visas aplinkybes, institucija mano, kad V. P. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas (b. l. 35-37).
Teisme pareiškėjas paaiškino, jog spalvotose nuotraukose, kurias pateikė žmogus, pranešęs apie nusižengimą, matosi, kad avarinė signalizacija yra įjungta. Avarinis ženklas buvo pastatytas, bet vėliau buvo sulaužytas, kitas žmogus jį pervažiavo, ir jis (V. P.) jį tiesiog surinko. Tada atsistojo autobusų stotelėje ir avarinė signalizacija buvo įjungta. Nuotraukose matosi skysčio dėmės ant asfalto, tai yra aušinimo skystis. Transporto priemonė netrukdė eismui, nes jis ją pastatė pačiame viešojo transporto sustojimo gale. Ten laisvai galėjo du autobusai pravažiuoti ir prisiparkuoti. Tuo metu buvo vakaras, piko metas, jeigu jis automobilį būtų palikęs gatvėje, pirmoje ar antroje juostoje, tai ten susidarytų dideli kamščiai ir apžiūrėti gedimą bei transportuoti automobilį būtų sunkiau. Jis iš dalies pripažįsta, kad tai yra nusižengimas, bet taip pasielgti jį privertė aplinkybės, automobilis sugedo ne dėl jo kaltės. Automobilio radiatoriuose buvo skylės, pradėjo bėgti aušinimo skystis ir automobilis ėmė kaisti. Jeigu jis važiuotų su įkaitusiu automobiliu, tai gali sugesti variklis ir automobilio išvis nebus galima naudoti. Tuo metu jam pasirodė, kad taip pastatyti automobilį bus saugiau eismui ir jam pačiam. Iš įvykio vietos automobilis buvo pašalintas tą patį vakarą, atvažiavo mechanikai, atsivežė antifrizo, jie viską pripylė ir atvažiavo iki dirbtuvių. Jis (V. P.) visą laiką buvo automobilyje, jo nebuvo palikęs. Šis automobilis yra darbo automobilis, tai yra didelis sunkvežimis, 14 metrų ilgio. Dėl pateiktos sąskaitos faktūros jis gali pasakyti, kad pas juos įmonė turi nemažai automobilių ir šis automobilis stovėjo remonte, jai buvo daroma viskas, ką reikėtų daryti, bet gavosi taip, kad tuo pačiu buvo ir pavarų dėžės remontas, jie laukė dalių, dėl to automobilis ilgai prastovėjo garaže. Dalių automobiliui buvo ieškota ilgai, jie turi savo dirbtuves, automobilius remontuoja ne servise. Ankstesnių nusižengimų jis yra turėjęs, už telefoną buvo bauda, taip pat greičio, bet jis nėra piktybinis. Vairavimas yra jo darbas, jis nėra suinteresuotas pažeidinėti KET. Už ankstesnį pažeidimą bauda buvo sumokėta. Šiuo atveju buvo siūloma sumokėti 30 Eur baudą, bet jo vaikas susilaužė koją ir jam ne bauda buvo galvoje tuo metu, o kiti rūpesčiai. Tuo metu, kai į darbovietę atėjo protokolas, jis buvo atostogose, buvo (duomenys neskelbtini). Jam paskambino iš darbo ir pasakė, kad jo vardu atėjo dokumentas. Jis nežinojo, už ką. Grįžęs paskambino į savivaldybės skyrių, jiems viską paaiškino žodžiu, bet jo žodinis paaiškinimas negaliojo. El. paštas (duomenys neskelbtini) yra jo, savivaldybės siųstus laiškus jis gavo į „spam“ aplanką. Dėl to, kada jis atostogavo, reikia žiūrėti datas, lygtais rugpjūčio pabaigoje buvo atostogos. Jis nemokėjo baudos, jis laiko, kad 30 eurų bauda jam yra paskirta nepagrįstai. Jo prašymas yra arba anuliuoti baudą, arba paskirti minimalią baudą.
Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtos į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis viešojo transporto sustojime 2024 m. gegužės 15 d., 17.38 val. (b. l. 19). Peržiūrint minėtas nuotraukas, V. P. nurodė, kad akivaizdžiai matosi nuotraukose, kad ant asfalto yra skysčio dėmių. Institucijos atstovė nurodė, kad nuotraukoje mato, jog buvo įjungta avarinė signalizacija, tačiau, jų požiūriu, dėmės ant asfalto nėra įrodymas, kad automobilis sugedo.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
Šioje byloje V. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 417 straipsnio 2 dalį.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog V. P. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. gegužės 15 d., 17.38 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikė KET 150.9 punkto reikalavimų, nes, vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo stovėjo KET draudžiamoje vietoje – maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo), kliudant maršrutinio transporto eismui.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administracinio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami Kelių eismo taisyklių reikalavimai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas yra grindžiamas Kelių eismo taisyklių 150.9 punkto, numatančio, jog sustoti ir stovėti draudžiama maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama stovėti kelio ženklo „Taksi stotelė“ galiojimo zonoje.
Teismas pažymi, jog sistemiškai aiškinant KET 150.9 punktą, jo nuostatos draudžia transporto priemonių sustojimą ir stovėjimą maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Tai reiškia, jog vien tik užfiksavus transporto priemonę, sustojusią ar stovinčią maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), savaime tai negali būti laikoma KET 150.9 punkto pažeidimu, kadangi dar turėtų būti surinkti įrodymai dėl tokios sustojusios ar stovinčios transporto priemonės kliudymo maršrutinio transporto eismui.
Taigi, siekiant nustatyti kaltę dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymo, būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, kuriuo pripažįstama asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, nurodytą specialią normą, t. y. nurodytą konkrečią KET specialiosios dalies normą, kuri buvo pažeista, nagrinėjamu atveju – KET 150.9 punktą. Nors ir sutiktina su Institucija, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas administracinėn atsakomybėn traukiamas už KET 150.9 punkto pažeidimą, o minėta nuostata numato ne tik transporto priemonės sustojimą pažeidžiant nustatytą atstumą, bet ir tokios transporto priemonės sustojimo sukeliamus padarinius – kliudymą maršrutinio transporto eismui. Nenustačius KET 150.9 punkto pažeidimo, nėra pagrindo ir administracinei atsakomybei už šio KET punkto pažeidimą kilti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo iš esmės grindžiama pranešimu su fotonuotraukomis (b. l. 19) ir administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 14-15). Minėtose fotonuotraukose užfiksuotas nutarime nurodytomis aplinkybėmis pastatytas ir paliktas ten stovėti krovininis automobilis. Teismas, susipažinęs su byloje esančiomis fotonuotraukomis ir pranešimu (b. l. 19) apie tai, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo 2024 m. gegužės 15 d., 17.38 val., KET draudžiamoje vietoje – maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo), kliudant maršrutinio transporto eismui, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pastatė automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“. Pareiškėjas kategoriškai neneigia aplinkybės, jog transporto priemonė galėjo būti pastatyta mažesniu nei 15 metrų atstumu, tačiau nesutinka, kad jo transporto priemonė kliudė maršrutinio transporto eismui ar kitiems eismo dalyviams, pabrėždamas, jog toje vietoje sustojo, nes sugedo automobilis, pradėjo bėgti aušinimo skystis ir automobilis ėmė kaisti, įjungė avarinį signalą, tvirtino, kad transporto priemonė netrukdė eismui, nes jis ją pastatė pačiame viešojo transporto sustojimo gale, laisvai galėjo pravažiuoti du autobusai ir prisiparkuoti. Pažymėtina, jog teismo posėdyje Institucijos atstovė neginčijo aplinkybės, jog automobilis stovėjo su įjungtais avariniais signalais, tačiau tvirtino, kad vien tik dėmių ant asfalto, nepakanka spręsti, kad automobilis sustojo dėl gedimų, dėl kurių negalėjo toliau važiuoti.
ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, jog byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, pagrindžiančių tai, kad nutarime aprašytas pareiškėjo automobilio pastatymas ir palikimas stovėti mažesniu nei 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“ kliudė maršrutinio transporto eismui. Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį apibrėžia ANK 618 straipsnis, numatantis, jog, be kita ko, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš Institucijos atstovės atsiliepimo turinio ir teisme pateiktų paaiškinimų matyti, kad kliudymo maršrutinio transporto eismui aplinkybė yra iš esmės grindžiama tuo, kad Pranešimą pateikė autobuso vairuotojas. Teismas pažymi, kad byloje yra tik minėtas pranešimas ir fotonuotraukos, iš kurių tik galima numanyti, kad šį pranešimą su fotonuotraukomis galimai pateikė autobuso vairuotojas, pranešime nurodyta tik asmens užfiksavusio pažeidimą vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir telefono numeris, be to pranešime nurodyta dvi pažeidimo padarymo datos ir laikas, tačiau kartu esančiose fotonuotraukose užfiksuotas tik vienas laikas: 2024-05-15 8:38, todėl teismo vertinimu, vien tik iš šių duomenų nepakanka, spręsti, jog pareiškėjo automobilis kliudė maršrutinio transporto eismui.
Dar viena svarbi šioje byloje aplinkybė yra tai, ar transporto priemonė buvo sugedusi ir negalėjo važiuoti ir, ar vairuotojas atliko KET numatytas pareigas, kad įspėtų kitus eismo dalyvius apie transporto priemonės gedimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog KET 151 punkte nustatyta, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta KET 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 59 dalį priverstinis transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga. KET 91.1 punkte nustatyta, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama. KET 92 punkte nustatyta, kad jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Teismo posėdyje Institucijos atstovė pripažino, jog pareiškėjas, atliko vieną iš KET 151 punkte numatytų reikalavimų ir įjungė avarinę šviesos signalizaciją, tačiau teigė, kad fotonuotraukose matomos dėmės ant asfalto, bei pareiškėjo pateikti automobilio remontą patvirtinantys dokumentai, nepatvirtina aplinkybės, kad automobilis buvo sugedęs ir negalėjo važiuoti, o atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas palikdamas draudžiamoje vietoje automobilį, neatliko būtinų veiksmų – nepaliko avarinio sustojimo ženklo, kaip numatyta KET 92 punkte, kad būtų aiški sustojimo priežastis, tačiau byloje nėra duomenų, tokių nepateikta ir teismui, jog šiuo konkrečiu atveju egzistavo KET 92 straipsnyje nurodytos sąlygos. Kita vertus, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo teisme duotais paaiškinimais apie tai, kad automobilį šioje vietoje jis pastatė tik todėl, kad iš radiatoriaus pradėjo bėgti aušinimo skystis, užkaito variklis, toliau važiuoti buvo nesaugu, nes būtent tokias aplinkybes . patvirtina ne tik kartu su skundu pateikta PVM sąskaita faktūra dėl automobilio remonto, kurioje nurodytas automobilio valstybinis numeris, remontuoti gedimai, bet ir fotonuotraukose matomos skysčio dėmės. Dėl automobilio gedimų ir jo remonto pareiškėjas teisme davė išsamius ir logiškus paaiškinimus, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Duomenų, paneigiančių tokius pareiškėjo paaiškinimus byloje nėra.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai ir nutarimą priėmusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-13335-2024 (ROIK: 24245074786) pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. P. nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-13335-2024 (ROIK: 24245074786) ir V. P. administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.